- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- Ik-21-331/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00863-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui V. P., Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Sergejui Montvilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1?24, 51?74) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: a) ar 2009-12-08 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. XI-531 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio (3 straipsnio pakeitimas) 3 punkto nuostata, kad „<...nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio...> neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48 ir 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; b) ar 2009-12-09 Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 4 str. 1 d. nuostatos, kad „paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta apribotos valstybinės pensijos ( pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinės draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48 ir 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; c) ar 2009-12-09 Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 16 str. 4 p. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48 ir 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui;
2) panaikinti 2010-03-20 atsakovo Krašto apsaugos ministerijos sprendimą Nr. 12-01-513 dėl pensijos sumažinimo kaip nepagrįstą ir neteisėtą;
3) priteisti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos nuo 2010-01-01 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį 509,53 Lt kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;
4) priteisti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos bylinėjimosi išlaidas ir 1 000 Lt neturtinę žalą.
Paaiškino, kad nuo 2010 m. Krašto apsaugos ministerija jam moka sumažintą pensiją 2038,13 Lt, nors jam buvo paskirta 2547,66 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Mano, kad jo konstitucinės teisės ir interesai buvo pažeisti, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 str. pakeitimo įstatymo ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d ir 16 str. nuostatas. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2003-12-03, 2003-07-04, 2002-11-25 , 2007-09-26, 2007-10-22, 2007-11-22, 2009-12-24 ir kitais nutarimais. Teigia, kad priimdamas Laikinojo įstatymo 16 str. įstatymų leidėjas diskriminavo vieną socialinę grupę. Mano, kad dėl deliktinės atsakomybės taikymo atsakovu turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Krašto apsaugos ministerija neteisėtai perskaičiavo pareiškėjo pensiją, nesikreipė į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai. Žalą sieja su Laikinojo įstatymo priėmimu. Valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas pareiškėjui sukėlė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažemino orumą, garbę, verčia jaustis nereikalingu savo valstybėje. Nuo 2010 m. pradžios dėl sumažintos valstybinės pensijos buvo priverstas apriboti savo ir šeimos poreikius, negali užtikrinti normalių pragyvenimo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. P. palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Krašto apsaugos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 105-107) paaiškino, kad skiria, moka ir perskaičiuoja pareigūnų ir karių valstybines pensijas griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų ir neturi įgaliojimų savarankiškai jų nustatyti.
Atsakovo atstovas Sergejus Montvila teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundo dalis paliktina nenagrinėtina, likusi skundo dalis atmestina
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn., neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999-05-31 Krašto apsaugos ministerijos sprendimu Nr. 12-1952 pareiškėjui V. P. nuo 1999-05-01 iki gyvos galvos paskirta mokėti 1 576,20 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą (b. l. 38).
2008-01-22 Krašto apsaugos ministerijos potvarkiu Nr. PE-229 V. P. nustatytas 2 503,66 Lt pensijos dydis (I t., b. l. 113).
2008-08-20 Krašto apsaugos ministerijos potvarkiu Nr. PE-745 pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinė pensija perskaičiuota, nuo 2008-08-01 iki pakeitimo nustatytas 2 547,66 Lt pareiškėjo pensijos dydis (I t., b. l. 112).
2010-01-11 Krašto apsaugos ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. PE-11 V. P. nuo 2010-01-01 iki pakeitimo paskirta mokėti 2 038,13 Lt kario valstybinės pensijos dalis (I t., b. l. 99).
Krašto apsaugos ministerijos 2010-03-20 sprendimu Nr. 12-01-513 (I t., b. l. 102) išnagrinėtas pareiškėjo skundas, pareiškėjui paaiškintos valstybinės pensijos sumažinimo priežastys, nurodyta, kad išmokėti nepriemokos ir mokėti paskirtos 2 547,66 Lt dydžio pensijos neturi teisinio pagrindo.
Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Iš 2012-11-27 Krašto apsaugos ministerijos raštu Nr. 12-01-1739 pateiktų duomenų pareiškėjui matyti, kad pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. vasario mėn. pareiškėjui mokėta 2 038,13 Lt pensija. Remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi pensiją apribojus iki 1,3 vidutinio šalies darbo užmokesčio 2012 m. kovo mėn. pareiškėjui išmokėta 1 889,48 Lt, laikotarpiu 2012 m. balandžio mėn. - 2012 m. birželio mėn. - 2 092,62 Lt, 2012 m. liepos mėn. - 2012 m. rugpjūčio mėn. – 2 044,52 Lt (I t., b. l. 201-202).
2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, minėtų Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas buvo paskelbtas 2012-09-21 “Valstybės žiniose”. Konstitucinis Teismas šiame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Pažymėjo, kad konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos „Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos“.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-10-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012 pareiškėjo V. P. skundą tenkino iš dalies ir jam priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, 5 123,51 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31 bei įpareigojo Krašto apsaugos ministeriją V. P. nuo 2012-11-01 apskaičiuojant ir išmokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir nėra įsiteisėjęs.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktą teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. P. skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos nuo 2012-01-01 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį 509,53 Lt kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paliktina nenagrinėta, kadangi teisme yra nagrinėjama administracinė byla tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Šioje byloje teismas spręs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovė, apskaičiavusi pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K=0,8, I t., b. l. 48), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 sumažino nuo 2547,66 Lt iki 2038,13 Lt (2547,66 Lt × 0,8) per mėnesį. Ginčo laikotarpiu V. P. dėl taikyto ribojimo susidarė 12 228,72 Lt (61 143,84-48 915,12) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka.
Kaip anksčiau minėta, Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai yra galimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovė teisėtai perskaičiavo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovei teisėtai ir pagrįstai perskaičiavus pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, negali būti tenkintinas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Krašto apsaugos ministerijos neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti 2010-03-20 atsakovo Krašto apsaugos ministerijos sprendimą Nr. 12-01-513. Ginčijamas Krašto apsaugos ministerijos sprendimas priimtas vadovaujantis galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Krašto apsaugos ministerija vadovavosi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, atsakė į prašymą, paaiškino, kokiu būdu perskaičiuojama pareiškėjo pensija, atsisakydama išmokėti pensijos nepriemoką ir toliau mokėti 2 547,66 Lt dydžio pensiją veikė savo kompetencijos ribose, todėl teismas laiko, kad ginčo sprendimas yra teisėtas, todėl nėra įstatyminio pagrindo jo naikinti.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Krašto apsaugos ministerijos 1 000 Lt dydžio neturtinės žalos. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Krašto apsaugos ministerija, perskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui sumažintą valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Atsakovė pareigūnams pensijas skaičiavo ir išmokėjo pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Be to, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu patvirtino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumą. Taigi, nenustačius Krašto apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą buvo išspręstas 2010-06-18 nutartimi (I t., b. l. 151-157, 163- 194).
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuriuo pratęstas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms.
Teismo vertinimu Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimas išspręstas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Jame Konstitucinis Teismas konstatavo: „įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo dideliu mastu; praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo, gali būti kompensuoti mažesniu mastu nei praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo“. Šiame kontekste pažymėjo: „įstatymų leidėjo pareiga įstatyme nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.) nereiškia, kad šie elementai turėtų būti nustatyti būtent Laikinajame įstatyme, inter alia jo 16 straipsnio 4 dalyje“.
Teismui abejonių dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo normų konstitucingumo nekyla, todėl pareiškėjo prašymo netenkina.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtų išlaidų įrodymų į bylą nepateikė, todėl prašymas priteisti teismo išlaidas nesprendžiamas. Išaiškinti pareiškėjui, kad rašytinį prašymą dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu jis turi teisę pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymas 44 straipsnis, 45 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 103 str., 4 d., 127, 129 str.,
nusprendžia:
palikti nenagrinėtą skundo dalį dėl pareiškėjo V. P. reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuo 2012-01-01 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį 509,53 Lt kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Likusią pareiškėjo V. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.