- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 1-87-923/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01676-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- M. L.
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Jūratė Šlitė, Gintautas Tamulionis
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nukentėjusiajai M. L., jos atstovei pagal įstatymą R. L., atstovei pagal įgaliojimą advokatei Jūratei Šlitei, kaltinamajai I. K., jos gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams Linai Janulevičienei, Vygintui Aukštuoliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) II kurso studentė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. 2012-11-17, apie 21 valandą viešoje vietoje – Kauno rajone, Ežerėlyje, Liepų g. 6, prie Ežerėlio bendruomenės centro, keikė nukentėjusiąją M. L. necenzūriniais žodžiais, po to įžūliais veiksmais: pasivijusi nukentėjusiąją ranka vieną kartą sudavė M. L. į dešinį skruostą bei sugriebusi už plaukų, parvertė ją ant žemės ir spyrė nemažiau kaip penkis kartus M. L. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydama M. L. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame skruoste, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, kairio raktikaulio projekcijoje, dešinėje šlaunyje, tuo nežymiai sutrikdydama M. L. sveikatą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamoji I. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-11-17 atvažiavo į Ežerėlį pas savo draugą P. A., vakare ėjo į diskoteką. Tą vakarą ji buvo išgėrusi du alkoholinius kokteilius. Apsvaigusi nuo alkoholio nesijautė. Iki įvykio nukentėjusiosios M. L. nepažinojo. Su nukentėjusiąja susitiko lauke, prie bendruomenės centro, pastaroji ją užkalbino, kai jai iš rankų iškrito cigaretė. Paprašė, kad M. L. neužliptų ant cigaretės, tačiau nukentėjusioji ją iškeikė ir paprašė cigaretės. Fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu pavartojo, kai ši nuėjo už pastato kampo. Atėjusi už kampo, ji pasišaukė M. L., sakydama, kur ta šviesiaplaukė, po to padėjo ranką jai ant peties ir paprašė jos eiti pasikalbėti atokiau, kadangi M. buvo su draugais. Tuomet M. L. griebė ją už plaukų. Ji taip pat griebė M. už plaukų, jos susistumdė, abi pargriuvo. M. L. atsirado virš jos, sudavė jai į veidą. Ji koja stūmė M. L. nuo savęs. Aplink visi liepė joms liautis. Jautė, kad M. L. atkėlė nuo jos ir jos buvo išskirtos. Kažkas jai padavė sulaužytus akinius. Su P. A. nuėjo į M. L. namus, kalbėjosi su M. L. mama, kad būtų atlyginta žala dėl sulaužytų akinių. Iš kvapo ir kalbos sprendė, kad M. L. tą vakarą buvo apsvaigusi nuo alkoholio.
Nukentėjusioji M. L. parodė, kad 2012-11-17 buvo Ežerėlio bendruomenės centre vykusiuose šokiuose. Buvo blaivi. Iki įvykio kaltinamosios nepažinojo. Su K. B. ėjo namo, kai lauke prie pastato pamatė stovinčią I. K.. Tik išėjus iš diskotekos ir peržengus ant žemės gulinčią kaltinamosios cigaretę, pastaroji su keiksmažodžiais jai pasakė neužlipti ant cigaretės. Po to, pasivijusi ją už kampo, paklausė, kur ta ,,šyva“. Pajuto smūgį į veidą iš priekio. Po šio smūgio ją griebė už plaukų, suprato, kai tai I. K.. Jos nugriuvo ant žemės, ji gulėjo apačioje, o kaltinamoji virš jos. Ant žemės I. K. sudavė daugiau kaip penkis smūgius jai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų. Aplink buvo gal dešimt žmonių, visi sakė baikit. Kažkas atkėlė I. K. nuo jos ir padėjo jai atsistoti. Jai skaudėjo galvą, pilvą, kojas, ji verkė. Muštynių metu kaltinamoji buvo be akinių. Maždaug po 20 minučių į įvykio vietą atvyko jos mama. Kadangi po įvykio jai svaigo galva, buvo bloga, tą pačią naktį kreipėsi į medikus. Vėliau teismo medicinos specialistas nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Liudytoja R. L. parodė, kad 2012-11-17 dukrą M. L. išleido į Ežerėlio bendruomenės centre vykusius šokius. Pas ją į namus atvyko I. K. su P. A.. I. rankose laikė akinius ir pasakė, kad M. juos sulaužė, reikalavo atlyginti žalą 1000 litų. Kaltinamoji kalbėjo negražiai, buvo neblaivi, pasakė, kad geriu kiek noriu ir su kuo noriu. Nuo jos sklido alkoholio kvapas. Norėdama išklausyti abi puses, nuvyko prie Ežerėlio bendruomenės centro, kur buvo jos dukra. M. buvo išpurvinta striuke, suspardyta, veidas murzinas. I. su M. rėkė viena ant kitos, I. reikalavo 1000 litų už akinius. Ji skambino pagalbos telefonu 112, jai buvo pasakyta, kad policijos ekipažo niekas nesiųs, patarta kreiptis į ligoninę. M. pykino, ji vėmė, todėl apie 1 val. nakties ji nuvežė dukrą į ligoninę. Buvo atlikti tyrimai, padarytos kelios rentgeno nuotraukos, savaitę buvo gydoma gulimu rėžimu, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimų dukra 10 dienų nelankė mokyklos, po to prasidėjo patyčios, teko keisti mokyklą, neišlaikė vairavimo egzamino, nes po įvykio pašlijo atmintis.
Liudytoja V. Ž. parodė, kad su M. L. atėjo į šokius, konflikto pradžios nematė, nes tuo metu buvo šokių salėje. Pamačiusi sujudimą, ji taip pat išėjo į lauką. Už bendruomenės pastato kampo buvo keletas žmonių, I. rėkė M., kad ją pakas, kad ji pati šaukšteliu išsikas sau duobę. I. laikė kažkoks vaikinas. M. kaktoje ir kakle matė sužalojimus, buvo išrauti plaukai, purvini rūbai. Ji buvo sutrikusi, verkė, sakė, kad skauda galvą. Iš I. koordinacijos ir to, kad keikėsi, sprendė, kad ji buvo neblaivi. M. L. vartojant alkoholį, nematė, mano, kad ji buvo blaivi. Vėliau bendraujant su M. L., ši paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, kad ji vos neužmynė ant I. cigaretės.
Liudytojas L. M. parodė, kad konflikto pradžios nematė, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog būdamas prie bendruomenės centro kartu su T. G., išgirdo triukšmą už pastato kampo. Kai atbėgo, pamatė nukentėjusiąją ir kaltinamąją, abi stovėjo netoli viena kitos, o tarp jų kažkas iš vaikinų. Kaltinamoji vartojo įžeidžiančius žodžius M. L. atžvilgiu bei keiksmažodžius. Ji kaltino M. L., kad sulaužė akinius, nors kažkas iš vaikinų rado ant žemės gulinčius akinius, juos pakėlė, pasakė, kad akiniai nesulaužyti. Girdėjo, kad konfliktas tarp merginų įvyko dėl cigaretės. Po savaitės sutikęs M. L., matė ant jos veido mėlynę.
Liudytojas T. G. parodė, kad būdamas prie Ežerėlio bendruomenės centro durų, išgirdo riksmus už kampo. Atbėgęs ant žemės pamatė kaltinamąją ir nukentėjusiąją. I. laikė M. už plaukų. Jie merginas išskyrė, jis atitraukė I. nuo M.. Ant merginų kūnų sužalojimų nematė. I. buvo agresyviau nusiteikusi, ardėsi, rėkavo dėl akinių.
Liudytojas V. Š. parodė, kad stovėdamas lake matė, kaip I. rūkė, jai iškrito cigaretė. M. eidama pro šalį netyčia ant cigaretės užmynė. I. ją užsipuolė visokiais žodžiais sakė „kur eini, pažiūrėk, užmynei ant cigaretės“. Kuri iš merginų nuėjo pirmiau už kampo, nematė. Išgirdo riksmus, atėjęs už kampo pamatė, kad abi merginos vartėsi ant žemės, viena kitai tampė už plaukų. Agresija jautėsi iš abiejų, bet iš I. didesnė. I. kaltino M., kad ši sulaužė jos akinius, nors iš pradžių akinai buvo nesulaužyti, I. niekam nerodė jų, o po 30 minučių jau jie buvo sulūžę. T. G. pakėlė M., o P. A. – I.. Ant M. kaktos ir rankos matė nubrozdinimus.
Liudytojas M. G. parodė, kad šokių metu prižiūrėjo tvarką, yra savisaugos grupės narys. Stovėjo prie durų, visi judėjo į kiemą, sakė, kad vyksta muštynės. Atėję už pastato kampo matė, kad mušasi I. su M.. Abi merginos buvo ant žemės, I. buvo įsikibusi M. į plaukus, rėkavo, keikėsi. Vaikinai jas išskyrė. I. šaukė M., kad sulaužė akinius, kažkas nusinešė tuos akinius apžiūrėti prie šviesos.
Liudytojas A. Š. parodė, kad šokių metu prižiūrėjo tvarką, yra savisaugos grupės narys. Iš kvapo ir elgesio galėjo spręsti, kad kaltinamoji tą vakarą buvo išgėrusi. Kažkas pasakė, kad kieme muštynės. Atėjęs už pastato kampo pamatė keletą žmonių, ant žemės - kaltinamąją ir nukentėjusiąją. M. šaukė ,,paleisk plaukus“, o I. nepaleido. Jis atitraukė I. nuo M. ir perdavė ją P. A.. Atskyrus merginas, kaltinamoji pradėjo rėkti nukentėjusiajai „žiurke tu, kur mano akiniai“. Jis rado jos akinius, nusinešė, kur yra šviesa, apžiūrėjo, akiniai buvo sveiki. Tada akinius jis padavė P. A.. Šviesoje matė, kad M. kaklas ir veidas buvo paraudę.
Liudytojas P. A. parodė, kad kartu su I. ir L. nuėjo į diskoteką Ežerėlio bendruomenės centre. Prieš diskoteką trise išgėrė 200 g. kokteilių su viskiu ir coca-cola Pabuvę išėjo į lauką, nuėjęs už kampo pamatė gal 10 žmonių, ten ant žemės buvo susikibusios M. ir I.. Jos buvo įsikibę viena kitai į plaukus, rėkė, spiegė. A. jam padėjo atitraukti M. nuo I.. Ant M. jokių sužalojimų nematė, pas I. buvo gumbas galvoje. Neprisimena, ar jis pats nuo žemės pakėlė I. akinius, ar kas nors jam padavė, jie buvo sulaužyti. I. kaltino M. sulaužius akinius, dėl to ir važiavo aiškintis pas M. mamą.
Liudytoja O. T. parodė, kad vykstant šokiams, ji stovėjo prie durų ir rinko pinigus iš įeinančių. I. buvo neblaivi, nes sunkiai laikėsi ant kojų, nerišliai kalbėjo, kabinėjosi prie įeinančių ir išeinančių žmonių. Iš salės išėjusi M. užlipo ant I. cigaretės, pastaroji pradėjo rėkti, šaukti, vadino ją ,,šyva“, ,,kurva“. M. atsisuko, kažką pasakė ir nuėjo ėjo toliau, o I. ją vijosi ir puolė. Išgirdusi, kad mušasi merginos, ji bėgo į salę pakviesti savisaugos grupę. Kai pati nėjo pažiūrėti, matė, kad I. su m. ant žemės ir jas skyrė savisaugos grupės vaikinai. Buvo pakankamai daug žmonių, visi švietė mobiliaisiais telefonais, matė, kad M. buvo purvina, suspardyta, ant kaktos-nubrozdinimas. V. Ž. dar jai parodė kuokštą išrautų M. plaukų. Kai jas atskyrė, kaltinamoji pradėjo rėkti, kad pakas M., nes ji sulaužė jos akinius. A. Š. rado jos akinius, apžiūrėjo, sakė, kad jie nesulaužyti. Po to akiniai atsirado pas P. A., jis sakė, kad akiniai sulaužyti.
Liudytoja J. M. parodė, kad kai vyko šokiai, I. buvo apsvaigusi, kas matėsi iš jos elgesio, buvo prikibusi prie jų, sakė „ko čia stovit“, tada jautėsi alkoholio kvapas. Šokių metu ji išėjo į kiemą parūkyti, išmetė cigaretę, o praeidama M., tą cigaretę peržengė. Tada I.pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais, vadino M. „šyva“. M. nuėjo, I. puolė ją vytis, sakė „ateik čia, aš tau parodysiu“. Suprato, kad kils muštynės, bėgo į salę pakviesti savisaugos grupę. Ji pakvietė A. Š. ir jo draugus. Ji pasakė, kad jie ateitų į lauką, kad pažiūrėtų kas vyksta, nes gali blogai baigtis. Ji pati nėjo už kampo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Po įvykio matė, kad M. ant kaktos ir skruosto buvo mėlynė, jos rūbai buvo purvini. I. verkė, kad sulaužyti jos akiniai.
Liudytoja K. B. parodė, kad 2012-11-17 prieš šokius su draugėmis keturiese išgėrė pusantro litro alaus. M. alaus negėrė. Nuėjo į Ežerėlio bendruomenės centro šokius. Vėliau lydėjo M. namo. Tik išėjus iš bendruomenės centro, jos perlipo I. cigaretę, pastaroji rėkė ant jų, kreipėsi į jas keiksmažodžiais. Jos su M. užėjo už kampo, I. jas pasivijo. Pribėgusi I. tiesė rankas į M., jai ties pečiais ir jos parkrito ant žemės. Jas apstojo žmonės, kažkas rėkė, kad mušasi. Kažkas I. su M. išskyrė.Po to I. grasino M., kad ją pakas su šaukšteliu, ieškojo savo akinių. M. buvo nubrozdintas skruostas, išrauta daug plaukų, kelnės apspardytos.
Liudytoja Ž. A. parodė, kad M. yra jos pusseserė, o I. matė tą vakarą, kai atvyko pas M. į namus prašyti pinigų dėl sulaužytų akinių. Iš kaltinamosios elgesio sprendė, kad ji neblaivi, M. mamai ji pasakė, kad geria kiek nori ir kur nori, nes yra pilnametė. Grįžus namo M., matėsi, kad ji gerai pavoliota, apspardyta, suvelta, kažkuris skruostas buvo sumuštas, paraudusi oda, bet kraujo nebuvo.
Liudytoja R. K. parodė, kad iš dukros I. sužinojo, jog ji buvo Ežerėlyje šokiuose. Išėjus į lauką parūkyti, M. paprašė jos cigaretės. I. nedavė, tada M. ją pastūmė, I. paprašė jos atsiprašyti, jai neatsiprašius, jos susimušė. Kai dukra grįžo namo, jos paltas buvo purvinas, netekusi plaukų, sulaužyti akiniai. Pirmadienį pragulėjo lovoje. I. kreipėsi į medikus ir į policiją dėl sulaužytų akinių.
Iš 2012-11-23 apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Kauno rajone, Ežerėlyje, Liepų g.6, Ežerėlio bendruomenės centras ( 1 t., b. 1. 6-10).
Specialisto išvadoje Nr. G3074/12(02) M. L. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruvos kaktoje, dešiniame skruoste, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, kairio raktikaulio projekcijoje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatas sutrikdymą (1 t., b. 1.45-46).
Specialisto išvadoje Nr. G569/13(02) dėl I. K. sveikatos sutrikdymo nurodyta, kad diagnozė – galvos smegenų trauminė liga ūmus periodas lengva forma, lengvas sukrėtimo sindromas – nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant jos nurodytas aplinkybes. Duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. 1. 125).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas viešosios tvarkos pažeidimu I. K. pasitvirtino.
Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios M. L. parodymais, kadangi juos patvirtina liudytojų: O. T., J. M., P. Š., V. Ž., L. M., M. G., A. Š., K. B., Ž. A. bei R. L. parodymai. Kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje M. L. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo, poodinių kraujosruvų kaktoje, dešiniame skruoste, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, kairio raktikaulio projekcijoje ir dešinėje šlaunyje. Nustatyta, kad prie Ežerėlio bendruomenės centro įvyko konfliktas tarp nukentėjusiosios M. L. ir kaltinamosios I. K., kad konflikto iniciatorė buvo kaltinamoji, nuo kurios veiksmų ir prasidėjo viešosios tvarkos pažeidimas. Vienintelė kaltinamoji paaiškino teismui, kad nukentėjusioji paprašė jos cigaretės, o jos negavusi, iškeikė kaltinamąją. Tuo tarpu nukentėjusioji parodė, kad peržengus ant žemės gulinčią kaltinamosios cigaretę, pastaroji su keiksmažodžiais jai pasakė neužlipti ant cigaretės, o po to nusivijo ją už kampo. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas V. Š., jog stovėdamas lake matė, kaip I. rūkė, jai iškrito cigaretė. M. eidama pro šalį netyčia ant cigaretės užmynė. I. ją užsipuolė visokiais žodžiais. Liudytojos O. T. ir J. M. taip pat patvirtino, jog nukentėjusiajai peržengus iškritusią kaltinamosios cigaretę, pastaroji keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, o M. L. nuėjus, kaltinamoji ją nusivijo už bendruomenės centro pastato kampo. Kadangi kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, liudytojos bėgo pakviesti savisaugos grupę. Už pastato kampo kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai ranka per veidą ir įsikibo į plaukus. Kaltinamoji neigė smogusi į veidą, tačiau tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, jog M. L. buvo konstatuota poodinė kraujosruva dešiname skruoste. Be to, iš dalies nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja K. B., mačiusi, kaip kaltinamoji tiesė rankas į M. L.. Po to merginos įsikibo viena kitai į plaukus ir griuvo ant žemės. Ir nugriuvus ant žemės I. K. smurtavo M. L. atžvilgiu, pastaroji parodė, kad kaltinamoji ją spardė ir smogė rankomis į krūtinę, pilvą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog ant nukentėjusiosios kūno buvo poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame skruoste, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, kairio raktikaulio projekcijoje, dešinėje šlaunyje. Liudytojai O. T., J. M., Ž. A., V. Ž., L. M., V. Š., A. Š., K. B., R. L. patvirtino iš karto po konflikto matę ant nukentėjusiosios veido sužalojimus. Liudytojos O. T., V. Ž., K. B. matė, jog nukentėjusiajai buvo išrauti plaukai.
Vertinant liudytojų P. A. ir R. K. parodymus, būtina pažymėti, kad jie yra kaltinamosios motina ir draugas, kaltinamajai naudinga bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Liudytoja R. K. įvykio vietoje nebuvo ir įvykio aplinkybės jai žinomos iš dukros I. K., o P. A., buvęs įvykio vietoje, patvirtino faktines aplinkybes, jog ant žemės gulinčios merginos buvo įsikibusios viena kitai į plaukus, spiegė, tačiau teigė, jog M. L. buvo virš I. K. ir teko ją atitraukti nuo kaltinamosios. Tačiau nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, jog M. L. buvo virš I. K., be to, tokie liudytojo P. A. parodymai nepaneigia, jog konflikto iniciatorė buvo būtent I. K. ir kad pastaroji naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Į bylą pateiktoje teismo medicinos išvadoje dėl I. K. sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo nurodyta, jog nesant objektyvių duomenų apie trauminius pakitimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Tai taip pat paneigia kaltinamosios parodymus, kad pargriuvus M. L. atsirado ant jos ir sudavė jai į kairį skruostą.
Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje – prie Ežerėlio bendruomenės centro, kuriame tą vakarą vyko šokiai. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Šiuo atveju nustatyta, kad I. K. panaudojo fizinį smurtą M. L. atžvilgiu, tuo metu įvykio vietoje buvo ne vienas žmogus, kurie matydami neteisėtus veiksmus ragino liautis, buvo pakviesti savisaugos grupės nariai, kuriems teko merginas išskirti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad I. K. savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomeninę rimtį ir tokie jos veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Į bylą nėra pateikta kaltinamosios girtumo laipsnį patvirtinančių duomenų, tačiau iš liudytojų J. M., O. T., M. L., Ž. A., V. Ž., A. Š., R. L. parodymų nustatyta, kad kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi, be to, paties alkoholio vartojimo fakto neneigė ir kaltinamoji, liudytojas P. A..
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad I. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama baigta, kad yra kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant I. K. asmenybę, pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, Priklausomybės ir psichinių ligų įskaitoje neužregistruota, mokosi.
LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi LR BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad I. K. yra (duomenys neskelbtini) studentė (2 t., b.l. 24), netikslinga jai skirti baudą ar viešųjų darbų bausmę. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Nepilnametės M. L. atstovė pagal įstatymą R. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė M. L. (1 t., b.l. 21-25). Kadangi nukentėjusioji neturtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų I. K. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta padaryta neturtinė žala (LR BPK 109 str.).
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dvasiniai išgyvenimai. Teismui nekyla abejonių, jog dėl I. K. veiksmų M. L., kuriai buvo padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame skruoste, pakaušyje, pereinant į viršugalvį, kairio raktikaulio projekcijoje ir dešinėje šlaunyje, patyrė fizinį skausmą, neabejojama, kad nukentėjusioji kentė fizinį skausmą ne tik įvykio metu, bet ir tam tikrą laiką po įvykio. Be fizinio skausmo nukentėjusioji patyrė ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime, dėl sužalojimų negalėjo lankyti mokyklos, sumažėjo jos bendravimo galimybės, atsirado baimė, nerimas, sumažėjo saugumo jausmas. Dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo jaučiamas nuosmukis mokymosi procese ir rezultatuose, susilpnėjo atmintis, koncentracija. Kadangi nukentėjusioji buvo sužalota viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims, ji patyrė pažeminimą, emocinį sukrėtimą, taip pat ir dvasinius išgyvenimus, nes ji, būdama nepilnametė, buvo sužalota pilnametės, be to, dėl sužalojimo iš jos buvo tyčiojamasi mokykloje. Nukentėjusioji bei jos atstovė pagal įstatymą nurodė, jog dėl patyčių, susijusių su šiuo įvykiu, nukentėjusiajai teko pakeisti mokyklą, dėl susilpnėjusios atminties ir koncentracijos neišlaikė transporto priemonės vairavimo egzamino teorinės dalies (2 t., b.l. 27, 28), tačiau jokių objektyvių duomenų, kad šios aplinkybės yra tiesiogiai susijęs su sužalojimo pasekmėmis, nepateikė, teisiajame posėdyje ištyrus pateiktus duomenis ir išklausius nukentėjusiąją bei jos atstovę, ryšys tarp sužalojimo ir mokyklos pakeitimo bei vairavimo egzamino neišlaikymo, nenustatytas, jis objektyviai neįrodytas, todėl nustatant neturtinės žalos dydį, į šias nukentėjusiosios bei jos atstovės nurodytas aplinkybes neatsižvelgiama. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusiosios atstovė įvertino 5000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į tai, kad nukentėjusiąją I. K. sužalojo veikdama tyčinės kaltės forma, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus bei į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 301,41 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes M. L. 2012-11-18 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos bei atlikta kompiuterinė tomografija dėl paviršinio pilvo, juosmens, dubens sužalojimo, sukrėtimo bei galvos paviršinio sužalojimo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1 t., b.l. 74-76). Kadangi civilinis ieškovas turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų I. K. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta turtinė žala (LR BPK 109 str.). Ieškinio dydį pagrindžia medicininių dokumentų apskaitos išrašai (1 t., b.l. 76), kurie patvirtina, kokios vertės medicininės paslaugos buvo suteiktos M. L., nustatyta, kad suteiktų gydymo paslaugų kaina – 301,41 Lt. Kadangi ieškinys pagrįstas, jis tenkintinas visiškai.
Nukentėjusiosios M. L. atstovė pagal įgaliojimą advokatė Jūratė Šlitė prašė iš kaltinamosios priteisti nukentėjusiosios turėtas 5003, 50 litų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, banko operacijos išrašą, atliktų darbų ataskaitą bei sąskaitas-faktūras (2 t., b.l. 71-76). Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios atstovės pagal įgaliojimą pateikti banko operacijos išrašas bei pinigų priėmimo kvitas pagrindžia tik dalį prašomų atlyginti išlaidų (700 Lt + 1998,50 Lt iš viso 2698,50 Lt), būtent tokio dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, sutinkamai su LR BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš I. K. priteisti 301,41 litą turtinei žalai atlyginti.
R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš I. K. M. L. naudai priteisti 1500 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš I. K. išieškoti 2698,50 litų nukentėjusiosios M. L. atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.