Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00500-2011-6

2012 m. spalio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. V. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams;

pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 92 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams. Vadovaujantis BK 82, 87 straipsniais nuteistajam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, T. V. įpareigotas per du mėnesius pradėti dirbti.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-09-01 iki 2011-09-20.

T. V. pagal BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Iš T. V., V. Č. ir D. Z., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, lygiomis dalimis iš motinos R. S. ir tėvo R. Z. priteista solidariai A. V. 2800 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. Z., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 8 vienetus 8 mm kalibro pramoninės gamybos dujinius garsinius šovinius, tinkamus šaudyti C kategorijos šaunamaisiais ginklais, juos parsigabeno ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., kol kratos metu šovinius paėmė policijos pareigūnai.

T. V. ir V. Č. nuteisti už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 21 d., apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini) , būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupe, nuteistiesiems T. V. ir D. Z. atsistojus prie automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių, nuteistajam V. Č. atsistojus prie dešinės pusės keleivio durelių, tokiu būdu sudarydami automobilyje sėdėjusiam A. V. bauginančią situaciją, T. V. per atvirą vairuotojo durelių stiklą sugriebė A. V. už pakarpos, įrėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą jam į galvą ir kartu su D. Z. pareikalavo atiduoti pinigus bei atrakinti priekines keleivio dureles, kad į automobilį galėtų patekti V. Č.. Nukentėjusiajam paklusus reikalavimui ir atrakinus automobilio dureles, V. Č. įlipo į automobilį, o T. V. liepė A. V. išlipti iš automobilio ir padėti rankas ant automobilio stogo. Nukentėjusiajam paklusus ir išlipus iš automobilio, T. V. apčiuopomis patikrino nukentėjusiojo rūbų kišenes, o V. Č. iš automobilio salono pagrobė 2800 Lt pinigų, 12 Lt vertės butelį brendžio, du po 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“, kurių viename buvo nukentėjusiojo neįvertinta UAB „Bitė“ kortelė, kitame 5 Lt vertės UAB „Tele 2 Pildyk“ kortelė. Taip nuteistieji, pagrobdami nukentėjusiojo A. V. turtą, padarė jam žalos už 2917 Lt.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Č. prisipažįsta, jog pavogė du telefonus ir butelį degtinės, neprisipažįsta pagrobęs 2800 Lt. Tvirtina, kad teismas už 2800 Lt pagrobimą jį nuteisė remdamasis tik nukentėjusiojo A. V. parodymais. Nurodo, kad teismas atsižvelgė tik į nukentėjusiojo, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, ir liudytojos R. K. parodymus. Nuteistojo įsitikinimu, A. V. atpažinti jo negalėjo, nes jis galvą slėpė po gaubtuvu. Nukentėjusysis meluoja, jog jis pagrobė butelį degtinės iš dėtuvės, kur buvo pinigai. Teigia, jog butelį paėmė iš nukentėjusiojo rankų. Kai T. V. ir D. Z. priėjo prie automobilio antrą kartą, nukentėjusysis turėjo naują butelį degtinės. Tai parodo, kad nukentėjusysis pinigus tebeturėjo, nes kitaip nebūtų nusipirkęs butelio. Kad A. V. leido pinigus brangiems gėrimams, parodė ir liudytoja R. K., todėl jis tuos pinigus galėjo pragerti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. tvirtina, jog nei tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu įrodymų, kad įvykio metu A. V. turėjo 2800 Lt, nesurinkta. Teismas rėmėsi vien nukentėjusiojo ir liudytojos R. K. nekonkrečiais ir abejotinais parodymais. R. K. parodė, kad A. V. pinigus laikė automobilyje po sėdyne. Vėliau ji parodė, kad matė, jog pinigus laikė automobilio daiktų dėtuvėje. Kitų konkrečių įrodymų, kad A. V. turėjo nurodytą sumą pinigų, nėra. Be to, liudytoja R. K. aplinkybių tiksliai neprisiminė, nes buvo neblaivi. Kur A. V. laikė piniginę su pinigais įeidamas į barą „(duomenys neskelbtini)“ ir eidamas į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti degtinės, nenustatyta. Apeliantas nurodo, kad į automobilį buvo įlipęs tik V. Č., o jis stovėjo šalia automobilio, todėl, ar V. Č. paėmė kokią nors piniginę, jis matyti negalėjo. Netrukus V. Č. buvo sulaikytas bare, tačiau apžiūros metu pas jį pinigų nei kitų vogtų daiktų nerado. V. Č. žaibiškai paslėpti tokią pinigų sumą negalėjo. Nuteistojo T. V. nuomone, apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti 2800 Lt solidariai iš visų nuteistųjų. Prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti.

Atsikirtimuose į nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą nukentėjusysis A. V. nurodo, jog 2011-08-21 susipyko su sugyventine, todėl naktį išėjo iš namų, sėdėdamas automobilyje išgėrė degtinės. Po kurio laiko pasirodė trys nepažįstami vaikinai, kurie pradėjo elgtis agresyviai ir įžūliai. T. V. įkišo ranką pro atviras dureles ir paėmė jį už pakarpos, kažką įrėmė į galvą. Kartu su D. Z. reikalavo atiduoti pinigus, liepė atrakinti keleivio pusės priekines automobilio dureles. Nukentėjusysis išsigando, todėl dureles atrakino. Pro jas įlipęs V. Č. jį iš automobilio ištempė. T. V. liepė padėti rankas ant automobilio stogo ir patikrino kišenes. Vienas iš vaikinų paėmė iš dėtuvės butelį alkoholinio gėrimo. Dėtuvėje buvo ir 2800 Lt, kuriuos taupė automobiliui nusipirkti. Po to, kai vaikinai patikrino dėtuvę, nukentėjusysis pinigų neberado, dėl nusikaltimo kreipėsi į policiją. Nukentėjusysis nesutinka su tuo, jog buvo girtas ir negalėjo atpažinti V. Č.. Nurodo, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad į automobilį įlipo V. Č.. Tai patvirtino kiti nuteistieji. Todėl tik V. Č. galėjo paimti pinigus. Išlipęs iš automobilio, jis kitiems vaikinams parodė du pagrobtus telefonus „Nokia“ ir butelį alkoholinio gėrimo, kuris buvo paimtas ne iš rankų, o iš dėtuvės. Tai, jog pas V. Č. pinigų nerado, nepaneigia aplinkybės, jog jis juos pagrobė. Nukentėjusysis prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis V. Č., jo gynėjas, nuteistojo T. V. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistųjų V. Č. ir T. V. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jie nuteisti, yra įrodyti byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistųjų V. Č. ir T. V. nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 1 d., o T. V. ir pagal BK 253 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. Č. ir T. V. plėšimo neneigia, tačiau neigia, jog plėšimo metu pagrobė iš nukentėjusiojo A. V. 2800 litų.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. V. parodė, kad 2011-08-21 jis, D. Z. ir V. Č. nutarė eiti į kavinę. Prie (duomenys neskelbtini) pamatė automobilyje geriantį vyrą. Jis lyg ir paprašė vyriškio parūkyti, lyg ir liepė išlipti iš automobilio. Vyriškis išlipo iš automobilio ir klausė, kas yra. V. Č. lyg ir įlipo į automobilį. Ar automobilyje buvo pinigų, T. V. nežinojo. V. Č. paėmė du mobiliojo ryšio telefonus ir butelį degtinės. D. Z. stovėjo prie jo (T. V.) (t. 3, b. l. 7–9).

2011-08-31 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. V. kaltu neprisipažino ir dėl to, jog pagrobė D. V. mobiliojo ryšio telefonus, tvirtino, jog jokiame plėšime nedalyvavo, kratos metu surastą mobiliojo ryšio telefoną rado. Policijos pareigūnams teigė, kad mobiliojo ryšio telefoną nusipirko iš M. S. (t. 1, b. l. 112–113).

2011-09-08 apklaustas papildomai T. V. parodė, kad jis, V. Č. ir D. Z., eidami A. V. gatve, pamatė automobilyje miegantį vyrą. T. V. liepė vyriškiui lipti iš automobilio lauk. V. Č. pareikalavo atrakinti priekines keleivio dureles. D. Z. visą laiką stovėjo šalia jo (T. V.). Kai vyras išlipo iš automobilio, T. V. pasakė jam stotis prie automobilio, įrėmė jam į galvą telefoną. Abu su D. Z. paklausė, ar šis turi pinigų. Tuo metu V. Č. kažko ieškojo automobilyje. Kai V. Č. išlipo iš automobilio, parodė, kad paėmė du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ ir nugertą degtinės butelį, daugiau nieko nerodė. Pinigus galėjo paimti tik V. Č. (t. 1, b. l. 125–127).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. Č. neneigė, jog buvo įlipęs į nukentėjusiojo automobilį, paėmė joje buvusius du mobiliojo ryšio telefonus ir butelį degtinės. Automobilyje dėtuvės nebuvo atidaręs, nes ji buvo užrakinta. Kiti nuteistieji stovėjo šalia vairuotojo durelių. Vėliau visi nuteistieji ėjo į kavinę, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai pas jį pinigų nerado (t. 3, b. l. 11).

2011-09-02 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. Č. neprisipažino ne tik dėl pinigų pagrobimo, bet ir dėl mobiliojo ryšio telefonų pagrobimo, tvirtino, jog iš automobilio paėmė tik butelį degtinės (t. 2, b. l. 56–57).

2011-09-19 apklaustas papildomai nuteistasis V. Č. parodė, jog įvykio metu jis buvo labai girtas, todėl, kaip pagrobė iš automobilio mobiliojo ryšio telefonus, neprisiminė. Teigė, jog pinigų iš automobilio pagrobti negalėjo, nes dėtuvė buvo užrakinta, jos neatidarė (t. 2, b. l. 60–61).

2012-01-12 papildomos apklausos metu nuteistasis V. Č. prisipažino pagrobęs telefonus ir butelį degtinės. Teigė, jog pinigų neėmė (t. 2, b. l. 65–66).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. Z. parodė, kad telefonus iš nukentėjusiojo paėmė V. Č. ir atidavė T. V.. D. Z. pinigų pagrobimo aplinkybės nepripažino (t. 3, b. l. 9–10).

2011-09-02 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. Z. tvirtino, jog T. V. ir V. Č. nuėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo kažkoks vyras, o jis, nujausdamas, kad gali kažkas įvykti, nuėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų ir jų nelaukė (t. 2, b. l. 19–20).

2011-09-02 ir 2012-01-16 nuteistasis D. Z. savo parodymus pakeitė, parodė, kad prie automobilyje sėdėjusio vyro jis priėjo su T. V.. T. V. pareikalavo vyriškio iš automobilio išlipti. Kai šis išlipo – patikrino jo kišenes. V. Č. buvo įlindęs į automobilio vidų. V. Č. turėjo rankose du mobiliojo ryšio telefonus bei butelį degtinės. Pinigų nematė. Telefonus padavė T. V. (t. 2, b. l. 21–22, 23–24).

Iš aptartų T. V., V. Č. ir D. Z. parodymų matyti, kad nuteistieji savo parodymus dėl padaryto plėšimo keitė, o bandydami išvengti baudžiamosios atsakomybės neprisipažino pagrobę net ir mobiliojo ryšio telefonus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. parodė, kad įvykio dieną jis sėdėjo automobilyje, buvo išgėręs, todėl užsnūdo. Automobilio langas buvo pravertas. Pajuto, kad jam kažką įrėmė į galvą, liepė atiduoti pinigus, atidaryti priekines keleivio pusės dureles, kurias nukentėjusysis atidarė. Tada nukentėjusiajam liepė lipti iš automobilio lauk. Kai tik išlipo, vienas iš vaikinų įlipo į automobilį. Automobilio dėtuvėje buvo butelis alkoholio ir 2800 litų, ant sėdynės – du mobiliojo ryšio telefonai. Kai nuteistieji nuėjo, nukentėjusysis pastebėjo, kad automobilyje nebėra telefonų, rankinė, kurioje buvo pinigai, buvo numesta prie priekinės sėdynės, ant žemės. Rankinėje pinigų nebebuvo. Prieš tai dieną nukentėjusysis su viena moterimi buvo kavinėje, paskui ją parvežė automobiliu namo, tačiau ji pinigų paimti negalėjo, nes iš automobilio išlipo ir nuėjo (t. 3, b. l. 11–13).

Protokolo–pareiškimo turinys patvirtina, kad nukentėjusysis A. V. buvo apiplėštas 2011-08-21, apie 2.20 val. Tą pačią naktį jis dėl plėšimo kreipėsi į policiją. 3.20 val. buvo surašytas protokolas–pareiškimas, kuriame nurodyta, jog jam sėdint automobilyje, prie (duomenys neskelbtini), prie atidaryto vairuotojo pusės lango priėjo trys nepažįstami vaikinai, kurie jėga ištempė jį iš automobilio, liepė atiduoti pinigus, patikrino kišenes, tačiau nieko nerado. Atidarę keleivio pusės dureles, pagrobė ant priekinės keleivio sėdynės buvusius du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“, iš rankinės pagrobė 2800 litų. Vaikinai buvo kažką jam įrėmę į galvą (t. 1, b. l. 3).

Protokole–pareiškime užfiksuoti duomenys patvirtina, jog A. V. ne tik mobiliojo ryšio telefonų, bet ir 2800 litų pasigedo iš karto po jo apiplėšimo (t. 1, b. l. 3). A. V. buvo nustatytas 0,32 promilės girtumas, kuris nesiekė net leistinos vairuoti 0,4 promilės neblaivumo. Ši aplinkybė patvirtina, jog jis įvykio aplinkybes prisiminė gerai (t. 1, b. l. 24). A. V. tą pačią naktį apklausė tyrėja.

Apklaustas kaip liudytojas A. V. parodė analogiškai, patikslino, jog pinigai buvo rankinėje, kuri buvo automobilio dėtuvėje, vaikinai iš dėtuvės taip pat pagrobė ir nugertą butelį alkoholio (t. 1, b. l. 25).

2011-10-10, 2012-01-10 papildomų apklausų metu A. V. patvirtino, jog rankinę su pinigais laikė automobilio nerakinamoje dėtuvėje, kurioje buvo ir butelis su alkoholiu. Ant priekinės keleivio sėdynės buvo padėti du mobiliojo ryšio telefonai. Kai pamatė iš dėtuvės ištrauktą butelį, A. V. suprato, kad pavogs ir jo pinigus. Apiplėšimo metu vienas vaikinas čiupo jį už pakarpos ir pareikalavo atiduoti pinigus, kažką įrėmė į galvą, kitas vaikinas įlindo į automobilį, o trečias – stovėjo už automobilio galo. Kai vaikinas, kuris buvo įlindęs į automobilio vidų, iš automobilio išlindo, pasakė: „varom“. Tada nukentėjusįjį laikęs vaikinas jį paleido, ir visi trys nuėjo. Vaikinams nuėjus, įlipęs į automobilį pamatė ant grindų numestą rankinę, kurioje pinigų nebebuvo, neberado ir savo mobiliojo ryšio telefonų. Iš namų pasiėmė dar vieną butelį degtinės po to, kai grįžo iš policijos, ir vėl nuėjo į automobilį. Begeriant prie jo priėjo tas pats vaikinas, kuris apiplėšimo metu tikrino jo kišenes, ir paprašė duoti išgerti degtinės. Antrą kartą į policiją A. V. nebesikreipė, nes buvo labai girtas (t. 1, b. l. 30–32, 33–35).

Nukentėjusysis A. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kurie nesiskyrė viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis A. V. pinigų pasigedo iš karto po plėšimo, tuojau pat kreipėsi į policiją, jį apiplėšusius asmenis atpažino.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu A. V. iš bendrų veido bruožų atpažino nuteistąjį T. V. (t. 1, b. l. 28–29).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu A. V. parodė, jog vaikinas, esantis nuotraukoje Nr. 4, iš veido bruožų, plaukų yra panašus į tą, kuris buvo įlindęs į jo automobilio vidų. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas V. Č. (t. 1, b. l. 36–38).

Esant tokioms bylos aplinkybėms, netikėti nukentėjusiojo D. V. parodymais, jog nuteistieji iš D. V. pagrobė ne tik mobiliojo ryšio telefonus, butelį su alkoholiu, bet ir 2800 litų, nėra pagrindo. D. V. davė parodymus būdamas įspėtas dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir prisiekęs sakyti tiesą, o nuteistieji kaip įtariamieji (vėliau – kaltinamieji) atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomi. Įstatymas jiems suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynybos priemonę, todėl manyti, kad jų parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis turėjo ar turi kokį nors pagrindą duoti melagingus parodymus. Nenustačius, kad D. V. parodymai apie įvykio aplinkybes dėl 2800 litų pagrobimo yra aiškiai melagingi, abejoti tais parodymais ir juos atmesti nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudž. byloje Nr. 2K-567/2010).

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. patvirtino, jog dieną prieš nusikaltimą matė, kad D. V. turi daug pinigų, kuriuos laikė automobilyje. Pinigus matė tada, kai D. V. iš šios rankinės paėmė 100 litų pirkti degtinei (t. 3, b. l. 13).

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. K. duotų parodymų matyti, kad ji buvo mačiusi, jog D. V. rankinę kiša po sėdyne, tačiau įvykio metu rankinė galėjo būti ir dėtuvėje. D. V. atėjo pas ją pasiimti telefono ir pasakė, kad jį apiplėšė. Liudytoja parodė, kad D. V. bare „(duomenys neskelbtini)“ rankinės su savimi neturėjo. Tai, jog R. K. matė automobilyje rankinę ir anksčiau, aplinkybę, kad D. V. rankinę laikė automobilyje, patvirtina (t. 1, b. l. 44).

Nuteistasis V. Č. tvirtino, jog jis automobilio dėtuvės atidaryti negalėjo, nes ji buvo užrakinta. Ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog V. Č. dėtuvę tikrino, ir akivaizdu, jog ją buvo ir atidaręs. Nukentėjusysis D. V. parodė, jog automobilio dėtuvėje buvo ne tik rankinė su pinigais, tačiau ir nugertas butelis su alkoholiu. Nukentėjusysis apie tai, jog bus pagrobti pinigai, suprato jau tada, kai pamatė, kad V. Č. laiko iš dėtuvės paimtą butelį, o kai nuteistieji nuo automobilio nuėjo, pinigų pagrobimo faktas pasitvirtino. Nuteistasis T. V. buvo sulaikytas tik 2011-08-31, D. Z. ir V. Č. sulaikyti nebuvo išvis, todėl išleisti pagrobtus A. V. pinigus laiko buvo pakankamai (t. 1, b. l. 106, 107). Duomenų, jog įvykio naktį V. Č. policijoje buvo atlikta asmens krata, byloje nėra.

Esant aptartiems įrodymams, abejoti, kad nuteistieji pagrobė iš nukentėjusiojo ne tik mobiliojo ryšio telefonus, butelį alkoholio, bet ir rankinėje buvusius 2800 litų, nėra pagrindo. Nuteistieji T. V., V. Č. ir D. Z. apiplėšė nukentėjusįjį bendrais veiksmais – T. V. nukentėjusįjį laikė, patikrino jo kišenes, V. Č. įlindęs į automobilį ieškojo daiktų, o D. Z. stovėjo šalia ir jų veiksmams pritarė, todėl apylinkės teismas šią pinigų sumą iš nuteistųjų atlyginti solidariai priteisė pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Č. nurodo, jog BK 180 straipsnio sankcijoje numatyta ir švelnesnė, nei jam paskyrė teismas, bausmė.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę V. Č., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str. 1 p., 9 p.), lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis V. Č. padarė tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimų, anksčiau teistas tris kartus už analogiškų nusikaltimų padarymą (t. 2, 84–86), nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, iš kurių net keturis kartus už tai, jog, būdamas girtas, trikdė aplinkinių žmonių rimtį (t. 2, b. l. 98–101). Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos dviem dienoms po to, kai buvo nuteistas 2011-08-19 nuosprendžiu už analogišką nusikaltimą dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant.

Visos šios aplinkybės parodo, jog V. Č. yra linkęs nusikalsti, savo elgesio keisti neketina, analogiškas nusikalstamas veikas daro vieną po kitos.

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. Č. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apylinkės teismas nuteistajam V. Č. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parinko teisingai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra aiškiai per griežta.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistųjų V. Č. ir T. V. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų T. V. ir V. Č. apeliacinius skundus atmesti.