Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam P. B., jo gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. B. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės I. V. apeliacinius skundus dėl 2009 m. gegužės 7d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str.3 d. 4 metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 22 str.1 d., 150 str.3 d. 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d., 5 d.1 p. tvarka paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė subendrinta paskirta 4 metai laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios I. V. neturtinei žalai atlyginti pareikštas 60 350 Lt civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti jos naudai iš P. B. priteista 20 000 Lt suma.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu Policijos departamento prie VRM naudai iš P. B. priteista 5107,46 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1988 m. gegužės 7 d. gimęs P. B. pagal LR BK 149 str. 3 d. ir LR BK 22 str.1 d., 150 str.3 d. nuteistas už tai, kad, būdamas nepilnamečiu, savo motinos R. B. bute, esančiame adresu S. B. g. xxx, Šakiuose, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su 1988-03- 02 gimusiu nepilnamečiu J. F., nuteistu už šių nusikaltimų įvykdymą Šakių rajono apylinkės teismo 2008-07-08 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. xx), apie 23 val., panaudojęs fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ant lovos pargriovęs 1990-08-28 gimusią nepilnametę nukentusiąją I. V. bei per prievartą ją nurengęs nuogai, grasindamas susidorojimu, reikalavo lytiškai santykiaut, mažiausiai trimis smūgiais rankomis bei mažiausiai trimis trauminiais poveikiais peiliu į galvos, kaklo, krūtinės sritį, nukentėjusiajai I. V. padaręs odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, kakle, poodines kraujosruvas ir paviršinius odos nubrozdinimus pasmakrėje, kairės krūties sumušimą ir taip nežymiai sutrikdęs sveikatą bei palaužęs valią, prieš nukentėjusiosios I. V. valią su ja lytiškai santykiavo. I. V. aktyviai priešinantis, P. B., nebaigęs lytinio akto, atsisėdo ant jos krūtinės ir tęsdamas nusikaltimą, rankoje laikomu peiliu, reikalavo tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, lenkdamas nukentėjusiosios galvą prie savo lytinių organų bei grasindamas susidoroti jei ši priešinsis, tačiau, išsigando tuo metu į butą užėjusios liudytojos A. V. ir šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas, konstatavęs, kad žala nukentėjusiajai atsirado ir dėl kitų asmenų kaltės (aplinkos, draugų, P. B. artimųjų), kad nukentėjusioji yra turėjusi negalavimų ir dėl tėvų skyrybų, kad pirmą kartą į psichologus ji kreipėsi tik 2007-03-30 (beveik po dvejų metų nuo įvykio), priteisęs žalą, nenurodė dėl ko tokia žala nukentėjusiajai buvo padaryta, bet, dėl nukentėjusiosios šeimos problemų ir jos santykių su kitais asmenimis, visą atsakomybę perkėlė jam. „Aukuro“ mokykla rajone yra tik pagrindinė ir, baigus ją, į 11 klasę būtina keltis į kitą mokyklą. Nevertino teismas to, kad sprendimą nutraukti bylą nukentėjusioji buvo priėmusi su motina ir tik psichologės įtikinta, bylą atnaujino, dėl ko vėliau, pasak jos, ir patyrė spaudimą iš aplinkinių.

Neįvertino teismas ir to, kad jis, spermai neišsiliejus, nebaigė nei vieno nusikaltimo, todėl ir pagal BK 149 str.3 d. kvalifikuota veika taip pat turėjo būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas.

Nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis ir skirtingai suvokė įvykio aplinkybes. Įvykio metu nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis, nes ji pasiliko viena su dviem mažai pažįstamais vaikinais ir, nors buvo jau vėlus metas, su pažįstamomis draugėmis namo neišėjo. Jis neteistas, po nusikaltimo padarymo (4 metus) daugiau nenusikalto, administracine tvarka nebaustas, dirbo užsienyje, nes nerado darbo Lietuvoje, jau keletą mėnesių yra suimtas ir bausmę dalinai yra atlikęs. Nusikaltimo iniciatoriumi buvo J. F., o jo vaidmuo buvo tik antraeilis. Skirdamas jam bausmę, teismas į nepilnamečiams skiriamų bausmių ypatumus atsižvelgė tik formaliai. Tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, kaltę pripažino ir gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą ir teisme pasižadėjo atlyginti ją pilnai kiek bus priteista, charakterizuojamas yra teigiamai, po šio nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto, duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tad teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. B. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės I. V. apeliaciniai skundai atmestini. Teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Nuteistojo skundo turinys rodo, jog iš esmės nei vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis neginčija tik savaip interpretuoja įvykio aplinkybes. Pasak jo, jis pripažįsta, kad, prievarta, bendrininkų grupėje ir prieš nepilnametės nukentėjusios valią lytiškai su ja santykiaudamas, tenkino su ja lytinę aistrą bet, dėl aktyvaus nukentėjusios priešinimo nebaigęs lytinio akto, mėgino su nepilnamete nukentėjusiąja savo lytinę aistrą prievarta patenkinti oraliniu būdu, todėl pagal BK 149 str. 3 d. kvalifikuota jo veika nėra baigta, nes lytinio akto jis nebaigė ir todėl veika perkvalifikuota turi būti į pasikėsinimą.

BK 149 str. prievartinį lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią laiko išžaginimu. Išžaginimo metu nukentėjusioji buvo nepilnametė, tad apelianto veika šioje dalyje pagrįstai kvalifikuota pagal BK 149 str. 3 d. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo prievartinio lytinio akto pradžios, tad tai, jog apeliantui šio prievartinio lytinio akto metu neišsiliejo sperma, įtakos veikos kvalifikavimui neturi ir pagrindo veiką laikyti pasikėsinimu ir perkvalifikuoti ją į BK 22 str. 1 d. 149 str. 3 d., neduoda, todėl pagrindo šioje dalyje tenkinti apelianto skundą nėra.

Nuteistojo P. B. abejonės teismo nuosprendyje konstatuotais byloje faktais dėl peilio panaudojimo, nukentėjusios rūbų pjaustymo, taip pat nepagrįstos. Nukentėjusios parodymus apie tai byloje patvirtino ir visa eilė kitų faktinių aplinkybių, tokių kaip apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų sutapimas su nukentėjusios ir apelianto bendrininko J. F. parodymais bei įvykio vietoje rasti supjaustyti nukentėjusios rūbai. Tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laiko tarpo nukentėjusioji pilnai neprisimena kai kurių įvykio aplinkybių, pagrindo abejoti jos teisme duotais parodymais, neduoda.

Pagrindo naikinti apeliantui inkriminuotą sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, taip pat nėra. Šis faktas neginčijamai patvirtintas ne tik paties apelianto parodymais apie prieš pat įvykį vykusį alkoholinio gėrimo naudojimą, bet ir buvusio jo bendrininko J. F. bei liudytojos V. A. parodymais, o taip pat ir sulaikymo metu alkotesteriu „Drager“ konstatuotu 1.20 promilių girtumu.

Pagrindo apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti prisipažinimą ir dalies žalos atlyginimą taip pat nėra.

Prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas tik esant kartu ir nuoširdžiam gailėjimuisi. Apeliantas, nors faktiškai teisme jis savo kaltę ir pripažino, bet nuoširdžiai nesigailėjo. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo pradžioje, savo kaltę jis neigė ir nurodė visai kitą įvykio eigą ir tik po jį kaltinančių buvusio jo bendrininko J. F. ir liudytojos A. V. parodymų bei kitų jį kaltinančių duomenų nustatymo, savo kaltę pripažino, tad teismas pagrįstai konstatavo, jog savo prisipažinimą apeliantas priderino prie esamų įrodymų byloje. Tai jog apeliaciniu skundu jis neigia savo apsvaigimą nuo alkoholio (šį faktą patvirtina jo buvusio bendrininko J. F. ir liudytojos V. A. parodymai), grasinimą nukentėjusiajai peiliu (tai tvirtina ne tik nukentėjusios, bet ir buvusio apelianto bendrininko J. F. parodymai bei alkotesteriu jam konstatuotas girtumas) bei savo veiksmus padarytose nusikalstamose veikose laiko antraeiliais, taip pat paneigia nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvimą.

Pagrįstai teismas nepripažino jam atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dalies pinigų, t.y. 3600 lt sumokėjimą nukentėjusios motinai. Įstatymas atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą savo noru. Šiuo gi konkrečiu atveju pinigai nukentėjusios motinai duoti buvo siekiant „priversti“ nukentėjusiąją ir josios motiną pakeisti duotus parodymus jo naudai ir to pasėkoje, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Toks pinigų davimo tikslas nėra laisvanoriškas padarytos žalos atlyginimas, tad pagrindo ir šioje dalyje tenkinti skundą, nėra.

Abi apelianto padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 149 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, numatyta tik laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų bausmė, o už BK 150 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką – tik laisvės atėmimo nuo 2 iki 10 metų bausmė. BK 61 str. įpareigoja teismą, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Taikant BK 91 str. 3 d. nuostatas, pagal BK 149 str. 3 d. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vidurkis būtų 5 metai 6 mėnesiai [10+ (3:2)], o pagal BK 150 str. 3 d. – 5 metai 6 mėnesiai [10+ (2:2)]; Apelianto atsakomybę sunkina dvi aplinkybės. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tad akivaizdu, kad už padarytas nusikalstamas veikas jam paskirtų bausmių dydis turėjo būti didesnis už įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkius. Apeliantui gi ir už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė yra mažesnės nei įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai. Jo padaryti nusikaltimai yra sunkūs, tad pagrindo paskirtas bausmes laikyti griežtomis ir per didelėmis, nėra. Skirdamas bausmes, teismas įvertino ir atsižvelgė į visas tiek BK 54, tiek ir BK 91 str. nustatytas aplinkybes, tad pagrindo tais pačiais pagrindais (nepilnametystė, pirmas teistumas, elgesys po nusikalstamų veikų padarymo) dar kartą švelninti švelninti bausmę, nėra. Kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės (žala nukentėjusiajai atsirado dėl kitų asmenų kaltės, spaudimą nukentėjusiai darė ne jis, bet kiti asmenys), jo atsakomybės nenaikina ir pagrindo švelninti bausmę, taip pat neduoda. Sąlygų, skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu irgi nėra.

Nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai, jog įvykio metu nukentėjusios elgesys buvo provokuojantis. Nukentėjusiąją pas save į namus telefono žinute pasikvietė pats apeliantas. Nukentėjusioji jokių, apeliantą ir jo bendrininką provokuojančių veiksmų, neatliko. Duomenys byloje rodo, kad ji, apeliantui tik pradėjus kalbą apie intymius santykius su ja, mėgino iš jo namų išeiti, bet sulaikyta buvo prievarta ir išleista nebuvo.

Teisingai teismas įvertino ir neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes. Tiek ekspertizės aktu, tiek ir liudytojos N. J. parodymais nustatyta, kad po apelianto ir jo bendrininko prieš nukentėjusiąją pavartotos seksualinės prievartos, ji patyrė potrauminį stresą. Duomenys byloje neginčijamai rodo, jog, būdama nepilnametė, ji buvo nepajėgi visapusiškai apsvarstyti įvykį, negalėjo priimti teisingų sprendimų, negalėjo tuoj pat pradėti gydytis. Duomenys byloje rodo, kad bylos dėl patirtos seksualinės prievartos nutraukimas, kurį įtakojo ne tik depresija sirgusi nukentėjusios motina ir abiejų nuteistųjų aplinkos žmonės, bet ir teisingumo bei teisėsaugos pareigūnų netinkami veiksmai nutraukiant pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl prieš ją padaryto akivaizdaus nusikaltimo, po nutraukimo sekę kaltinamųjų ir jų aplinkos asmenų replikos, užgauliojimai, draugų tyčiojimasis iš jos, niekinimas ir netgi josios sumušimas, ne tik privedė nukentėjusiąją prie savęs menkinimo, niekinimo, jautimosi kalta dėl įvykio, daugkartinių bandymų žudytis, bet ir pagilino bei pasunkino potrauminio streso būklę ir visam gyvenimui sutrikdė josios asmenybę, tad apelianto skundo teiginiai, jog dėl tokios dabartinės nukentėjusios būklės jis nekaltas, nepagrįsti. Būtent jo ir jo bendrininko įvykio metu atlikti veiksmai ir buvo nukentėjusiai išsivysčiusios jos psichinės būklės priežastimi.

Nepagrįsti apelianto skundo teiginiai ir ekstradicijos išlaidų priteisimo dalyje. Apeliantas sulaikytas buvo ne jam grįžtant į Lietuvą, bet pagal Europos arešto orderį. BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidomis laiko ir tas išlaidas, kurias tokiomis pripažįsta ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Šiuo konkrečiu atveju ekstradicijos išlaidos atsirado dėl sąmoningų nuteistojo veiksmų. Jis, žinodamas, jog byla, kurioje jis buvo įtariamasis, yra atnaujintas ikiteisminis tyrimas, slapstėsi užsienyje. Tai akivaizdžiai patvirtina faktiniai bylos duomenys – nuteistojo gynėjos paaiškinimai bei jojo motinos parodymai byloje. 2008 m. kovo 28 d. teismo nutartimi apeliantui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, buvo išduotas Europos arešto orderis. Jo pagrindu, 2008 m. gruodžio 20 d. apeliantas, po jo sulaikymo Prancūzijoje ir patalpinimo į Douai areštinę, buvo perduotas Lietuvai. Lietuvos pareigūnai vyko į Prancūziją ir 2009 m. sausio 16 d. jį parsigabeno. Pargabenimas kainavo 5107,46 lt. Akivaizdu, kad visų šių ekstradicijos išlaidų atsiradimą sąlygojo pats apeliantas. Šios išlaidos bylos išnagrinėjimui ir procesinio sprendimo priėmimui buvo būtinos, tad teismas pagrįstai jas pripažino proceso išlaidomis ir pagrįstai turėtas išlaidas priteisė iš apelianto. Akivaizdu, kad pagrindo ir šioje dalyje tenkinti skundą, nėra.

Nukentėjusios skundas taip pat nepagrįstas ir atmetamas. Teismo nustatytas apelianto jai padarytos neturtinės žalos dydis taip pat nėra aiškiai per mažas ir neteisingas.

BPK 44 str. suteikia teisę kiekvienam nukentėjusiu pripažintam asmeniui dėl padarytos nusikalstamos veikos gauti žalos atlyginimą.

2007 m. liepos 19 d. prašymu nepilnametės nukentėjusios motina J. V. apelianto ir jo bendrininko nukentėjusiai padarytą neturtinę žalą įvertinusi 45.500 lt, pareiškė ieškinį ir prašė šią sumą iš abiejų kaltininkų išieškoti (t.1, b.l. 131). Tą pačią dieną ji, prokuroro nutarimu, 45.500 lt sumai pripažinta buvo ir civiliniu ieškovu (t.1, b.l. 132).

Tačiau, 2008 m. balandžio 21 d. nepilnametės nukentėjusios motinos J. V. prašymu (t.1, b.l. 83), Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras nepilnametei nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimui pareiškė ieškinį 100.000 lt sumai, taip pat prašydamas priteisti ją iš apelianto ir jo bendrininko (t.1, b.l. 84-85). Duomenų, kad nukentėjusios motina J. V. 45.500 lt sumai pareikšto ieškinio būtų atsisakiusi, byloje nėra, tačiau, įvertinus tai, kad, savo nepilnametės dukros interesus J. V. pavedus ginti prokurorui, pastarasis su tuo sutiko ir savo vardu pareiškė naują civilinį ieškinį bei tai, kad J. V. ieškinio 45.500 lt sumai nepalaikė, akivaizdžiai matyti, jog faktiškai ji 45.500 lt sumai pareikšto ieškinio bei civilinio ieškovo statuso atsisakė, ir ikiteisminio tyrimo metu vietoje josios, nepilnametės dukros teises ėmė ginti prokuroras.

Iš nuosprendžio turinio matyti, kad už padarytas nusikalstamas veikas apelianto bendrininką A. F. nuteisus 2008 m. liepos 8 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, prokuroro jam pareikštas 50.000 lt civilinis ieškinys nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimui patenkintas buvo 20.000 lt. sumai (t. t.2, b.l. 37-40).

Pagal Lietuvoje susiklosčiusią praktiką, konkretų jam padarytos neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis, tad, tapusi pilnamete, nukentėjusioji įgijo teisę pati nustatyti jai padarytos neturtinės žalos dydį ir kreiptis su ieškiniu į teismą. Būtent tai ji ir padarė. 2009 m. balandžio 30 d. pareiškimu, paduotu byloje iki teisminio tyrimo pradžios, prašydama dėl jai P. B. nusikalstamais veiksmais padarytos 64.000 lt neturtinės žalos, byloje ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove, kreipėsi pati nukentėjusioji I. V. (t.3, b.l. 98). Teismas, josios pareikštą civilinį ieškinį, priėmė ir prijungė prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos (t.3, b.l. 105), bet josios civiline ieškove byloje nepripažino, civilinio ieškovo teisių jai neišaiškino, ginant nukentėjusios teises, prokuroro, baudžiamojoje byloje abiem bendrininkams reiškusio 100.000 lt civilinį ieškinį, procesinės padėties nenustatė, tačiau nukentėjusios pareikštą ieškinį teismo posėdyje nagrinėjo. Nors tuo teismas akivaizdžiai pažeidė BPK normų reikalavimus, bet tuo žala nepadaryta, kitų asmenų teisės, nepažeistos, tačiau šį pažeidimą kolegija nelaiko esminiu pažeidimu, ir konstatuoja, kad pagrindo dėl šioje dalyje padaryto BPK normų pažeidimo naikinti nuosprendį ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo, nėra. Nors ir nepripažinta civiliniu ieškovu byloje, viso bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji I. V. naudojosi visomis civilinio ieškovo teisėmis. Ji ne tik pateikė teismui civilinį ieškinį, įvertinusi jame konkrečią apelianto jai padarytos neturtinės žalos sumą, bet ir palaikė savo ieškinį teisme. Nei vienas iš teismo posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių tam neprieštaravo. Prokuroras, nukentėjusiajai pareiškus ieškinį, savo pareikšto ieškinio teismo posėdyje nebepalaikė. Vadinasi, ir jis sutiko su nukentėjusiosios pareikšta civilinio ieškinio suma bei, palaikydamas nukentėjusios civilinį ieškinį, prašė jį tenkinti. Teismas būtent nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį ir išnagrinėjo, tad faktinis josios buvimas civiliniu ieškovu byloje yra akivaizdus. Vadinasi, ir teise apskųsti teismo priimtą nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, ji turėjo.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Duomenys byloje patvirtina, kad dėl įvykio metu prieš nepilnametę nukentėjusiąją pavartotos seksualinės prievartos, nukentėjusi tikrai patyrė fizinį skausmą (nors ir nesunkiai, bet sveikata jai sutrikdyta buvo), patyrė bei patiria iki šiol dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, jai išsivystė sunki potrauminio streso būklė ir visam gyvenimui sutriko asmenybė, tad akivaizdu, jog ne tik jo bendrininko, bet ir paties apelianto nusikalstamais veiksmais tikrai buvo sutrikdyta nukentėjusios sveikata ir padaryta neturtinė žala. CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus. Įstatymai neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo nenustato, tad, spręsdamas neturtinės žalos priteisimą, teismas yra įpareigotas nukentėjusiajam priteisti tokio dydžio piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų jo patirtus dvasinius išgyvenimus, skausmą ir kt. Šiuo konkrečiu atveju teismas minėtų reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad dėl apelianto bendrininkų grupėje padarytų tyčinių nusikalstamų apelianto veiksmų nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta. Nustatydamas apelianto padarytos neturtinės žalos dydį, teismas nepažeidė protingos skirtingų interesų pusiausvyros bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismo nuosprendyje neturtinės žalos dydis motyvuotas. Iš teismo nuosprendyje esančių motyvų akivaizdu, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visus josios CK 6.250 str. 2 d. numatytus nustatymo kriterijus. Žala nukentėjusiai padaryta bendrais dviejų bendrininkų veiksmais ir kiekvienas iš jų yra nuteistas už bendrai padarytus nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusioji apelianto smurtinius veiksmus prieš ją laiko agresyvesniais ir brutualesniais, o kaltę – didesne, tačiau tokių savo teiginių nemotyvuoja, todėl tokius nukentėjusios teiginius kolegija laiko deklaratyviais. Iš jų neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais, kokią ir kodėl, ji apelianto P. B. jai padarytą neturtinę žalą laiko didesne. Jokie duomenys, pagrindžiantys su josios gydymu susijusių išlaidų buvimą, nepateikti. Iš 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu teismas konstatavo, kad apelianto bendrininko J. F. veiksmais nukentėjusiai buvo padaryta 20.000 lt. neturtinė žala. Tokio dydžio suma iš nuteisto apelianto bendrininko J. F. nukentėjusiai yra ir priteista. Tokio paties padarytos neturtinės žalos dydžio suma nustatyta ir apelianto veiksmais. Akivaizdu, kad faktiškai bendrais abiejų bendrininkų veiksmais nukentėjusiai padaryta ir neatlyginta neturtinė žala teismų nuosprendžiais yra įvertinta 40.000 lt. Tokia suma teismų nuosprendžiais nukentėjusiai yra ir priteista. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai apelianto veiksmais padarytą neturtinę žalą įvertinęs 20.000 lt, teismas atsižvelgė į visų reikšmingų bylai aplinkybių visumą (sukeltas pasekmes, kaltę, apelianto amžių nusikalstamų veikų padarymo metu, turtinę padėtį, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus). Jokių kitų aplinkybių, leidžiančių nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos dydį didinti, apeliantė nenurodė. Teismas, nustatydamas nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į visus josios nustatymo kriterijus, į bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir savo padarytą išvadą tinkamai motyvavo. Teismas įvertino ir tai, kad tuoj pat po įvykio 3650 lt. nukentėjusios motina gavo iš apelianto motinos, tad papildomai priteisus dar 20.000 lt neturtinės žalos sumą, visa 23.650 lt (3.650+20.000) nuteistojo P. B. nukentėjusiai padaryta neturtinės žalos suma nėra aiškiai per maža savo dydžiu, tad pagrindo atlygintinos neturtinės žalos sumos didinimui, neduoda.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo P. B. ir nukentėjusios bei civilinės ieškovės I. V. apeliacinius skundus atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendį apeliacinių skundų ribose palikti nepakeistą.