Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdyje R. B. prašė tenkinti skundą. Pareiškėjas savo reikalavimui pagrįsti nurodė skunde išdėstytus argumentus ir motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad R. B. 2017 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašymu „Dėl galimai neteisėtai įrengto įvažiavimo/išvažiavimo, esančio valstybinės žemės teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų“ (toliau – 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymas), prašymas buvo užregistruotas, suteikiant jam Nr. 21-1006(4.5.). Šiame prašyme R. B. suformulavo klausimus, kuriais siekė gauti informaciją apie ginčo teritorijoje faktiškai esantį įvažiavimą/išvažiavimą (b. l. 56-57).

Savivaldybės administracija, atsakydama į R. B. 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą, 2017 m. rugsėjo 21 d. parengė raštą Nr. 19-2466(4.5.) „Dėl įrengto įvažiavimo/išvažiavimo“, kuriame R. B. suteiktą informaciją suskirstė į šešias grupes (punktus) (b. l. 7-8).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl asmens teisės gauti vietos savivaldybės administracijos disponuojamą informaciją įgyvendinimo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas, 2016 m. spalio 11 d. įstatymo Nr. XII-2666 redakcija), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija). Be to, ginčui nagrinėti taikomas ir Asmenų aptarnavimo, jų prašymų ir skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir informacijos teikimo Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkos aprašas, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. A-1141.

Teisės gauti informaciją įstatymas nustato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (4 straipsnio 1 dalis). Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklai, teikiant jų disponuojamą informaciją, taikomus principus nustato Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnis, informacijos pateikimo formą ir būdą reglamentuoja šio įstatymo 17 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas asmens teisę gauti informaciją iš savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų, reguliuojančių teisės normų taikymą, yra suformulavęs taisykles, kad asmeniui privalo būti pateikta visa informacija, kuri teikiama pagal teisės aktus ir atitinkanti prašymo turinį (2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1048-502/2015); asmeniui turi būti pateikta informacija, kuria viešojo administravimo subjektai disponuoja pagal savo kompetenciją, o ne asmens norimo gauti turinio informacija (2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-397/2014, 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

Išanalizavus R. B. 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą, daroma išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administraciją, siekdamas gauti informaciją, išreikštą atsakymų į jo suformuluotus klausimus apie ginčo teritorijai nustatytą režimą pagal Detaliojo plano sprendinius ir joje faktiškai esantį įvažiavimą/išvažiavimą (jo įrengimą, naudojimą), forma, bei daugiabučių namų naudojamų žemės sklypų įregistravimą Registrų centre reglamentuojančių teisės aktų išaiškinimą.

Nekilnojamojo turto registro, bylos rašytinių dokumentų duomenys, pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad R. B. gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, pastatytame privačiame žemės sklype (b. l. 70-71). Nurodytas privatus žemės sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės teritorija, esančia tarp (duomenys neskelbtini) gatvių; šioje laisvos valstybinės žemės teritorijoje stovi daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriems suteikti adresai – Panevėžys, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 26, 70-71). Bylos duomenimis, ginčo teritorija patenka į Panevėžio miesto teritoriją, kuriai taikomi Teritorijų prie namų esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija tarp (duomenys neskelbtini) gatvių) detaliojo plano ir Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo daugiabučių kiemuose specialiojo plano sprendiniai.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 17 straipsnio 3 dalį, nustatyta tvarka patvirtinti detalieji planai, kurie yra individualūs administraciniai aktai, privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnis nustato, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. To paties įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.

Remiantis viešai skelbiamais Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, Detalusis planas šiame registre nustatyta tvarka įregistruotas 2013 m. balandžio 12 d., jam suteiktas Nr. 000273001619. Be to, Detalusis planas ir Specialusis planas (jų grafinės dalys ir aiškinamieji raštai) viešai paskelbti Panevėžio miesto savivaldybės interneto tinklalapyje (adresas - http://www.panevezys.lt). Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas, spręsdamas dėl Savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 21 d. rašte pateiktos informacijos, remsis galiojančiais Detaliojo plano ir Specialiojo plano sprendiniais, taikomais ginčo teritorijai, bei abejonių nekeliančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie nustatyta tvarka įregistruotus žemės sklypus.

Bylos proceso dalyvių pateikti rašytiniai duomenys, pareiškėjo paaiškinimai ir jo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad laisvoje valstybinės žemės teritorijoje yra du faktiškai susiformavę įvažiavimai/išvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) gatvės: vienas iš jų yra tarp privačių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), o kitas - ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje R. B. paaiškino, kad jis į (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą patenka tiek iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės aukščiau nurodytu pirmuoju įvažiavimu/išvažiavimu. Be to, pareiškėjas nurodė, kad abiem faktiškai esančiais įvažiavimais/išvažiavimais iš (duomenys neskelbtini) gatvės naudojasi aplinkinių daugiabučių namų gyventojai. Pareiškėjas paaiškino, kad, jo žiniomis, su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), besiribojantis įvažiavimas/išvažiavimas įrengtas daugiabučių namų gyventojų iniciatyva, jame statomos transporto priemonės. Šias R. B. nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktos ginčo teritorijos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota įvažiavimų/išvažiavimų padėtis privačių žemės sklypų atžvilgiu, įvažiavimų/išvažiavimų būklė, stovinčios transporto priemonės (b. l. 72).

Be to, išvadas apie ginčo teritorijoje faktiškai esančius įvažiavimus/išvažiavimus patvirtina bylos rašytiniai duomenys. Tuometinio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Panevėžio TPSVPS) 2015 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 2D-17297(18.2.) „Dėl galimai įrenginėjamos automobilių stovėjimo aikštelės“ duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 6 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypu iki vejos yra smulkia skaldele padengta 7,30 m pločio teritorijos dalis, naudojama pravažiavimui (b. l. 54-55). Iš esmės analogiškas aplinkybes nustatė ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas bei Savivaldybės administracija. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 21 rašte Nr. (18)-V3-1868 „Dėl pranešimo tyrimo“ nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir jo metu nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo yra susiformavusi 7,30 m pločio, smulkia skaldele padengta įvaža, o teritorija už (duomenys neskelbtini) žemės sklypo yra išvažinėta, jos viršutinis sluoksnis pažeistas ir apaugęs augmenija (b. l. 25). Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. IS-9910(30.2.) „Dėl galimai įrenginėjamos automobilių stovėjimo aikštelės“ patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 4 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog teritorijoje, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu, yra 7,30 m pločio pravažiavimui naudojama teritorijos dalis, padengta smulkia skaldele (b. l. 37-38).

Išanalizavus ginčo teritorijai taikomus planavimo dokumentus, daroma išvada, kad įvažiavimas/išvažiavimas, faktiškai esantis laisvoje valstybinės žemės teritorijoje ir besiribojantis su (duomenys neskelbtini) esančiu privačiu žemės sklypu, Detaliojo plano grafinėje dalyje nepažymėtas kaip planuojamas įvažiavimas/išvažiavimas; Specialiojo plano sprendiniais šio faktiškai esančio įvažiavimo/išvažiavimo teritorija nėra suplanuota kaip automobilių stovėjimo aikštelė.

Statinio, į kurio sąvoką kaip inžinieriniai statiniai patenka ir susisiekimo komunikacijos, statybos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintos nuostatos. Automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui taikomas statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Savivaldybės administracija, pagal jai teisės aktais priskirtą kompetenciją, disponuoja objektyviais duomenimis apie vietos savivaldybės teritorijoje išduodamus statybą leidžiančius dokumentus. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateikta informacija apie statybą ginčo teritorijoje leidžiančių dokumentų nebuvimą. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nepateikė jokių argumentų, kurie leistų pagrįstai abejoti Savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teisingumu.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto 1-ajame, 2-ajame ir 4-ajame punktuose suformuluotuose atsakymuose Savivaldybės administracija pateikė visą jos turimą ir objektyviai pagrįstą informaciją.

Minėta, kad Detalusis planas ir jį patvirtinęs Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 1-105 viešai paskelbti Panevėžio miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Daroma išvada, jog Panevėžio miesto savivaldybė tinkamai įgyvendino Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 6 punkto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtas užtikrinti aktualios informacijos viešumą bei prieinamumą visuomenei, ir skelbia teisės aktų nustatytą informaciją apie vietos savivaldybėje priimtus ir galiojančius teritorijos planavimo dokumentus. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas disponuoja Detaliojo plano grafinės dalies, susijusios su ginčo teritorija, ištrauka ir ją pateikė teismui (b. l. 39). Bylos duomenimis, ši ištrauka pareiškėjui buvo pateikta prie Savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 10 d. rašto Nr. 19-1862(4.5.) ( b. l. 4-5).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto 3-ajame punkte pateikta informacija apie Detalųjį planą ir ginčo teritorijai taikomus šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius yra išsami ir objektyvi; pareiškėjas turi galimybę susipažinti su visu viešai paskelbtu Detaliuoju planu (grafine dalimi ir aiškinamuoju raštu), be to, jam buvo pateiktas dokumentas su Detaliojo plano grafiniais sprendiniais.

Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo pateikto rašto „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą“ ir Kadastro žemėlapio duomenimis, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota (b. l. 26, 70-71). Taigi, prie daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), žemės sklypai nustatyta tvarka nesuformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 5 punktą, vienas iš daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos (toliau – bendrija) pastato naudojimo objektų yra bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas bendrojo naudojimo žemės sklypas. Taigi, teisė nuspręsti, kokiais įstatymų nustatytais pagrindais bus naudojamasi prie daugiabučio gyvenamojo namo esančiu žemės sklypu, priklauso bendrijai, kuri veikia kaip ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal Bendrijų įstatymą, bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, kuriais yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (9 straipsnio 1 ir 2 dalys). To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimų dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo, taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams (7 straipsnio 1 dalies 1 punktas) patikėtinė; Nacionalinė žemės tarnybai suteikta teisė išnuomoti ar perleisti kitų asmenų nuosavybėn valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, sprendimą išnuomoti (parduoti) valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos (pardavimo) sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas ( 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai nuosavybėn gali įsigyti žemės sklypus prie daugiabučių namų, individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų; šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus; jeigu ne visi daugiabučio namo butai privatizuoti, prie tokio namo suformuoto žemės sklypo vienas iš bendrasavininkių yra valstybė. Nurodytos tvarkos 27 punkte numatyta, kad naudojamus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), tarp jų - ir šios tvarkos 2 punkte, kurių juos naudojantys Lietuvos Respublikos piliečiai nepageidauja įsigyti nuosavybėn, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys gali išsinuomoti.

Daroma išvada, kad daugiabučių namų bendrijos joms teisės aktų suteiktą teisę išsinuomoti ar pirkti prie daugiabučių namų esančius ir Detaliuoju planu suplanuotus žemės sklypus įgyvendina savo interesais, savo iniciatyva ir nuožiūra, sprendimus dėl šios teisės įgyvendinimo priimdamos Bendrijų įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį, Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai, tarp jų – ir žemės sklypai, registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nurodo, kad žemės sklypai nustatytais atvejais formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (2 punktas). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto 5-ajame punkte Savivaldybės administracija pateikė tinkamą teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų prie daugiabučių namų formavimą ir jų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, aiškinimą.

Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymas. Pagal šį įstatymą, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (3 straipsnio 1 dalis); Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais, o kitais, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, atvejais teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (3 straipsnio 2 ir 4 dalys); teritorijų planavimo valstybinė priežiūra apima ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą (3 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Asmenų skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas šios inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Panevėžio TPSVPS 2015 m. lapkričio 16 d. parengto rašto Nr. 2D-17297(18.2.) „Dėl galimai įrenginėjamos automobilių stovėjimo aikštelės“ duomenys patvirtina išvadą, kad valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai, 2015 m. lapkričio 6 d. atlikę patikrinimą nenustatė, jog ginčo teritorijoje būtų vykdomi automobilių stovėjimo aikštelės, kaip statinio, statybos darbai (b. l. 55). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 2D-5963(19.7) „Dėl Seimo kontrolieriaus pažymos“ duomenimis, įgalioti pareigūnai, ginčo teritoriją patikrinę 2016 m. balandžio 14 d., taip pat neužfiksavo, kad joje būtų vykdoma kelio, kaip statinio, statyba (b. l. 35-36).

Teismas sprendžia, kad šie Panevėžio TPSVPS ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos parengti dokumentai leidžia konstatuoti, jog statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos ginčo teritorijoje nenustatė savavališkos ir neteisėtos statinių statybos atvejų. Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų veiksmai, atliekant 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2016 m. balandžio 14 d. patikrinimus, būtų pripažinti neteisėtais, o jų priimti sprendimai - panaikinti. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nesiremti aukščiau nurodytomis įgaliotų valstybės institucijų išvadomis apie tai, kad ginčo teritorijoje automobilių stovėjimo aikštelės, kaip statinio, statybos darbai nebuvo vykdomi.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto 6-ajame punkte Savivaldybės administracija pateikė teisingą ir objektyviai pagrįstą informaciją.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 34 punkte numatyta, kad asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų

nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Asmenų aptarnavimo, jų prašymų ir skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir informacijos teikimo Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkos aprašo 34 punkte. Šio aprašo 35 punktas nurodo, kad per 5 darbo dienas privaloma atsakyti tik į asmenų prašymus suteikti viešą informaciją, kuria disponuoja Panevėžio miesto savivaldybė ir kuriai parengti nereikia papildomų pastangų ir laiko, ar paklausimus, gautus elektroniniais ryšiais, kai nurodomi asmens duomenys.

Įvertinus bylos duomenis apie R. B. prašymo gavimo ir rašto su teikiama informacija parengimo datas bei atsižvelgus į prašomos suteikti informacijos pobūdį ir apimtį, sprendžiama, kad Savivaldybės administracija, rengdama 2017 m. rugsėjo 21 d. raštą, teisės aktų nustatyto termino nepažeidė. Be to, teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės į informaciją, pažymi, kad R. B. informaciją apie ginčo teritorijai nustatytą režimą, joje faktiškai esantį įvažiavimą/išvažiavimą, jo įrengimą, naudojimąsi juo Savivaldybės administracija teikė ir 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. IS-9910(30.2.), 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 19-1796(4.5.), 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 19-1437(4.5.), 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. 19-1862(4.5.), 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 19-2027(4.5.) (b. l. 23-24, 37-38, 40-41, 42-44). Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad šie administraciniai aktai dėl informacijos teikimo pagal pareiškėjo skundus būtų panaikinti teismine tvarka.

Nustačius, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 19-2466(4.5.) „Dėl įrengto įvažiavimo/išvažiavimo“ pateikė disponuojamą informaciją, pareiškėjui pateikta informacija objektyvi, pagrįsta vietos savivaldybės turimais dokumentais ir kitais duomenimis bei teisės normomis, skundžiamas individualus administracinis aktas dėl informacijos pateikimo parengtas, nepažeidžiant Teisės gauti informaciją įstatyme įtvirtintų principų, ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra pagrindo jį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. B. skundą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.