Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. N., jo atstovui pagal įstatymą J. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraudęs jo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikęs privalomosios techninės apžiūros, pravažiuodamas pro stovintį automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Tokiais savo veiksmais E. N. pažeidė KET 9, 14, 126, 226 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

Taip pat E. N. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais E. N. kaltinamas pažeidęs KET 220 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. N. teismo posėdyje savo kaltę pripažino bei paaiškino, kad jam būnant (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje jo draugas paprašė, kad jis apsisuktų su jo automobiliu Mazda. Jis sutiko tai padaryti, niekur toliau važiuoti neketino, nes neturi teisės vairuoti. Apsisukdamas automobiliu, jis kliudė automobilį Audi, sulaukė šio automobilio savininko ir jie sutarė, kad už padarytą žalą jis atlygins 50 eurų ir šis neturės jam jokių pretenzijų. Po dviejų dienų jis sumokėjo automobilio Audi savininkui 50 eurų grynais. Apie eismo įvykio deklaracijos pildymą jis nieko nežinojo ir niekas nesiūlė jam to daryti.

Nukentėjusysis M. O. teismo posėdyje nurodė, kad savo automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo palikęs prie namų, automobilių stovėjimo aikštelėje ir visą dieną važinėjo tarnybiniu automobiliu. Vakare, apie 20 val. – 20.30 val. pastebėjo, kad prie jo automobilio sukinėjasi jaunimas. Priėjęs prie savo automobilio jis pamatė, kad iš kairės pusės yra įlenktos keleivio durelės, nulaužta plastmasė. Vėliau prie jo priėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir prisipažino, kad tai jis netyčia įvažiavo į jo automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasisiūlė atlyginti žalą, davė savo telefono numerį ir jis sutiko. Žala jam buvo atlyginta po dviejų dienų, grynais pinigais sumokėta 50 eurų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam paskambino, paprašė atvykti į aikštelę, kur buvo apgadintas jo automobilis ir sumokėjo pinigus. Eismo įvykio deklaracijos jie nepildė, nes pažeidimas nesunkus. Nusprendė, kad jam po to draudimas kainuos brangiau, nei padaryta žala. Vėliau kaimynas, kuris apie eismo įvykį pranešė policijai, jį informavo, kas įvažiavo į jo automobilį. Jis atsakė, kad jau viską žino ir susitvarkė. Pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jis neturi, nes žalą jis jam atlygino ir automobilį jis jau susitvarkė.

Be E. N. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės vyriausiojo patrulio M. K. 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 21.00 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), apgadintas automobilis Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadino automobilis Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Nuvykus minėtu adresu rado apgadintą automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko surasti nepavyko. Pranešėjo įvykio vietoje nebuvo. Susiskambino su šį įvykį mačiusiu liudytoju Š. Ž., kuris paaiškino, kad jis matė, kaip automobilis Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas kliudė automobilį Audi ir pasišalino. Automobilį Mazda vairavo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jaunuolis. Įvykio vieta nefilmuojama, Audi vairuotojui paliktas pranešimas atvykti į KPV (b.l. 3);

- 2019 m. rugpjūčio 23 d., 20.25 val. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 4);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobilio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintos užpakalinės kairės pusės durys (b.l. 5);

- M. O. (M. O.) 2019 m. rugpjūčio 26 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. savo transporto priemonę – automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo palikęs stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Vakare grįžęs po darbų nieko įtartino nerado. Ryte, prieš išeidamas į darbą – 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 11 val., ant savo automobilio priekinio stiklo po langų valytuvu rado šaukimą atvykti į VPK dėl eismo įvykio (b.l. 6);

- M. O. (M. O.) 2019 m. rugsėjo 26 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad jam padaryta žala buvo įvertinta 50 eurų, kurią jam atlygino pasišalinusio automobilio vairuotojas. Į draudimo kompaniją nesikreips, pretenzijų neturi (b.l. 16);

- VĮ „Regitra“2019 m. rugpjūčio 26 dienos duomenimis, automobilis Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė J. J. (b.l. 8);

- J. J. 2019 m. rugsėjo 12 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis prieš dvejus metus pardavė M. S., o šis automobilį pardavė V. A. (b.l. 9);

- 2019 m. rugpjūčio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad M. S. automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė V. A. (b.l. 10);

- 2019 m. rugsėjo 13 d. V. A. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad prieš mėnesį buvo nupirktas automobilis Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šių metų rugpjūčio 23 d., apie 19 val. perdavė automobilį vairuoti E. N.. Bandydamas atbulai išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, jis su Mazda kliudė kitą automobilį – Audi. Po avarijos buvo ieškoma šeimininko, jo neradus buvo laukiama prie jo automobilio apie vieną valandą. Po valandos priėjo automobilio savininkas, atrakino savo automobilį. Jo žiniomis, E. susitarė dėl žalos atlyginimo ir kiek žino, sumokėjo 50 eurų. Pinigų perdavimo liudytojas D. P.. Eismo įvykio metu jis važiavo automobiliu kaip keleivis. 2019 m. rugsėjo 12 d. šis automobilis buvo parduotas V. G.. Po eismo įvykio automobiliui Mazda buvo apgadintas priekinis bamperis iš dešinės pusės, automobilio Audi buvo apgadintos durelės, tačiau kurios pusės, dabar neatsimena (b.l. 11);

- Š. Ž. 2019 m. spalio 2 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad š. m. rugpjūčio 23 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje matė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) o jį apgadinęs automobilis MAZDA, v/n (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio bandė šalintis. Minėtą, dieną ir valandą jis atvažiavo susitikti su draugu, laukiant jo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais (duomenys neskelbtini) namą, pastebėjo einančius tris jaunuolius ir vieną merginą, kurie visi atsisėdo į automobilį MAZDA, v/n (duomenys neskelbtini) vienas iš trijų vaikinų tamsių plaukų atsisėdo vairuotojo vietoje, užvedęs automobilį ir įjungęs atbulinę pavarą, bandė išvažiuoti atbulomis iš aikštelės, bet savo dešinės pusės priekiu atsitrenkė į šalia stovinčio automobilio AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės galą. Atsitrenkęs į automobilį vairuotojas pavažiavo į priekį ir vėl įjungęs atbulinę pavarą bandė šalintis iš įvykio vietos, bet pamatęs, kad jis išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu, užgesino automobilį. Išlipęs iš automobilio jo prašė, kad neskambintų policijai ir kad jis susitars su savininku. Mazdos vairuotojas buvo tamsių plaukų ir iš išvaizdos apie (duomenys neskelbtini) metų jaunuolis. Informacija buvo perduota bendruoju pagalbos numeriu, pareigūnų vietoje laukė apie 15-20 min., tačiau turėjo važiuoti į darbą, todėl nesulaukęs išvažiavo (b.l. 15);

- E. N. 2019 m. rugsėjo 20 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ jis bandė iš stovėjimo aikštelės išvairuoti automobilį Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso V. A., kuris savo noru davė jam vairuoti. Važiuodamas atbulomis priekinio bamperio dešiniąja puse kliudė automobilio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės keleivio galines dureles. Po to sulaukė automobilio Audi savininko ir su juo susitarė atlyginti žalą, nekviečiant policijos. Jam sumokėjo 50 eurų. Dėl šio įvykio gailisi (b.l. 13).

ANK 423 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. ANK 415 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta atsakomybė už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinėn atsakomybėn trauktinas E. N. tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek teisme neneigė padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai apgadintas nukentėjusiajam M. O. priklausantis automobilis, taip pat jis neneigė savo kaltės dėl to, kad jo vairuotas automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei buvo be privalomos techninės apžiūros. Be E. N. prisipažinimo, jo kaltė taip pat yra įrodyta Š. Ž., betarpiškai mačiusio eismo įvykį, paaiškinimais, V. A., sėdėjusio automobilyje Mazda eismo įvykio metu, paaiškinimais, nukentėjusiojo M. O. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad grįžęs po darbo vakare jis pamatė savo automobilį Audi apgadintą, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atvykę į vietą pagal gautą iškvietimą jie rado apgadintą automobilį Audi bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuotas automobiliui Audi padarytas apgadinimas. Šie byloje esantys duomenys sutampa tarpusavyje, papildo viena kitą ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. N. 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraudęs jo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikęs privalomosios techninės apžiūros, pravažiuodamas pro stovintį automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga jį kliudė ir apgadino. Tokiais veiksmais E. N. padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus, todėl jis baustinas.

Administracinio nusižengimo protokole E. N. taip pat kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimą ir padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Jeigu asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Eismo įvykio faktą bei E. N. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ANK 423 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Visgi atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį kyla, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012 dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo, kuris atitinka ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalių sudėtį).

Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. N. tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė, teigdamas, jog atsitrenkęs į automobilį Audi, jis apie valandą laukė šio automobilio savininko, su kuriuo vėliau susitarė dėl žalos atlyginimo bei po dviejų dienų už apgadintą automobilį sumokėjo jam 50 eurų; nurodė, kad eismo įvykio deklaracijos jam pildyti niekas nesiūlė. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti E. N. paaiškinimais, kadangi juos patvirtino teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. O., kuris būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jam vakare grįžus iš darbo, jis pamatė prie jo automobilio besisukinėjantį jaunimą; priėjęs prie savo automobilio pamatė, kad iš kairės pusės yra įlenktos keleivio durelės, nulaužta plastmasė, vėliau prie jo priėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir prisipažino, kad tai jis netyčia įvažiavo į jo automobilį, siūlė atlyginti žalą, davė savo telefono numerį ir jis (nukentėjusysis) sutiko. Po kelių dienų jam paskambino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jie susitarė susitikti toje pačioje aikštelėje, kurioje įvyko eismo įvykis, E. N. sumokėjo jam 50 eurų ir jokių pretenzijų jis šiam asmeniui neturi, nurodė, kad pildyti eismo įvykio deklaracijos nukentėjusysis nenorėjo. Iš byloje esančių V. A., sėdėjusio automobilyje Mazda eismo įvykio metu, duotų paaiškinimų taip pat matyti, kad po avarijos automobilio Audi šeimininko buvo ieškoma ir jo neradus prie automobilio nukentėjusiojo buvo laukiama apie valandą laiko, atėjus automobilio Audi savininkui, E. susitarė su juo dėl žalos atlyginimo.

Pažymėtina tai, kad E. N. paaiškinimų nepaneigia ir kiti byloje esantys duomenys. Kaip matyti iš Š. Ž. byloje esančių paaiškinimų, pamatęs eismo įvykį ir pamanęs, kad automobilio Mazda vairuotojas ketina šalintis, jis nedelsiant apie jį informavo bendrąjį pagalbos centrą, tačiau policijos pareigūnų įvykio vietoje nesulaukė, nes labai skubėjo. Iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, jie pamatė tik apgadintą automobilį AUDI, pranešėjo, eismo įvykį sukėlusio vairuotojo ir automobilio Audi savininko eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl jie paliko automobilio Audi savininkui šaukimą atvykti į KPV, užkišę jį už valytuvo. Šie duomenys nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiajam grįžus iš darbo, praėjus maždaug valandai po eismo įvykio, prie jo priėjo E. N., prisipažino apgadinęs jo automobilį ir jie susitarė dėl žalos atlyginimo.

Be to, Š. Ž. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad automobilio Mazda vairuotojas, pamatęs, kad jis išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu, užgesino automobilį bei išlipęs iš jo prašė Š. Ž. neskambinti policijai, nes jis pats susitars su Audi savininku. Šios Š. Ž. nurodytos aplinkybės taip pat neduoda pagrindo abejoti E. N. paaiškinimais, nes tokioje situacijoje tikėtina, jog matydamas, kad apie eismo įvykį yra informuotas bendrasis pagalbos centras, tyčia bėgti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą, jis nematė prasmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK nėra reglamentuotos administracinių nusižengimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ANK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Todėl nesant administracinėje teisėje tokios sąvokos, kaip pasikėsinimas padaryti administracinį nusižengimą, grįsti E. N. kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo vien tik Š. Ž. manymu, kad E. N. galimai ketino bėgti iš eismo įvykio vietos, nes neturi teisės vairuoti, jokio pagrindo nėra, juo labiau, kad kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats surado nukentėjusįjį bei savo noru atlygino jam žalą iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, davė savo duomenis (telefono numerį), kas rodo, kad savo tapatybės slėpti jis neketino, o apie eismo įvykį policijai pranešė ne pats nukentėjusysis, o pašalinis šį įvykį matęs asmuo.

Traukti E. N. administracinėn atsakomybėn už tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos dėl to, kad nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, taip pat jokio pagrindo nėra, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl savo jauno amžiaus bei dėl to, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių, gali detaliai nežinoti visų KET reikalavimų, juo labiau, kad pats nukentėjusysis neišreiškė noro pildyti deklaracijos ir dėl padarytos žalos į draudimo kompaniją nesikreipė, nes šią žalą jam atlygino E. N..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena E. N. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (tyčios), kadangi byloje nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas apsunkinti įvykio aplinkybių atskleidimą ar išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų. Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų. Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą nuo 300 iki 560 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą E. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), savo noru atlygino žalą (ANK 35 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį (eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, bandant atbuline eiga iš jos išvažiuoti) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. N. – administracine tvarka nebaustas (b.l. 2). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, E. N. skirtinos ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalies, 423 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos, kurios, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, mažintinos per pusę. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

E. N. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir, pritaikius ANK 44 straipsnį, jam skirti:

- pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 15 eurų baudą;

- pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 150 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti E. N. galutinę administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.

E. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105898696.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).