Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2014-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-491-491-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-04-18Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-07-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
1A-491-491-2014
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00167-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus (pirm.), Eligijus Gladutis, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
S. J., ir L
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1 A – 491 – 491 / 2014Proceso Nr.1-54-1-00167-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.1.; 2.4.3.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant :prokurorei Daliai Styrienei,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl 2014 m. balandžio 18 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.;

- pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. J. nustatyta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Pagal BK 178 str. 1 d. S. J. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir L. L. bei D. K., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Iš S. J., L. L., D. K. solidariai priteista turtinei žalai atlyginti : A. B. – 2167,51 Lt; G. P. – 2150 Lt;

Iš S. J., L. L., D. K. solidariai priteista neturtinei žalai atlyginti : I. A. – 3000 Lt, G. G. – 500 Lt, A. B. – 3500 Lt, G. P. – 800 Lt.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 21 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., G. P. namuose, veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir L. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, visiems bendrininkams turint bendrą tyčią įžūliai elgtis bei vandališkais veiksmais gadinti svetimą turtą, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu – elgesiu bei vandališkais veiksmais, S. J. tyčia sudavė du smūgius kumščiu G. G. į galvą, veidą, D. K. suėmė už pažastų G. G. ir jį pargriovė ant grindų, spardė kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų, L. L. sudavė G. G. kumščiu du smūgius į galvą, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. G. odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, dešiniame antakyje ir dešiniame petyje, poodines kraujosruvas nosies srityje, viršutinio žandikaulio kairės 1-mo danties nuskėlimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; D. K. sudavė į galvą I. A., nustūmė ją ir pargriovė ant laiptų, taip padarydamas jai lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; bendrininkai bendrai sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus A. B. į galvą, o A. B. parkritus ant grindų, ne mažiau kaip du kartus spyrė jam į galvą ir šlaunį, D. K. virduliu daužė A. B. galvą, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam kairės šlaunies sumušimą, muštinę žaizdą kairiame rieše, nuskeliant viršutinio žandikaulio kairės pusės 2 danties ir apatinio žandikaulio kairės pusės 5 danties emalio – dentino paviršių, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; be to, bendrais veiksmais jie tyčia sugadino svetimą turtą : suplėšė A. B. treningą 250 Lt vertės, taip padarydami nukentėjusiajam A. B. 250 Lt turtinę žalą, sulaužė G. P. virtuvės baldų komplektą 1300 Lt vertės, išdaužė tris virtuvės stiklus bendros 150 Lt vertės, dvigubą koridoriaus lango stiklą bendros 100 Lt vertės, mozaikinį lauko durų stiklą 50 Lt vertės, virtuvės durų stiklą 50 Lt vertės, išlaužė duris su stakta bendros 500 Lt vertės, taip padarydami nukentėjusiajam G. P. bendrą 2150 Lt turtinę žalą, tokiais veiksmais jie be to demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d., ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį, nuosprendį, kartu panaikinant iš jo priteistą žalos atlyginimą I. A., A. B. ir G. P., o taip pat sumažinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį pagal BK 284 str. 1 d. ir dėl to sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, jog jis visiškai prisipažino pažeidęs viešąją tvarką ir sudavęs smūgius nukentėjusiajam D. G., gailisi nusikaltęs ir stengiasi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais jam padarytą žalą. Teigia, kad sumokėjo nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimui 2500 Lt, kas, jo manymu, rodo jo nuoširdžią bei aktyvią atgailą. Tačiau, jis tikrai nepadarė kitų jam inkriminuotų veiksmų, nes nemušė nei A. B., nei I. A. bei nesugadino A. B. bei G. P. turto. Apeliantas dėsto BPK 20 str. 5 d. nuostatas ir tvirtina, kad teismas tik spėjo, bet ne įstatymo nustatyta tvarka surinktų duomenų išsamaus tyrimo pagrindu padarė išvadą, kad jis sudavė smūgius A. B. ir tyčia gadino kokį nors svetimą turtą. Tvirtina, kad teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje visiškai nenurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė jo nusikalstama veika prieš G. G. bei kokius smurtinius veiksmus jis padarė A. B.. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai) nepatvirtina, kad jis būtų kaip nors smurtavęs prieš A. B. ir I. A.. Be to, teismas nekonkretizavo ir to, kokiais veiksmais jis neva tyčia sugadino svetimą turtą. Taigi, jokiais bylos duomenimis nenustačius, kad jis asmeniškai padarė kokius nors neteisėtus veiksmus A. B., I. A. ar svetimam turtui, jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir negalėjo atsakyti už kitų asmenų nusikalstamas veikas ir dėl to kilusius padarinius. Be to, skundžiamame teismo nuosprendyje nebuvo nurodyti jokie motyvai dėl kitos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 138 str. 1 d.), dėl ko nėra įvykdytas imperatyvus BPK 305 str. 1 d. 3 p. numatytas reikalavimas.

Kartu apeliantas skunde nurodo, jog skiriant bausmę nepagrįstai neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir visiškai be pagrindo pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis buvo neblaivus. Ši teismo nuosprendyje nurodyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepatvirtinta jokiais konkrečiais bylos duomenimis, o tik spėjama iš vieno liudytojo E. M. nekonkrečių parodymų, nors kiti bylos duomenys šio liudytojo parodymų nepatvirtino. Padarius nepagrįstas išvadas dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jam nepagrįstai paskirta aiškiai per griežta bausmė, kuri atitinkamai švelnintina. Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog sprendžiant dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir į tokią svarbią aplinkybę, kad kurį laiką jis gyvena ir dirba užsienyje. Paskirta bausmė – laisvės apribojimas su įpareigojimu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. – atima bet kokią galimybę išvykti į dabartinę gyvenamąją ir darbo vietą, nes nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodoma netiksli gyvenamoji vieta, t. y, kad jis gyvena ne (duomenys neskelbtini), bet Lietuvoje. Dėl šios priežasties tokia bausmė nutraukia jo tvirtus socialinius darbinius ryšius ir todėl neatitinka bausmės tikslų. Jis supranta, kad už nusikalstamą veiką turi būti nubaustas, tačiau taikomo įstatymo sankcijoje yra numatyta ir kita bausmės rūšis – bauda, kuri šiuo atveju tikrai atitiktų ir nusikalstamos veikos sunkumą, ir jo asmenybę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies : pašalinti iš nuosprendžio nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei sutrumpinti jam skirtos bausmės laiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apelianto kaltę padarius BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. padarytus nusikaltimus veikiant bendrininkų grupe, tačiau nepagrįstai nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei iš dalies nepagrįstai nustatė įpareigojimą būti namuose nuo 23 iki 6 val. Atsižvelgiant į tai skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 ir 2 p.).

BPK 20 str. 1, 2 ir 5 d. įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju išimtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais

BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 138 str. 1 d. 1 p. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris nesunkiai sužalojo (susargdino) žmogų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, jei kaltininkas sutrikdė sveikatą asmeniui, be to, tuo pačiu metu panaudodamas fizinį smurtą sutrikdė šio arba kitų asmenų visuomenės rimtį ar tvarką, jo veika kvalifikuojama ir pagal BK 138 str. 1 d., ir pagal BK 284 str. 1 d.

BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kuomet veika padaroma bendromis kelių, baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų pastangomis. Kaltinant asmenis bendrininkavimu padarius konkrečias nusikalstamas veikas, pirmiausia būtina nustatyti tų nusikalstamų veikų sudėtį. Be to, turi būti konstatuota bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius (amžius, pakaltinamumas ir kt.), kad yra mažiausiai dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą ir supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Neatsiejamu bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ar pan.). Ir tik konstatavus visų aukščiau išvardytų požymių visumą galima teigti, jog konkretūs asmenys padarė atitinkamas nusikalstamas veikas bendrininkaudami. BK 25 str. 2 d. nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, jog kaltinime nustatytomis aplinkybėmis G. P. gyvenamame name buvo švenčiami I. A. ir A. V. gimtadieniai, kuriuose dalyvavo G. G., A. B., D. G., Ž. V. ir kiti asmenys. Apie 1 val. į namo kiemą atvažiavo 3 automobiliai, kuriuose be kitų asmenų buvo apeliantas, L. L. ir D. K.. Bylos duomenys taip pat rodo, jog G. G., A. B. ir I. A. tą naktį patyrė įvairius sveikatos sutrikdymus, A. B. buvo suplėšyti rūbai, be to chuliganiškais veiksmais buvo sugadintas G. P. 2150 Lt vertės turtas. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nustatė, jog sužalojimus paminėtiems asmenims padarė bei turtą sugadino būtent S. J., D. K. ir L. L.. Apeliaciniu skundu S. J., be kitų argumentų, pripažįsta sudavęs smūgius G. G., tačiau neigia smurtavęs prieš kitus nukentėjusiuosius ir sugadinęs turtą, t. y. tvirtina nepadaręs BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, dėl ko jis pagalį šį baudžiamojo įstatymo straipsnį turėtų būti išteisintas, o kaltinimo apimtis dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo mažinama. Su tokiais nuteistojo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Nukentėjusieji G. G., I. A. ir A. B. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu nurodė, jog įvykio metu nekviesti trimis automobiliais atvykę jaunuoliai elgėsi agresyviai ir konfliktiškai. Vėliau, I. A. pastebėjus, kad dingo jų mobilieji telefonai, kilo konfliktas su atvykusiais asmenimis. Namo pirmame aukšte esančioje virtuvėje nukentėjusieji buvo sumušti bei sugadintas turtas. Visa tai padarė atvykę asmenys. Nukentėjusioji I. A. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog vienas iš jaunuolių, kartu su kitais asmenimis buvęs virtuvėje bei užpuolęs G. G., buvo S. J.. Nukentėjusysis A. B. taip pat viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, jog įvykio metu prasidėjus muštynėms namo viduje bandė padėti G. G., tačiau tuo metu buvo užpultas ir sumuštas atvykusių jaunuolių. Kad S. J. įvykio metu kartu su kitais atvykusiais asmenimis buvo namo viduje, be pirmiau aptartų nukentėjusiųjų, patvirtina ir paties S. J., nuteistųjų D. K. ir L. L. bei liudytojų M. N., A. V., D. V., G. Z., E. M., R. B., G. Č. parodymai. Taigi, neabejotina, kad S. J. buvo namo viduje kai kilo muštynės ir sudavė smūgius G. G.. Be to, nukentėjusysis G. G. nurodė, kad jį vienu metu mušė net keletas jaunuolių, t. y. ne tik S. J., tačiau ir kiti ten buvę asmenys, o iš visų trijų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad muštynės baigėsi vienu metu, t. y. kažkuriuo metu visi asmenys pasišalino iš namo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiųjų suinteresuotumą apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti S. J., sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti jų parodymais, kurie pagrindžia tai, jog vykstant muštynėms S. J. buvo G. P. namuose bei sudavė smūgius G. G., t. y. atliko neteisėtus veiksmus tuo metu, kada buvo sužaloti ir kiti nuketėjusieji bei sugadintas turtas. Pirmiau išdėstyti duomenys, atsižvelgiant ir į tai, jog S. J. su L. L. atvažiavo tuo pačiu automobiliu bei kartu ėjo į namo vidų, nukentėjusieji nurodė, kad visi trys nuteistieji muštynių metu buvo namo viduje, o nukentėjusysis G. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė girdėjęs, kaip kažkas iš smurtavusių asmenų pasakė, jog viską baigiam ir važiuojam namo, leidžia pagrįstai spręsti, kad visi nuteistieji veikė bendrais veiksmais, vieninga tyčia. S. J. suvokė, kad veikia ne vienas, suvokė veikos bendrumą ir norėjo taip elgtis. Negana to, šią išvadą patvirtina ir nukentėjusiojo G. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog po įvykio kalbant su S. J. pastarasis nurodė apskaičiuoti padarytą žalą, nes „jie tuojau sumes ir priveš“ (4 t., 46 b. l.). Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas ir kiti nuteistieji veikė bendrininkų grupe, todėl nėra svarbu, kiek kuris nuteistasis ir kuriems nukentėjusiesiems sudavė smūgių ir į kurias kūno vietas buvo suduota, ar kuris konkrečiai sugadino nukentėjusiųjų turtą. Pažymėtina, jog susitarimas veikti bendrai nebūtinai turi būti žodinis, galima susitarti ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimo išraiškos forma veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Nors nagrinėjamu atveju nėra nenustatyta, kad apeliantas ir kiti nuteistieji iš anksto būtų taręsi dėl tokių veiksmų, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog jie vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiųjų G. G., I. A. bei A. B. sveikatą bei nukentėjusiųjų A. B. bei G. P. turtą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami. Todėl darytina išvada, kad bendrininkavimo institutas šioje byloje taikytas tinkamai. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. bei 138 str. 1 d. ir iš jo bei kitų nuteistųjų solidariai priteistas žalos atlyginimas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentą, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės to, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų sąlygų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi; kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką; kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar jais kaltininkas prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Iš šios bylos duomenų matyti, jog apeliantas neprisipažino padaręs BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką bei neigė veikęs bendrai su kitais asmenimis. Priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apeliantas tvirtino sudavęs smūgius tik nukentėjusiajam G. G., tačiau nieko bendra neturintis su kitais asmenimis, kurie sužalojo kitus nukentėjusiuosius bei sugadino turtą, t. y. prisipažino tik iš dalies. Tokia jo pozicija nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimus ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, t. y. kad yra aptariama jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog aplinkybę, kad S. J. įvykio metu buvo vartojęs alkoholio nurodė tik vienas asmuo – E. M., kurio parodymai nėra pakankamai konkretūs. Be to, byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šio liudytojo parodymus. Kartu pažymėtina, jog S. J. įvykio metu vairavo automobilį, ir šis faktas kelia didelių abejonių, kad jis galėjo būti neblaivus tiek, kad tai būtų reikšminga nusikaltimų padarymui. Jokių objektyvesnių duomenų, patvirtinančių apelianto girtumą, byloje nėra, todėl ši nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalinama. Atitinkamai mažinamos ir jam skirtos bausmės bei galutinė bausmė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nors ir pagrįstai bei teisingai parinko bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tačiau nustatydamas jam įpareigojimus neįvertino to, kad apeliantas realiai gyvena ir dirba užsienyje. BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria kaltinamajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu su laisvės apribojimu skiriamais įpareigojimais ar nustatomais draudimais taip pat yra siekiama bausmės tikslų. Tai nėra savitikslė priemonė, atsieta nuo paskirtos laisvės apribojimo bausmės.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam yra paskirta laisvės apribojimo bausmė ir nustatytas įpareigojimas būti namuose nuo 23 iki 6 val. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nustatytas įpareigojimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra neadekvatus. Bylos duomenys rodo, jog S. J. yra neteistas, dirba, po padarytų nusikaltimų naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o taip pat atlygino žymią dalį padarytos žalos. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliantas yra linkęs atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, o turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį taip elgsis ir toliau, t. y. turės galimybę atlyginti likusią padarytos žalos dalį. Tai atitinka ir nukentėjusiųjų interesus, kad jiems padaryta žala būtų atlyginta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Nuteistajam skirtas įpareigojimas būti namuose, jam turint gyvenamąją vietą ir darbą užsienyje, apsunkintų šią galimybę. Kita vertus, teismų praktika rodo, kad atskirais atvejais prabacijos tarnybos turi pakankamai galimybių efektyviai kontroliuoti nuteistuosius, kurie nėra itin pavojingi visuomenei, teisiami pirmą kartą, tačiau gyvena ir dirba užsienyje, ypač – Europos sąjungos valstybėse. Taigi, visos pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 6 d. 2 p.) bei nustačius draudimą bendrauti su nukentėjusiaisiais asmenimis – G. G., A. B., I. A. ir G. P., išskyrus, jei tai susiję su šiems asmenims padarytos žalos atlyginimu (BK 48 str. 5 d. 2 p.). Tai atitiktų ne tik teisingumo bei protingumo, tačiau ir proporcingumo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, būtent šie įpareigojimas ir draudimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes yra tikslingas norint pasiekti bausmės tikslų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. teismas

NUSPRENDĖ:

2014 m. balandžio 18 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

Pašalinti iš nuosprendžio S. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui;

S. J. šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. skirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki 8 (aštuonių) mėnesių, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais G. G., A. B., I. A. ir G. P., išskyrus, jei tai susiję su šiems asmenims padarytos žalos atlyginimu (BK 48 str. 5 d. 2 p.);

S. J. šiuo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. skirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais G. G., A. B., I. A. ir G. P., išskyrus, jei tai susiję su šiems asmenims padarytos žalos atlyginimu (BK 48 str. 5 d. 2 p.);

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu S. J. nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiems nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais G. G., A. B., I. A. ir G. P., išskyrus, jei tai susiję su šiems asmenims padarytos žalos atlyginimu (BK 48 str. 5 d. 2 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Eligijus GladutisJolanta Raščiuvienė