- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-311-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03063-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- Ž. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimas, kuriuo Ž. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 494 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 eurų bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Administracinio nusižengimo protokolas Ž. R. surašytas dėl to, kad jis 2017 m. rugsėjo 25 d. 05.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) aikštėje vykdė piketą po 22.00 val., nors tai draudžiama; neišmontavo ir nepašalino palapinių stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – SĮ) 4 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, atsakomybė už kurį numatyta ANK 494 straipsnio 1 dalyje.
Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. B. 2017 m. spalio 10 d. nutarimu Ž. R. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą – 300 eurų baudą.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. R. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi Ž. R. skundą atmetė, motyvuodamas, kad pastarasis pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovaujantis byloje surinktais dokumentais, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į šį skundą argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo manantis, kad apylinkės teismas, tyčia sąmoningai pažeisdamas Žmogaus teisių bei laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 11 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str., Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą nuostatas, įteisino absoliutų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nesilaikymą siekiant įvykdyti užsakomąjį susidorojimą su Lietuvos valstybės piliečiais išdrįsusiais be ginklo ateiti į taikų mitingą (susirinkimą-piketą). Apeliantas nurodo, kad buvo suderintas su savivaldybe bei gautas leidimas organizuoti prie (duomenys neskelbtini) neterminuotą bado akciją, viskas vyko laikantis įstatymų reikalavimų, savivaldybės administracijos direktorės A. V. 2017 m. liepos 28 d. įsakymo „Dėl organizuojamos bado akcijos prie (duomenys neskelbtini)“ Nr. 30-1854 kopija buvo įteikta akcijos organizatoriui D. Š.. Apelianto teigimu, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, tyčia šiurkščiai pažeisdama Lietuvos Respublikos Susirinkimo įstatymo 6 str., 7 str., 12 str. nuostatas, aiškiai suklastojusi faktines aplinkybes ir juridinius faktus, neturėdama akcijos organizatorių S. K. ir D. Š. rašytinio prašymo pradėti kažkokią kitą akciją nuo 2017 m. rugsėjo 14 d., – 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė su akcijos organizatoriais nederintą įsakymą „Dėl organizuojamos bado akcijos prie (duomenys neskelbtini)“ Nr. 30-2310. (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai, kažkokiu būdu gavę aiškiai suklastotą, neturintį juridinės galios, nepasirašytą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2017-09-14 įsakymo nuorašo nepatvirtintą kopiją, neturėdami atitinkamų rezoliucijų ant dokumentų patvirtinančių vykdymo teisę, nuo 2017 m. liepos 14 d. vakaro – 22 val. 15 min. pradėjo su teisinės demokratinės Lietuvos valstybės teisės ir moralės principais nesuderinamą, sveiku protu ir logika nepaaiškinamą, protesto ir bado akcijos dalyvių persekiojimą, terorizavimą, gąsdinimą, konstitucinių teisių varžymą, ir t.t., t.y. vykdė atvirai nusikalstamą veiką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, šiurkščiai ir atvirai pažeidinėjo tarptautinės teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų normas. Nurodo, kad akcijos organizatorius D. Š. 2017-09-15 gavęs nepasirašytą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2017-09-14 įsakymo nuorašo nepatvirtintą kopiją, naudodamasis Lietuvos valstybės teikiamomis galimybėmis, tą pačią dieną, t.y. 2017-09-15 apskundė (duomenys neskelbtini) apygardos administraciniam teismui. Procesas administracinėje byloje nėra pasibaigęs, byla nagrinėjimo stadijoje (Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl, pasak apelianto, administracinio akto apskundimas, Lietuvos valstybės praktikoje pripažįstamas, kaip apskųsto administracinio akto veikimo sustabdymas.
Atsiliepimas
Skunde nurodoma ir tai, kad apelianto, kaip akcijos dalyvio, (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administracija nei raštu, nei žodžiu neinformavo apie akcijos vykdymo laiko ir sąlygų pakeitimą. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai 2017 m. rugsėjo 25 d. 4 val. ryto atvykę ginkluoti automatais ir spec. priemonėmis, suimti miegančius taikius protesto ir bado akcijos dalyvius, prievarta, be atitinkamų teismo sankcijų, atimti iš jų asmeninius daiktus, palapines, miegmaišius, rūbus, dokumentus, vėliavas, agitacinę medžiagą, plakatus, ir t.t. vykdė akivaizdų kankinimo aktą. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi kategoriškai atsisakė matyti pareigūnų akivaizdžius nusikalstamus veiksmus, akivaizdžius Tarptautinės teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimus. Teigia, kad toks neteisingais teismo sprendimas gimdo priešpriešą tarp Lietuvos valstybės piliečių ir valstybės pareigūnų, sukelia nesantaiką, verčia nepasitikėti valstybės institucijomis ir teismais.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo nesutinkantys su apeliacinio skundo argumentais, kadangi apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisinga, todėl papildymų neturi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, teigdamas, kad jis turėjo teisę rinktis į taikius susirinkimus-piketus, o administracinio nusižengimo protokolus surašiusios institucijos, pažeidė tarptautinės teisės konvencijas bei Lietuvos Respublikos Konstituciją, nepagrįstai jį nubaudė. Taip pat nurodo, kad tiek policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, tiek vyriausioji tyrėja J. B. nusikalstamai piktnaudžiavo tarnyba ir kankino apeliantą ir kitus piketo dalyvius. Nagrinėjamame skunde jį padavęs asmuo nenurodė jokių naujų argumentų, o tik pakartojo tuos, kuriuos išdėstė skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui, skųsdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priimtą nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir byloje esančius duomenis bei atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus, kad Ž. R. savo kaltę neigia, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo visas byloje nustatytas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė bei priėmė pagrįstą nutartį.
Matyti, kad apeliantas neginčija 2017-09-25 vykdęs piketą ir apie 5 val. ryto buvęs (duomenys neskelbtini) aikštėje, tačiau apelianto įsitikinimu, jie, kaip piketo dalyviai, turėjo tam teisę, kadangi buvo gavę 2017-07-28 savivaldybės leidimą, o vėlesnis įsakymas – 2017-09-14 – buvo priimtas pažeidžiant SĮ nuostatas, nederinant su akcijos organizatoriais ir pan., todėl, apelianto teigimu, suklastotas.
Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, apylinkės teismas jas tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog apeliantas pažeidė nustatytą susirinkimų tvarką, dėl ko buvo pagrįstai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 300 eurų bauda. Apelianto kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.
ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už SĮ pažeidimus. SĮ 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmenys į taikius susirinkimus, konkrečiu atveju bado akciją prie (duomenys neskelbtini), gali rinktis visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 val. (duomenys neskelbtini) miesto administracijos direktorės 2017-07-28 įsakymu Nr. 30-1854 buvo leista organizatoriams vykdyti bado akciją nepertraukiamai, tačiau šis įsakymas (duomenys neskelbtini) miesto administracijos direktorės 2017-09-14 įsakymu Nr. 30-2310 buvo teisėtai panaikintas ir nustatyta, kad apeliantas gali bado akciją vykdyti tik nuo 8 iki 22 val., kas numatyta ir SĮ 4 straipsnio 1 dalyje.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017-09-14 įsakyme yra aiškiai nurodyta, kad bado akcijos dalyviai gali organizuoti bado akciją nuo 2017-09-14 iki 2017-09-21, konkrečiu nurodytu laiku, t. y. nuo 8 iki 22 val. (t. 1, b. l. 9). Taip pat minėtame įsakyme yra nurodoma, kad ankstesnis įsakymas (2017-07-28) yra laikomas netekusiu galios. Pažymėtina, kad byloje yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad Savivaldybės administracijoje 2017-09-13 įvyko gauto S. K. ir D. Š., t.y. bado akcijos organizatorių pranešimo apie bado akciją derinimo posėdis, kuriame dalyvavo minėti organizatoriai – S. K. ir D. Š. (t. 1, b. l. 82-83). Minėtame pranešime taip pat nurodoma, kad apie 2017-09-14 priimtą Savivaldybės administracijos įsakymą D. Š. buvo informuotas elektroniniu paštu, o 2017-09-15 įsakymas buvo įteiktas pasirašytinai. Šias aplinkybes elektroniniu paštu patvirtino pats bado akcijos organizatorius D. Š. (t. 1, b. l. 85). Taigi konstatuotina, kad apie bado akcijos organizavimo laiko pakeitimus akcijos organizatoriai buvo informuoti tinkamai, įsakymo turinį suprato, todėl privalėjo laikytis nurodytų reikalavimų – be kita ko, informuoti visus bado akcijos dalyvius apie priimtą naują įsakymą.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad aptariamas įsakymas yra suklastotas, tačiau ši apelianto subjektyvi nuomonė nepagrįsta jokias faktiniais bylos duomenimis. Administracinio nusižengimo byloje yra pridėtas 2017-09-14 įsakymo nuorašas iš kurio matyti, kad jis yra patvirtintas administracijos direktorės antspaudu (t. 1, b. l. 9). Apeliantas taip pat nurodo, kad bado akcijos organizatorius D. Š. apskundė 2017-09-14 įsakymą (duomenys neskelbtini) apygardos administraciniam teismui, tačiau pažymėtina, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsakymo galiojimas sustabdytas nebuvo (Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinus šias aplinkybes, abejoti 2017-09-14 įsakymo autentiškumu, apeliacinės instancijos teismas, pagrindo neturi.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai atvykę 4 val. ryte ginkluoti automatais ir spec. priemonėmis, vykdė akivaizdų kankinimo aktą, tačiau apylinkės teismas šių Žmogaus teisių bei laisvių pažeidimų neminėjo, atsisakymo nemotyvavo ir neargumentavo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad apelianto pozicija neatitinka administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūnų veiksmų analizė ir vertinimas nėra tiesioginis apeliacinio proceso dalykas, juos apeliacinės instancijos teismas vertina tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamu skundu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. R., G. P., S. K., A. N. nurodė, kad buvo gavę žodinį nurodymą vykti prie (duomenys neskelbtini) ir nutraukti administracinį nusižengimą, kadangi buvo gauta informacija iš VPK, kad asmenys piktybiškai pažeidinėja Susirinkimo įstatymo nuostatas. Nustatę, kad organizatoriai neturi leidimo vykdyti bado akcijos po 22 val. už tai jiems surašė administracinio nusižengimo protokolus. Nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, apeliantas su jais bendravo normaliai, viskas vyko tvarkingai, nebuvo pasipriešinimo iš Ž. R. pusės, jis vykdė visus teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Asmenis į policijos įstaigą vežė dėl to, kad nebuvo techninių galimybių vietoje surašyti administracinio nusižengimo protokolus, tačiau prieš tai juos įspėjo, kad daiktai, esantys neteisėtai pastatytose palapinėse, bus surinkti, aprašyti ir pridėti prie administracinio nusižengimo bylos (t. 1, b. l. 72-74, 100-101, 147). Liudytojas A. N. nurodė asmeniškai sulaikęs apeliantą Ž. R., tačiau taip pat apie pastarojo priešinimąsi ar jo atžvilgiu panaudotą prievartą nieko nesakė (t. 1, b. l. 147). Taigi, kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, atvykus jiems į įvykio vietą, apeliantas su jais bendravo tvarkingai, nors asmenys ir nesutiko su rašomais protokolais, tačiau situacija nebuvo konfliktiška, pareigūnams nereikėjo panaudoti fizinės jėgos ar kitų priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, abejoti šiais liudytojų parodymais, pagrindo neturi. Vien tai, kad už apelianto padarytą administracinį nusižengimą jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nereiškia, kad jo atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos ar atlikti kitokie neteisėti veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apsaugoti visuomenę nuo daromų teisės pažeidimų, policijos pareigūnai privalo panaudoti jiems įstatymuose suteiktus įgaliojimus ir tokiu būdu užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams arba surasti, ir identifikuoti asmenis, kurie galimai padarė teisės pažeidimus. Natūralu, kad įgyvendinant įstatymuose nustatytas pareigas, policijos pareigūnų naudojamos priemonės gali varžyti asmens teises bei laisves, tačiau toks varžymas laikytinas proporcingu siekiamiems tikslams ir neprieštaraujantis įstatymams. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareigūnai surašydami administracinio nusižengimo protokolą Ž. R. elgėsi teisėtai.
Apeliantas skunde prašo pripažinti neteisėtais ir šiurkščiai pažeidžiančiais tarptautinės bei nacionalinės teisės aktus policijos pareigūnų ir tyrėjos J. B. veiksmus, informuoti atitinkamas institucijas apie pareigūnų piktnaudžiavimą tarnyba, tačiau šio prašymo tenkinti apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi tai nėra šio apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyku. Matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai Ž. R. išaiškino, kad teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nenagrinėja policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, tokie klausimai yra sprendžiami paduodant skundą Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimo skyriui, kreipiantis į administracinius teismus dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo ar civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo dėl policijos pareigūnų veiksmų.
Apeliantas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei su apeliaciniu skundu nėra pridėtų, nei byloje nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys tokių išlaidų dydžius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto prašymas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas.
Skunde be kita ko, buvo prašoma jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nors ANK numato žodinio proceso tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju teisingam apeliacinio skundo išsprendimui ir tinkamai asmenų teisių apsaugai užtikrinti pakanka teismui pateiktos rašytinės medžiagos, todėl nėra jokio pagrindo Ž. R. administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų nenustatė.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.