- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-28
- Bylos Nr.
- A-146-719-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Vilniaus teisės
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus teisės ir verslo kolegijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus teisės ir verslo kolegijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Viešoji įstaiga Vilniaus teisės ir verslo kolegija (toliau – ir Kolegija; pareiškėjas) skundu, kurio reikalavimus teismo posėdyje patikslino (b. l. 3-5,68-69), prašė:
Šalies argumentai
1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 94, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2007 m. sausio 22 d. sprendimas, taip pat teritorinio registratoriaus sprendimą;
2) įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti Kolegijai nuosavybės teise priklausančius statinius - tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sporto (krepšinio) aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Družilių kaime, Švenčionių rajone.
3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Komisija 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 94 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą, kuriuo teritorinis registratorius atsisakė tenkinti Kolegijos prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sporto aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Družilių kaime, Švenčionių rajone. Komisija sprendimą motyvavo tuo, kad Kolegijos pateiktoje 2002 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutartyje tvora ir sporto (krepšinio) aikštelė nėra paminėta, o 2002 m. vasario 27 d. ilgalaikio turto priėmimo - perdavimo aktas, kuriame nurodyta tik tvora, negali būti Kolegijos nuosavybės teisių atsiradimą patvirtinančiu dokumentu.
Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 22 straipsnis numato daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančius dokumentus, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, tarp jų išskirtini ir rašytiniai sandoriai. Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Paaiškino, kad 2002 m. vasario 27 d. Kolegija ir AB „Plasta" sudarė notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, kuria nusipirko eilę pastatų ir kiemo statinių (įrenginių). Sudarant šią sutartį tvora ir sporto (krepšinio aikštelė) nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl šie statiniai kaip savarankiški objektai sutartyje nebuvo įvardinti. 2002 m. vasario 27 d. ilgalaikio turto priėmimo - perdavimo aktu Kolegija pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgytus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perėmė nuosavybės teise (CK 6.393 straipsnio 4 dalis, 6.398 straipsnio 1 dalis). Priėmimo – perdavimo akte tarp Kolegijos perimamo turto nurodyta ir metalinio cinkuoto tinklo tvora. Nors priėmimo - perdavimo akte sporto (krepšinio) aikštelė nėra užfiksuota, tačiau tvora ir sporto aikštelė yra 2002 m. vasario 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties objektai, kartu su nupirktais pastatais įeinantys į visą poilsio bazės kompleksą, esantį Družilių kaime, Švenčionių rajone. Pareiškėjo teigimu, sudarydamos 2002 m. vasario 27 d. pirkimo pardavimo sutartį, šalys susitarė ne tik dėl atskirų sutartyje įvardytų pastatų, kaip savarankiškų objektų, bet ir dėl kitų toje pačioje sutartyje konkrečiai neįvardytų objektų (kiemo statinių), kurie be jokių sąlygų įeina į Kolegijos pirktą poilsio bazės kompleksą. Visi Kolegijos įgyti pastatai ir kiti statiniai nuosavybės teise priklausė AB „Plasta", tai patvirtina minėtos Bendrovės 2007 m. vasario 14 d. pažyma - patvirtinimas Nr. 448. Pažymėjo, kad iki 1989 metų laukom inžineriniai tinklai, sporto aikštelės, kiti kiemo statiniai būdavo projektuojami, statomi ir pripažįstami tinkamais naudoti kartu su pagrindiniais pastatais. Pareiškėjo teigimu, iš kadastro duomenų bylos duomenų matyti, kad tvora ir sporto (krepšinio) aikštelė pavadinti statiniais, kiekvienam iš jų yra suteiktas unikalus numeris. Minėti objektai yra galutinai suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, todėl, pareiškėjo nuomone, jų neįregistruoti nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimu į skundą (b. l. 35-36) paaiškino, kad pareiškėjo pateiktoje 2002 m. vasario 27 d. pirkimo - pardavimo sutartyje tvora ir sporto aikštelė nepaminėti, o priėmimo-perdavimo aktas, kuriame paminėta tvora, negali būti laikomas pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą patvirtinančiu dokumentu. Atsižvelgiant į tai, Komisija padarė išvadą kad VĮ Registro centro Vilniaus filialas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti 1974 m. gruodžio 27 d. ir 1975 m. gruodžio 30 d. valstybinės priėmimo komisijos aktai nesuteikia pagrindo tvorą bei sporto aikštelę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi šie nekilnojamieji daiktai aktuose nepaminėti, be to pagal kadastrinių matavimų duomenis tvora pastatyta 2000 metais, o sporto aikštelė - 2006 metais. Paaiškino, kad unikalių numerių tvorai ir sporto aikštelei suteikimas reiškia tik tai, kad yra atlikti minėtų daiktų kadastriniai matavimai. Patys daiktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Be to, kadangi AB „Plasta" nebuvo tvoros ir sporto aikštelės įregistravusi Nekilnojamojo turto registre, ji nebuvo įregistravusi į šiuos daiktus ir savo nuosavybės teisių, negalėjo šiais daiktais disponuoti.
Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pateikė argumentus, kurie iš esmės yra analogiški nurodytiems atsakovo atsiliepime (b. 1. 57-59).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus - tvorą ir sporto aikštelę. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 94 šį teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti, motyvuodama tuo, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimą.
Teismas konstatavo, kad Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja asmenį, teikiantį prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nekilnojamieji daiktai registruojami tik tuomet, jei jie šio įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas.
Teismas nurodė, jog nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo ypatumus, reikalavimus sutarties turiniui ir formai nustato specialiosios Civilinio kodekso normos, įtvirtintos 6.392 - 6.401 straipsniuose, taip pat Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, įtvirtinantis notarinę daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorių formą. Civilinio kodekso 6.396 straipsnis apibrėžia, jog nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, taip pat nurodyta to daikto vieta žemės sklype ar kitame nekilnojamajame daikte ( jei tokių duomenų nėra, sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus (tvorą ir sporto aikštelę) atsiradimą patvirtinančiais dokumentais pateikė 2002 m. vasario 27 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. SB-1073 ir 2002 m. vasario 27 d. priėmimo perdavimo aktą. Iš 2002 m. vasario 27 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties teismas nustatė, kad šioje sutartyje kaip jos dalykas tvora ir sporto aikštelė nėra įvardinti. Teismo konstatavimu, 2002 m. vasario 27 d. sutartis tarp pareiškėjos ir AB „Plasta" negali būti pareiškėjos nuosavybės teisių į tvorą ir sporto aikštelę atsiradimą patvirtinantis dokumentas bei juridinis įregistravimo pagrindas, kadangi joje nėra aptartas nuosavybės teisių į šiuos daiktus perleidimas. Pareiškėjo pateiktas priėmimo - perdavimo aktas (b. l. 16-17), kuriame paminėta tvora, teismo vertinimu, taip pat negali būti laikomas pareiškėjo nuosavybės teisių į tvorą atsiradimą patvirtinančiu dokumentu, o aplinkybė, kad sporto aikštelei ir tvorai suteikti unikalūs numeriai patvirtina kadastrinių matavimų atlikimo faktą, bet ne pačių daiktų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į tai, kad tvora ir sporto aikštelė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, teismas konstatavo, jog pareiškėjo nuosavybės teisės į šiuos statinius negali būti registruojamos.
Remdamasis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti.
Nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka dėl šių priežasčių:
1. Teismo sprendimo teiginys, kad Kolegija siekia įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus (tvorą ir sporto aikštelę) neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad Kolegija 2007 m. sausio 16 d. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą įregistruoti ne nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, o pačius nekilnojamuosius daiktus - tvorą ir sporto (krepšinio) aikštelę, įsigytus 2002 m. vasario 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kol Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas nekilnojamasis daiktas, Kolegija negalėjo prašyti įregistruoti jos daiktines teises į tvorą ir sporto aikštelę.
2. 2002 m. vasario 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties 1 punkte yra išskirtas visas turtas, kurį nupirko Kolegija, o 1.23 punkto antroje pastraipoje registro pastabose yra paminėti ir kiemo statiniai. Tai patvirtina, kad šia sutartimi šalys susitarė ir dėl kiemo statinių (tvoros ir sporto aikštelės) nuosavybės teisių perleidimo. Apelianto nuomone, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.393 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.398 straipsniu, Kolegijai pagal 2002 m. vasario 27 d. notarinę pirkimo pardavimo sutartį Nr. SB-1073 buvo parduoti visi pastatai ir įrenginiai, kurie įėjo į poilsio bazės kompleksą. Remdamasi 2002 m. vasario 27 d. pirkimo pardavimo sutarties 10 punktu, 2002 m. vasario 27 d. ilgalaikio turto priėmimo - perdavimo aktu Kolegija jame išvardintus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus įgijo nuosavybės teise (minėtame akte užfiksuota, kad Kolegija, be kitų pastatų ir daiktų, perėmė savo nuosavybėn ir metalinio cinkuoto tinklo tvorą; 88 akto pozicija). Akte nėra užfiksuota sporto (krepšinio) aikštelė, tačiau ji kartu su tvora yra 2002 m. vasario 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties objektai, įeinantys į pirktą poilsio bazės kompleksą, esantį Družilių kaime, Švenčionių rajone. AB "Plasta" 2007 m. vasario 14 d. pažyma Nr. 448 patvirtina, kad visi Kolegijos įgyti statiniai, tarp jų tvora ir sporto aikštelė, nuosavybės teise priklausė AB"Plasta".
Pažymėjo, kad iki 1989 m. lauko inžineriniai tinklai, sporto aikštelės, kiti kiemo statiniai - įrenginiai būdavo projektuojami, statomi ir pripažįstami tinkamais naudoti kartu su pagrindiniais pastatais pagal bendrą aptarnaujančių inžinierinių tinklų, aikštelių, kiemo įrenginių projektą bei sąmatą, kurie tuo metu nebuvo įvardijami kaip komplekso priklausiniai. Todėl sporto (krepšinio) aikštelė yra sveikatingumo, poilsio stovyklos sudėtinė dalis. Tai patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. sausio 15 d. raštas Nr. (100)-11.57-3. Atkreipė dėmesį į tai, kad VĮ Registrų centras įregistravo Nekilnojamojo turto registre Kolegijos pagal 2002 m. vasario 27 d. pirkimo - pardavimo sutartį nuosavybės teise įgytus nekilnojamuosius daiktus (pastatus) nurodydama, kad įregistravimo juridinis pagrindas yra 2002 m. vasario 27 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. SB-1073 ir 2002 m. vasario 27 d. priėmimo perdavimo aktas (VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2006 m. gegužės 31 d. pažymėjimas). Apelianto nuomone, tai įrodo, kad buvo pripažinta, jog minėti dokumentai yra ir pažymėjimo 11 punkto registro pastabose minimų kiemo statinių įsigijimo nuosavybės teise pagrindas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kolegija tiek Centriniam registratoriui, tiek teismui skundė sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jos prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija 2007 m. kovo 23 d. sprendime Nr. 94 pasisakė ne tik apie daiktinių teisių, bet ir apie daiktų įregistravimą, t.y. nurodė, kad Kolegijos pateikti 1974 m. gruodžio 27 d. ir 1975 m. gruodžio 30 d. valstybinės priėmimo komisijos aktai nesudaro pagrindo tvorą bei sporto aikštelę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi šie nekilnojamieji daiktai aktuose nepaminėti, be to, remiantis kadastrinių matavimų duomenimis, tvora pastatyta 2000 metais, o sporto aikštelė 2006 metais.
Dėl 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 94 paaiškino, kad pareiškėjo pateiktoje 2002 m. vasario 27 d. pirkimo –pardavimo sutartyje tvora ir sporto aikštelė nepaminėti, o priėmimo – perdavimo aktas, kuriama tvora paminėta, negali būti laikomas Kolegijos nuosavybės teisių atsiradimą patvirtinančiu dokumentu. Todėl Komisija padarė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjos skundą, taip pat palaiko atsakovo argumentus.
Pažymi, kad pareiškėja skundė atsakovo 2007 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 94, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus. Be to, iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio matyti, jog pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybės teises. Atsakovas 2007 m. kovo 23 d. sprendime Nr. 94 taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių nėra pagrindo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo objektą, o pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir dėl tų pareiškėjos argumentų, kurie susiję su ginčo objekto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.
Teigia, kad apeliantas neteisingai interpretuoja duomenis, įrašytus 2002 m. vasario 27 d. pirkimo pardavimo sutartyje (sutarties 1.23 punktas) bei Nekilnojamojo turto registre (2006 m. gegužės 31 d. pažymėjimo 11 punktas) apie ginčo objektą, todėl nepagrįstai teigia, neva sutartimi šalys susitarė ir dėl ginčo objekto nuosavybės teisės perleidimo, o atsakovas pripažino, kad 2002 m. vasario 27 d. pirkimo pardavimo sutartis ir 2002 m. vasario 27 d. priėmimo perdavimo aktas yra ginčo objekto įsigijimo nuosavybės teise pagrindas. Pažymi, kad minėtos sutarties 1.23 punkte aiškiai apibrėžtas ginčo objekto teisinis statusas - kiemo statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti; tas pats pažymėta ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo 11 punkte. Tai reiškia, kad nuosavybės teisės į ginčo objektą nėra įregistruotos. Remdamasis Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1, 2 dalimis, tretysis suinteresuotas asmuo teigia, kad nekilnojamojo daikto perleidimo sandorio objektu gali būti tik nekilnojamieji daiktai, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Perleisti nekilnojamąjį daiktą asmuo gali, tik įregistravęs nuosavybės teises į jį. Kadangi ginčo objektas ir nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti, jie negalėjo būti 2002 m. vasario 27 d. pirkimo pardavimo sutarties dalyku Civilinio kodekso 6.396 straipsnio prasme. Sutartis laikytina nuosavybės teisių atsiradimo pagrindu būtent į tuos statinius, kurie yra joje apibrėžti kaip sutarties dalykas. Kadangi šiuo atveju ginčo objektas nėra sutarties dalykas, remdamasis šia sutartimi nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo registruoti ginčo objekto pareiškėjo vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teritorinis registratorius 2007 m. sausio 22 d. sprendimu nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl daiktinės (nuosavybės) teisės įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus - tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sporto aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Družilių kaime, Švenčionių rajone. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 94 minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas neteigė, kad teritorinis registratorius ir (ar) Komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimą ne tuo klausimu, dėl kurio Kolegija kreipėsi. Priešingai, skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė argumentus, kodėl, jo nuomone, nuosavybės teisės į minėtus statinius turėtų būti įregistruotos. Atsižvelgdama į teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimų bei pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nagrinėjo klausimą, ar pagal pareiškėjo pateiktus teritoriniam registratoriui dokumentus buvo pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jo daiktinę (nuosavybės) teisę į nekilnojamuosius daiktus (tvorą ir sporto aikštelę).
Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras) reglamentuoja Kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.balandžio 15 d. nutarimu (galioja 2005 m. birželio 23 d. Nutarimo redakcija). Taip pat turi būti remiamasi kitais susijusiais norminiais teisės aktais (Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Statybos įstatymu, Kadastrinių matavimų taisyklėmis, kt.). Į Kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis) nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Kadastro įstatymo 8 straipsnis). Kadastrinių matavimų atlikimas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos sudarymas pats savaime nereiškia, kad nekilnojamojo daikto duomenys įrašyti į Kadastrą.
Pagal Kadastro įstatymo 12 straipsniu, 13 straipsnio 1, 2 dalimis, Kadastro nuostatų 84, 85, 88 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą, jo tvarkytojui turi būti pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai) ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Taigi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra vienas iš privalomųjų dokumentų, kuris teikiamas kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto įrašymo į Kadastrą. Kadastro nuostatai įpareigoja Kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktus dokumentus (Kadastro nuostatų 88 punktas). Kai pateiktieji dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, Kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į Kadastrą (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, Kadastro nuostatų 90 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad tvora ir sporto aikštelė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti (nekilnojamųjų daiktų duomenys nėra įrašyti į Kadastrą), nes unikalaus numerio statiniui suteikimas patvirtina tik kadastrinių matavimų atlikimo faktą.
Registro įstatymo 23 straipsnis nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys Registro įstatymo 23 straipsnio 1,2,3 dalys). Tam, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti abi įstatymu nustatytos sąlygos: Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti šio įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Neatitikimas vien tik pirmajai sąlygai (Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pats nekilnojamasis daiktas) yra pagrindas teritoriniam registratoriui taikyti Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktą - prašymą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo atmesti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl daiktinės (nuosavybės) teisės įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus (tvorą ir sporto aikštelę) neatitiko abiejų sąlygų. Minėti nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pareiškėjo pateikti nekilnojamojo turto registratoriui dokumentai, patvirtinantys nekilnojamojo turto įgijimo sandorį (2002 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis tarp AB „Plasta“ (pardavėjo) ir Kolegijos (pirkėjo) ir 2002 m. vasario 27 ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo aktas) pareiškėjo nuosavybės teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus neįrodo, nes tvora ir sporto aikštelė nėra šios sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis). Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, suteikiančių pagrindą įregistruoti jo nuosavybės teises į statinius - tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sporto (krepšinio) aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Družilių kaime, Švenčionių rajone.
Atsakovas 2007 m. kovo 23 d. sprendime Nr. 94 pagrįstai pastebėjo prieštaravimą, kad pareiškėjo pateiktuose 1974 m. gruodžio 27 d. ir 1975 m. gruodžio 30 d. valstybinės priėmimo komisijos aktuose, kuriais valstybinė komisija priėmė Vilniaus plastmasinių dirbinių gamyklos sveikatingumo stovyklos Švenčionių rajone prie Pailgio ežero I ir II statybos eiles (konkretūs objektai nenurodyti), tvora ir sporto aikštelė nepaminėti, o pagal kadastrinių matavimų duomenis (kadastro duomenys užfiksuoti – 2006 m. gruodžio 28 d., b.l. 21-32) tvora pastatyta 2000 metais, sporto aikštelė - 2006 metais.
Registro įstatymas neriboja asmens teisės teikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui naują prašymą ir pateikti papildomus dokumentus dėl nekilnojamojo daikto įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir daiktinių teisių įregistravimo, jei anksčiau pateiktas prašymas buvo atmestas vadovaujantis šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai jas ištyrė. Teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus teisės ir verslo kolegijos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą paliekant nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.