Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Laurai Paulikienei, atsakovei L. A., atsakovės L. A. atstovui advokatui Vidmantui Žylei, trečiojo asmens Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ atstovei Jūratei Mažonienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio nepilnamečio vaiko interesus, ieškinį atsakovams R. G., L. A., tretiesiems asmenims notarei Ilonai Mineikienei, V. L., P. L., Klaipėdos vaikų globos namams „Smiltelė“, dalyvaujant Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ ir Klaipėdos miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog 2005-11-22 L. L. įgaliojo R. G. parduoti jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas. Įgaliojimas patvirtintas notaro. Remiantis šiuo įgaliojimu R. G. sudarė su L. A. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė L. L. butą (duomenys neskelbtini) už 85 000 Lt. Tarp šalių yra ginčas dėl to ar šie sandoriai yra teisėti.

Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laisvai naudotis turimomis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Nors byloje yra duomenys apie tai, kad L. L. piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, tačiau jos veiksnumas dėl to nebuvo apribotas ir ji turėjo teisę laisvai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Norėdama parduoti butą, L. L. galėjo pasinaudoti teise sudaryti sandorį per atstovą (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). L. L. atsakovą R. G. pažinojo nuo vaikystės, su juo bendravo, todėl realu, kad ji galėjo pavesti atsakovui R. G. parduoti savo butą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, kad įgaliojimas neatitinka L. L. valios, kad įgaliojimas buvo sudarytas alkoholinės abstinencijos būsenoje ar dėl apgaulės. Įgaliojimas patvirtintas notaro. Trečiasis asmuo notarė Ilona Mineikienė pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad jai nekilo jokių abejonių dėl L. L. valios sudaryti įgaliojimą. Pažymėtina ir tai, jog vieną kartą notarė įgaliojimo netvirtino, nes L. L. buvo neblaivi. Tai, jog L. L. vėliau įgaliojimą sudarė būdama blaivi ir sąmoninga, tik patvirtina, kad jos valia pavesti R. G. parduoti butą buvo susiformavusi anksčiau nei sandorio sudarymo dieną. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2005-11-22 įgaliojimą, sudarytą tarp L. L. ir R. G., yra teisėtas ir pagrįstas.

Nors L. L. įgaliojo R. G. parduoti jos butą (duomenys neskelbtini) už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas, tačiau ši teisė atstovui nėra absoliuti. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės pricipus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Atstovas privalo veikti savo atstovaujamojo interesais. Jeigu atstovas sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (CK 2.135 straipsnio 1 dalis). Byloje esanti nekilnojamojo turto agentūros UAB „Oberhaus“ pažyma patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini) retrospektyvinė rinkos vertė 2006 m. gegužę svyravo nuo 3500 Lt iki 4500 Lt už 1 kv.m. (t. 1, b.l. 61). Taigi atsakovas R. G. pardavė L. L. butą už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, nors pats R. G. savo 2007-03-20 paaiškinime Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai nurodė, kad buvo daug norinčių pirkti butą (t. 1, b.l. 20). Butą R. G. pardavė L. A. L. A. 2007-03-20 paaiškinime Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai nurodė, kad kartu su R. G. gyvena 5 metus (t. 1, b.l. 19). R. G. 2008-02-04 atsiliepime į apeliacinį skundą be kita ko nurodo, kad su L. A. jis bendrauja jau seniai, ji padeda jam auginti mažametį sūnų R. G. (t. 2, b.l. 37). Šie faktai leidžia teigti, kad atstovas R. G. neveikė atstovaujamosios L. L. interesais ir sudarė buto pirkimo-pardavimo sandorį esant interesų konfliktui, o L. A. apie tokį interesų konfliktą žinojo. Pažymėtina, kad L. A. savo paaiškinimuose teigia, kad be 85 000 Lt, sumokėtų už butą (duomenys neskelbtini), ji dar nupirko L. L. vieno kambario butą. Tačiau byloje esanti notaro patvirtinta buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad L. A., atstovaudama pardavėją G. Š., pardavė, o L. L. nupirko minėtą butą už 10 000 Lt (t. 1, b.l. 65-67). Taigi remiantis šia notarine tvarka patvirtinta sutartimi, L. A. buvo pardavėjo atstovė ir negalima teigti, kad ji nupirko L. L. butą.

Pirmosios instancijos teisme 2007-09-27 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė Ilona Mineikienė savo paaiškinimuose nenurodė, kad L. L. asmeniškai būtų dalyvavusi sudarant buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį (t. 1, b.l. 157). 2007-11-20 vykusiame teismo posėdyje notarė nurodė, kad tvirtinant šį sandorį L. L. nematė. Tai užfiksuota teismo posėdžio protokole (t. 2, b.l. 11). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad L. L. asmeniškai dalyvavo sudarant sandorį. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad buto pardavėja pasirašytinai patvirtino, kad iš pirkėjos L. A. gavo sutartus 85 000 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad pinigus gavo atsakovas R. G. (t. 1, b.l. 34). Byloje nėra įrodymų, kad 85 000 Lt būtų buvę perduoti L. L.

Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Buto (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sandorį atsakovai sudarė esant atstovo R. G. ir atstovaujamosios L. L. interesų konfliktui. Toks sandoris prieštarauja CK 2.135 straipsnio nuostatoms, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms materialines teisės normas. Sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti buto pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją naikintinas, priimant sprendimą šiuos reikalavimus patenkinti (CPK 330 straipsnis). Nesant duomenų apie tai, kad L. L. gavo už butą sumokėtus 85 000 Lt, taikant restituciją L. A. ši pinigų suma grąžintina iš juos gavusio asmens, t.y. iš R. G. (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis). Taikant restituciją, pardavėjui grąžinamas neteisėtai nupirktas butas. Šiuo atveju tai yra L. L. Todėl nėra tikslinga rezoliucinėje dalyje papildomai pasisakyti apie tai, kad L. L. pripažįstama nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutar i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2006-05-25 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pripažinti 2006-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. L. atstovo R. G. ir L. A., pagal kurią L. A. buvo parduotas butas (duomenys neskelbtini), negaliojančia. Taikyti restituciją ir grąžinti L. L. nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini), priteisiant iš R. G. L. A. 85 000 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų L. A. ir R. G. lygiomis dalis 2550 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.