- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-88-1051/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35825-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. Z.
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.2.1.10Kitos specifinės fizinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Z. (J. Z.) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti J. Z. (J. Z.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninė kreipėsi į teismą prašymu, kuriuo prašė teismo leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti pacientą J. Z. (duomenys neskelbtini) ligoninėje trisdešimt dienų, nuo (duomenys neskelbtini) (atsisakymo gydytis datos).
2. Nurodė, kad J. Z. priverstinai hospitalizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje. J. Z. dėl savo psichikos būsenos yra psichomotoriškai sujaudintas, nestabilios emocinės būsenos, piktas, priešiškas, išlieka didelė savižalos ir suicido rizika, todėl yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei, turtui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad J. Z. ambulatorinėmis sąlygomis gydymas nebūtų efektyvus, nes jis pats nesikreiptų dėl gydymo. J. Z. vartoja alkoholį itin dideliais kiekiais, negeba sustoti, išgėręs tampa agresyvus. Nors J. Z. suicidinių minčių neišsako, bet pagal asmenybės tipą galima spręsti apie jo pavojingumą sau ar kitiems. Artimieji jo bijo. Į (duomenys neskelbtini) skyrių laikinai buvo perkeltas, nes grasino kitam pacientui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo J. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad gydymas ligoninėje jam nereikalingas. Į ligoninę atvyko pats, kad jam pastatytų lašelinę, išvalytų nuo alkoholio. Suicidinių ar savižalos minčių neturi. Turi priklausomybę alkoholiui, per dieną išgeria po 5-6 litrus alaus, vartoja paskirtus vaistus. Išgėręs agresyvus nebūna, muštynėse retai dalyvauja. Kitam pacientui negrasino, kad jį sumuš, tik pasakė, kad jei sulaužys jo akinius, bus muštynės. Krumpliai buvo kruvini, nes namie neturi bokso kriaušės, todėl boksavo sieną. Išėjęs iš ligoninės, gydytųsi nuo priklausomybės.
5. Suinteresuoto asmens J. Z. atstovė advokatė B. S. su prašymu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad nėra duomenų, kad J. Z. keltų realią grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies; leido J. Z. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini) ligoninėje 18 dienų, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini); kitą prašymo dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę J. Z. atvyko (duomenys neskelbtini), buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) skyriuje, iš jo du kartus perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, o nuo (duomenys neskelbtini) gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje. J. Z. nuo (duomenys neskelbtini) gydytis atsisako. Suinteresuotam asmeniui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Teismas išklausęs suinteresuoto asmens paaiškinimus apie jo sveikatos būklę, priklausomybę alkoholiui, elgesį, padarė išvadą, kad J. Z. mąstymas stokoja nuoseklumo, situacijos nevertina adekvačiai, pateisina savo agresyvų elgesį (pavyzdžiui, kritiškai nevertina savo grasinimų sumušti kitą pacientą), priklausomybę alkoholiui, neigia depresinį sutrikimą.
8. Teismas pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) priimto teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, matyti, kad J. Z., būdamas neblaivus sumušė (duomenys neskelbtini), nes dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio prarado savitvardą dėl (duomenys neskelbtini) atsisakymo jam duoti daugiau alkoholio. Be to, iš teismo baudžiamojo įsakymo teismas nustatė, kad J. Z. ne tik pastoviai grasina tėvams juos užmušti kirviu, peiliu, bet ir juos stumdo, muša.
9. Teismas sprendė, kad J. Z. adekvačiai nevertinant savo sveikatos būklės ir dėl to galint kelti realią grėsmę tiek sau, tiek kitiems asmenims, priverstinis hospitalizavimas ir gydymas atitiktų paties suinteresuotos asmens interesus. Pažymėjo, kad nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad trumpesnio termino gydymas stacionare nebūtų pakankamas, todėl teismas leido suinteresuotą asmenį priverstinai gydyti ligoninėje 18 dienų, priverstinio gydymo terminą pradedant skaičiuoti nuo priverstinio hospitalizavimo dienos.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. Z. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. Z. priverstinio hospitalizavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini)savanoriškai atvyko į gydymo įstaigą ir iki (duomenys neskelbtini) savanoriškai sutiko gydytis. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nesutinka tęsti gydymo ligoninėje, kadangi mano, jog vartoti medikamentus turi galimybę būdamas namuose, jis neigia, kad ketino susižaloti, ar žaloti kitus asmenis, paaiškino, aplinkybes, kodėl ankščiau teigė norėjęs nusižudyti bei grasino kitam pacientui. Vertina, kad objektyvių duomenų, paneigiančių šiuos paaiškinimus nenustatyta. Duomenų, kad patekimo į įstaigą metu suinteresuotas asmuo būtų kėlęs grėsmę sau ar aplinkiniams, nėra. Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui pateiktoje išvadoje nors ir nurodoma, kad asmuo patiria suicidinio pobūdžio minčių, tačiau, tokių minčių išsakymo faktas, savaime neduoda pagrindo padaryti pagrįstą išvadą apie tam tikros grėsmės realumą, o kitiems asmenims išsakyti grasinimai nebuvo realūs.
10.2. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamajame įsakyme nustatytos J. Z. įvykdytos smurtinės veikos padarytos daugiau kaip prieš (duomenys neskelbtini), todėl jos nėra susijusios su šiuo metu sprendžiamu klausimu apie realią grėsmę aplinkiniams. Duomenų apie šiuo metu realiai suinteresuoto asmens keliamą grėsmę aplinkinių žmonių sveikatai ar gyvybei, nėra. Mano, kad nutartis priimta nepagrįstai, nes nėra pateikti būtini duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad J. Z. veiksmai realiai yra pavojingi ir kelia grėsmę jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl teismo leidimo privestinai hospitalizuoti ir gydyti
12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad J. Z. dėl psichikos sveikatos būklės adekvačiai nevertina savo sveikatos būklės ir gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių gyvybei, sveikatai ar turtui, sprendė, kad priverstinis hospitalizavimas ir gydymas atitiktų paties J. Z. interesus ir leido J. Z. priverstinai gydyti (duomenys neskelbtini) ligoninėje 18 dienų, priverstinio gydymo terminą pradedant skaičiuoti nuo priverstinio hospitalizavimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)
13. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi apelianto vertinimu byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad jo veiksmai realiai yra pavojingi ir kelia grėsmę jo ir kitų asmenų sveikatai ar gyvybei.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu jis turi psichikos ir elgesio sutrikimų, ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę apeliantas atvyko (duomenys neskelbtini)ir buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) skyriuje, iš kurio buvo du kartus perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, o nuo (duomenys neskelbtini) gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje. Apeliantas nuo (duomenys neskelbtini) atsisako gydytis.
17. Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui išvadoje (toliau – Išvada) nurodyta, kad J. Z. diagnozuota (duomenys neskelbtini). J. Z. įsitempęs, nerimastingas, bendrauja nemandagiai, paniekinančiai, kalba daug, smulkmeniškai pasakoja stacionarizavimo aplinkybes, aiškina, kad gydytis atvyko savo noru, tikėjosi detoksikacinio gydymo, nes negali savarankiškai nutraukti alkoholio vartojimo. J. Z. tvirtina, kad geria dideliais kiekiais siekdamas užgožti neigiamas mintis. J. Z. turi problemų su teisėsauga, skolų, agresijos proveržių emocinio sujaudinimo metu, ypač pablogina alkoholio vartojimas. J. Z. kalba monotonišku balsu, nors ir stengiasi tvardytis, tačiau greitai disforizuojasi, ima kalbėti pakeltu tonu, paniekinančiai. Mąstymas lėtas, rigidiškas, aplinkybiškas. Asmenybė impulsyvi, stokojanti emocinės reguliacijos gebėjimų, ribotai sociali, frustacinėse situacijose būdingas polinkis priimti menkai apsvarstytus emocionalius sprendimus. Klinikoje lieka (duomenys neskelbtini), šiuo metu emocinėje sferoje vyrauja (duomenys neskelbtini). Nors pacientas nenurodo aktyviai patiriantis suicidinio pobūdžio minčių, vis dėlto, iš būsenos numatoma savidestrukcinių veiksmų didelė rizika, ypač girtumo būsenoje. Kritikos alkoholizacijai nėra, motyvacija gydytis priklausomybės ligų centre nepakankama. Gydytojų komisijos išvada: J. Z. dėl (duomenys neskelbtini) tendencijomis impulsyvios asmenybės fone yra socialiai pavojingas ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusius (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) priimtu baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), J. Z. pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilės neblaivumas), tyčia ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į kairės pusės šoną, ne mažiau kaip tris kartus dešine ranka sudavė į viršutinę galvos sritį ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių ranka į dešinės pusės veido sritį savo šeimos nariui – (duomenys neskelbtini), taip sukėlus jam fizinį skausmą. Iš teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad apeliantas smurtavo prieš savo (duomenys neskelbtini), nes dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio apeliantas prarado savitvardą dėl (duomenys neskelbtini) atsisakymo jam duoti daugiau alkoholio. Taip pat iš minėto teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad kartu su apeliantų gyvenanti jo (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ne pirmą kartą smurtauja, vartoja alkoholį be saiko ir pavartojęs alkoholį būna agresyvus, (duomenys neskelbtini) apklausiamas policijos pareigūnų parodė, kad apeliantas pastoviai grasina tėvams užmušti kirviu, peiliu.
19. Vertinant gydytojų komisijos pateiktą Išvadą ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas aplinkybes, svarbu yra tai, kad civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas duodamas paaiškinimus apie savo sveikatos būklę, priklausomybę alkoholiui, savo elgesį, esamos situacijos adekvačiai nevertina, pateisina savo agresyvų elgesį (kritiškai nevertina savo grasinimų sumušti kitą pacientą), priklausomybę alkoholiui, neigia (duomenys neskelbtini).
20. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl prašymo pagrįstumo, įvertino ne tik minėtame teismo baudžiamajame įsakyme nustatytas aplinkybes, vadovavosi nagrinėjamoje byloje esančia gydytojų komisijos Išvada, atsižvelgė į pareiškėjos atstovo paaiškinimus, taip pat įvertino paties apelianto teismui duotą paaiškinimą teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pagrįstai rėmėsi teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip vienu iš įrodymu apie apelianto smurtinį elgesį, esant apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų ir įrodymų, paneigiančių gydytojų komisijos Išvadą dėl apelianto sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Tokių įrodymų, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Vien paties apelianto teiginys, jog priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymas yra nereikalingas, nes jis gali vartoti vaistus (gydytis) namuose, pats savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai, jog apeliantas dėl savo psichikos sveikatos būklės kelia realų pavojų aplinkiniams, patvirtina aplinkybė, jog netgi būdamas gydymo įstaigoje, į kurią jis (duomenys neskelbtini) atvyko pats savo noru, grasino kitam pacientui jį sumušti, dėl ko net du kartus buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių, ir tokio elgesio, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nevertino kritiškai ir stengėsi pateisinti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, gydytojų komisijos Išvadą, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik paties apelianto teiginiai, kad priverstinis gydymas jam nereikalingas, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių gydytojų komisijos Išvadą, taip pat, kad apelianto sveikatos būklė būtų iš esmės pagerėjusi ar pasikeitusi. Nors apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, jog jis nekelia grėsmės nei sau, nei aplinkiniams, tačiau tiek pateikta Išvada, tiek teismo baudžiamajame įsakyme nustatytos aplinkybės bei minėtas apelianto agresyvus elgesys gydymo įstaigoje kito paciento atžvilgiu, patvirtina, kad apeliantas dėl savo sveikatos būklės kelia realų pavojų aplinkiniams ir yra didelė rizika, kad esant girtumo būsenoje (nustatytas priklausomybės (duomenys neskelbtini)), yra didelė rizika savidestrukcinių veiksmų.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo, įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei tinkamai motyvavo savo išvadą, kad yra reali grėsmė, kad apeliantas dėl psichikos sveikatos būklės gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių gyvybei, sveikatai ar turtui, bei pagrįstai sprendė, kad priverstinis hospitalizavimas ir gydymas atitinka apelianto interesus.
23. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindą priverstiniam hospitalizavimui ir gydymui.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai ir apeliantui.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.