- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-770-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09260-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- A. G., A. M., M. K.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aumartus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aumartus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. I., ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. G., A. M., M. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aumartus“ (toliau – UAB), atstovaujama bankroto administratoriaus G. I., kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo D. G. 10 056,27 Eur žalos atlyginimo, 316,80 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovės UAB „Aumartus“ direktorius D. G. įspėjo darbuotoją A. M. dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį, nes bendrovės akcininkų sprendimu nuspręsta uždaryti prekybos vietą ir artimiausiu metu neplanuojama atidaryti naujos, įmonės veiklai keletą metų esant nuostolingai. 2016 m. gruodžio 28 d. buvo pateiktas nurodymas nurašyti 2 650,00 Eur mokestinę nepriemoką laikotarpio nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės (4 060 Eur), įrašytos į 2016 m. balansą. Tačiau į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas D. G. nesikreipė, nors įmonė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį jau buvo nemoki.
3. 2017 m. vasario 27 d. atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, pareiškimu prašydamas UAB „Aumartus“ iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi D. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aumartus“ buvo laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes nebuvo pašalinti teismo nustatyti pareiškimo trūkumai. 2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė UAB „Aumartus“ vadovui D. G. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aumartus“, kadangi UAB „Aumartus“ iki 2017 m. rugsėjo 25 d. privalėjo sumokėti 1 479,69 Eur skolą, tačiau jos nesumokėjo. 2017 m. lapkričio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Aumartus“ buvo iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje konstatuota, kad bendrovės turtas buvo 4 060 Eur, o įsipareigojimai 10 765 Eur, t. y. įmonės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.
4. Ieškovės teigimu, atsakovas D. G. nuo 2016 m. gruodžio 28 d. (nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką) iki 2017 m. gruodžio 29 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties iškelti UAB „Aumartus“ bankroto bylą įsiteisėjimo datos) nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors faktiškai įmonė tuo laikotarpiu buvo nemoki.
5. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vadovas atsako tik už žalą, kuri kilo dėl jo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – ją sudaro bendrovės skoliniai įsipareigojimai, atsiradę vėlavimo laikotarpiu, šiuo atveju nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. Ieškovė nurodo, kad A. M. 1 940,73 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė 2017 m. sausio mėn.; D. G. 42,90 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė 2017 m. sausio - birželio mėn.; VĮ Turto bankas (Valstybinės mokesčių inspekcijos) 6 798,80 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė 2017 sausio - gruodžio mėn.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 1 412,29 Eur kreditorinis reikalavimas - 2017 m. sausio - balandžio mėn.; antstolės A. R. Ž. 168,79 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė 2017 m. vasario 3 d.; UAB „Tele2“ kreditorinis 9,56 Eur reikalavimas vėlavimo laikotarpiu susidarė 2017 - 03 - 31. Vadovui atsiradus pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. gruodžio 28 d., atsirado 10 056,27 Eur kreditorinių reikalavimų ir priskaičiuota 316,80 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
6. Atsakovas D. G. ieškinį prašė atmesti nurodydamas, kad atsakovas UAB „Aumartus“ direktoriumi buvo paskirtas 2016 m. rugsėjo 2 d., šias pareigas pradėjo eiti nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. UAB „Aumartus“ veikla buvo susijusi su laisvalaikiui skirtų prekių (žvejybai ir kt.) prekyba, tačiau du atsakovo vadovaujamos įmonės tiekėjai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. susigrąžino visas savo prekes. Dėl asortimento trūkumo įmonė nebegalėjo vykdyti įprastinės savo veiklos, todėl 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Aumartus“ akcininkų sprendimu buvo nutarta ieškoti kreditoriaus (partnerio), kuris prisiimtų UAB „Aumartus“ įsipareigojimus ir tęstų prekybinę veiklą, tačiau jo rasti nepavyko. Kadangi įmonė nebevykdė prekybos ir reikėjo maksimaliai sumažinti išlaidas, nuspręsta nuo 2017 m. sausio 6 d. atleisti įmonės vadybininką A. M., kuris kartu yra ir akcininkas, taip pat direktoriui sutrumpinti darbo laiką iki 1 val. per dieną arba 5 val. per savaitę ir sumažinti darbo užmokestį iki Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio įkainio už faktiškai dirbtą laiką. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. gruodžio 28 d. pateikė nurodymą nurašyti 2 650,00 Eur dydžio mokestinę nepriemoką iš įmonės sąskaitų pagal 2016 m. gruodžio 20 d. PVM001 deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėn. 2016 m. gruodžio 30 d. buvo atlikta prekių likučių inventorizacija ir skubiai sušauktas akcininkų susirinkimas.
7. Atsakovas apie susidariusią padėtį informavo akcininkus, jie nebenorėjo papildomai įmonės finansuoti ir 2016 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą stabdyti įmonės veiklą bei kreiptis į teismą dėl UAB „Aumartus“ bankroto bylos iškėlimo. Remiantis šiuo sprendimu iš karto buvo pradėti rengti dokumentai teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į šventinį laikotarpį ir aplinkybes, jog iš finansinę apskaitą vedusios įmonės UAB „Apskaita visiems“, su kuria sutartis jau buvo nutraukta, 2016 m. metinis balansas gautas 2017 m. vasario 24 d. (penktadienį), dokumentai Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti 2017 m. vasario 27 d. (pirmadienį). 2017 m. kovo 2 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį trūkumams ištaisyti. Apie tokį teismo įpareigojimą atsakovas informavo įmonės akcininkus. Deja, du akcininkai A. G. ir M. K. tuo metu buvo užsienyje, o trečiasis akcininkas A. M. atsisakė spręsti vienas, todėl nustatytu terminu ištaisyti pareiškimo trūkumų nebuvo galimybės. 2017 m. balandžio 19 d. teismo nutartimi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo laikytas nepaduotu ir kartu su dokumentais grąžintas jį padavusiam asmeniui. Kadangi akcininkai papildomai prisidėti savo lėšomis, siekiant iškelti bankroto bylą įmonei ir įvykdyti visas reikalingas bankroto procedūras, atsisakė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei pasiūlius, vieno iš akcininko A. G. sutikimu dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo pradėjo rengti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
8. 2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė UAB „Aumartus“ pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aumartus“, nes iki 2017 m. rugsėjo 25 d. nebuvo sumokėta 1 479,69 Eur skola, ir papildomai nustatė 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti. Įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Aumartus“ buvo iškelta bankroto byla.
9. Prielaidos atsakovui suprasti, kad galbūt įmonė jau yra nemoki, atsirado gavus 2018 m. gruodžio 28 d. nurodymą dėl mokestinės nepriemokos, o galutinai tapo aišku 2017 m. vasario 24 d., kai buvo sudarytas įmonės 2016 m. balansas. Atsakovas iš karto pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Anksčiau pateikti teismui dokumentų atsakovas negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes be balanso pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo negalėjo būti teikiamas. Vėliau Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi grąžinus pareiškimą, pakartotinai teikti dokumentų atsakovas neturėjo galimybių dėl lėšų trūkumo, o ne dėl atsakovo neveikimo. Po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui nebebuvo pareigos ir pagrindo papildomai savo ruožtu taip pat kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
10. Pagal byloje esančius duomenis laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Aumartus“ įsipareigojimai ir nuostoliai beveik nepadidėjo, naujų kreditorių neatsirado, o priskaičiuoti delspinigiai sudaro tik nežymią kreditorinių reikalavimų dalį, todėl darytina išvada, jog dėl to, kad atsakovas nesikreipė ar pavėluotai kreipėsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kreditoriams padaryta žala iš esmės nepadidėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas bei delspinigius buvo pateikti dėl nesumokėto 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio, kai tiekėjams per trumpą laiką buvo grąžintos beveik visos prekės. Kiti įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė dėl priskaičiuotos 3 mėnesių išeitinės išmokos atleidžiamam darbuotojui A. M.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiga sumokėti pridėtinės vertės mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei 2016 m. aplinkos taršos mokestį (mokamas praėjusių metų iki vasario 15 d.) atsirado įstatymų pagrindu, o ne dėl atsakovo tariamai netesėto veikimo ar neveikimo. Akivaizdu, kad tarp ieškovo pareigos sumokėti privalomus mokesčius ir atsakovo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą nėra priežastinio ryšio, todėl atsakovo civilinė atsakomybė dėl šių įsipareigojimų ieškovei atsiradimo negalima.
11. Tretieji asmenys M. K. ir A. M. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju nėra įrodymų, kad per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. įmonės kreditoriams buvo padaryta reikalaujama priteisti žala. Įmonė jokios veiklos nebevykdė nuo 2016 metų gruodžio mėnesio pabaigos. Tretieji asmenys buvo tik įmonės akcininkai ir įmonei nevadovavo. Ieškovės akcininkai 2016 metų gruodžio mėn. inicijavo neeilinį akcininkų susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BUAB „Aumartus“ iš atsakovo D. G. 1267,60 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1267,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui D. G. iš ieškovės BUAB „Aumartus“ 87,78 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 28 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
13. Teismas nustatė, kad įmonės veikla iš esmės sustojo dėl 2016 m. lapkričio - gruodžio mėn. dviejų, o vėliau ir daugiau tiekėjų atsiimtų iš anksto neapmokėtų prekių. Akcininkai 2016 m. gruodžio 12 d. susirinkime nutarė imtis priemonių įmonės mokumui atkurti – surasti kreditorių (partnerį), o 2016 m. gruodžio 30 d. susirinkime, atlikus likučių inventorizaciją 2016 m. gruodžio 30 d., nutarta sustabdyti įmonės veiklą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. UAB „Aumartus“ 2016 m. turto balansas teismui patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Aumartus“ turėjo 4 060 Eur vertės turto, o pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gruodžio 28 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką UAB „Aumartus“ turėjo 2 650 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką valstybės biudžetui už 2016 m. lapkričio mėn. Taigi, teismas pripažino, kad 2016 m. pabaigoje įmonės skola valstybės biudžetui viršijo pusę įmonės turto. 2016 m. gruodžio 30 d., atlikus inventorizaciją ir įvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui, UAB „Aumartus“ jau buvo nemoki, todėl būtent 2016 m. gruodžio 30 d. atsirado atsakovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Aumartus“ iškėlimo. Teismas vertino, kad atsakovas savo, kaip įmonės vadovo, pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo negali pateisinti kvalifikacijos, finansinių išteklių stoka ar organizacinėmis kliūtimis, todėl pripažino, kad atsakovas savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Aumartus“ iškėlimo IBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu pažeidė ir savo kaltės prezumpcijos dėl tokio pažeidimo nepaneigė.
14. Dėl kreditoriaus A. M. 1 940,73 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo teismas nustatė, kad A. M. buvo UAB „Aumartus“ darbuotojas, jo kreditorinis reikalavimas yra susijęs ieškovės prievole išmokėti jam darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją. A. M. apie atleidimą įspėtas 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. dar iki to momento, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto, ir atleistas 2017 m. sausio 6 d., todėl UAB „Aumartus“ prievolei (ar jos dydžiui) šiam kreditoriui atsirasti neturėjo jokios įtakos tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
15. Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 1 412,29 Eur kreditorinio reikalavimo teismas konstatavo, kad 2016 m. gruodžio mėn. atsiradusiai ieškovės UAB „Aumartus“ 365,71 Eur prievolei fondo biudžetui neturėjo jokios įtakos tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl 1 040,71 Eur 2017 m. sausio mėn. prievolės fondo biudžetui teismas pažymėjo, kad bendra už tris darbuotojus fondo biudžetui mokėtinų įmokų suma 2017 m. sausio mėn. yra 1 040,71 Eur, iš jų 1 026,03 Eur mokėtini už A. M. išmokėtiną darbo užmokestį ir išeitinę išmoką (kompensaciją). Minėjus, kad A. M. apie atleidimą įspėtas 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. dar iki to momento, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto, ir atleistas 2017 m. sausio 6 d., ieškovės UAB „Aumartus“ prievolei (ar jos dydžiui) fondo biudžetui dėl A. M. išmokėtų su darbo užmokesčiu susijusių sumų neturėjo jokios įtakos tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
16. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VĮ Turto bankas) kreditorinio reikalavimo teismas nurodė, kad ieškovės 5 750 Eur mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl sprendė, kad atsakovo laiku neįvykdyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo neturėjo įtakos šio reikalavimo atsiradimui ir dydžiui.
17. Dėl ieškovės prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti 23 Eur aplinkos taršos mokestį teismas pažymėjo, kad minėta prievolė apskaičiuota 2017 m. vasario mėn., tačiau ji apskaičiuota už 2016 m., todėl šios prievolės atsiradimui ir dydžiui taip pat neturėjo jokios įtakos tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
18. Kitos atsakovo prievolės atsirado vėlesniais laikotarpiais, konkrečių argumentų, paneigiančių priežastinį ryšį tarp jų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovas nepateikė, todėl teismas, nustatęs visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovei priteisė iš atsakovo 1 267,60 Eur žalos atlyginimą.
19. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje prašo atskirai priteisti žalą (10 056,27 Eur) ir delspinigius (316,80 Eur) (iš viso 10 373,07 Eur), ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų, taigi ieškovės įrodinėjamos žalos, sudedamoji dalis, o ne savarankiškas reikalavimas priteisti delspinigius nuo apskaičiuoto žalos atlyginimo. Šie delspinigiai (316,80 Eur) už ieškovės neįvykdytas prievoles biudžetams jau įskaityti į ieškovei iš atsakovo priteistinos žalos dydį ir priteisti pirmiau išdėstytais argumentais. Teismas taip pat priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
20. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Aumartus“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį dėl 1267,70 Eur žalos atlyginimo priteisimo, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovo 5750,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 7017,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme datos 2018 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo datos. Taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl atsakovui D. G. iš atsakovės BUAB „Aumartus“ priteistų 87,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovės BUAB „Aumartus“ atsakovo D. G. naudai 32,35 Eur iš lėšų skirtų administravimo išlaidoms padengti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai apskaičiavo priteistinos žalos dydį, susijusį su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VĮ Turto bankas) kreditoriniu reikalavimu. Mano, kad iš atsakovo papildomai priteistina 5750,00 Eur, nes teismas nepagrįstai konstatavo, jog 5750,00 Eur mokestinė nepriemoka (PVM mokestis) susidarė laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 85 straipsnio 1 dalimi ir 90 straipsnio 1 dalimi, UAB „Aumartus“ mokestinė nepriemoka susidarė 2017-01-25, t. y. jau po teismo sprendimo konstatuotos nemokumo atsiradimo datos – 2016 m. gruodžio 30 d. Tai patvirtina ir byloje esanti 2017 m. sausio 30 d. mokestinių prievolių ataskaita prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2017-01-30 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (23.31-08)467-25800. Todėl nurodyta neįvykdyta įmonės mokestinė prievolė turėjo būti teismo pripažinta žala civilinės atsakomybės prasme ir jos atlyginimas turėjo būti išieškomas iš atsakovo.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad PVM nepriemoka atsirado tik 2017-01-25, t. y. jau įmonei esant nemokiai ir dėl to turėtų būti atsakingas atsakovas. PVMĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Nagrinėjamos bylos atveju pareiga sumokėti 5750 Eur PVM atsirado PVMĮ pagrindu už 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn. laikotarpį ir ši mokestinė prievolė iš esmės būtų tokia pat, nepriklausomai nuo to, kada UAB „Aumartus“ iškelta bankroto byla. Teismas, nustatęs, kad atsakovo laiku neįvykdyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo įtakos šio reikalavimo atsiradimui ir dydžiui, pagrįstai nepriteisė ieškovei 5750 Eur 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn. laikotarpio PVM nepriemoką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir i išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės.
24. Apeliantas skundžia tik sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 5750 Eur žalos atlyginimą (VMI mokestinė nepriemoka) atsakovui, laiku neįvykdžius pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės 5 750 Eur mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl, įvertinęs laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo – 2016 m. gruodžio 30 d., sprendė, kad atsakovo laiku neįvykdyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo neturėjo įtakos šio reikalavimo atsiradimui ir dydžiui.
23. Apeliantė, nesutikdama su šia sprendimo dalimi, apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad UAB „Aumartus“ mokestinė nepriemoka susidarė 2017-01-25, t. y. jau po teismo sprendimo konstatuotos nemokumo atsiradimo datos – 2016 m. gruodžio 30 d., tai patvirtina ir byloje esanti 2017 m. sausio 30 d. mokestinių prievolių ataskaita prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2017-01-30 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (23.31-08) 467-25800, todėl, apeliantės nuomone, nurodyta neįvykdyta įmonės mokestinė prievolė teismo turėjo būti pripažinta žala civilinės atsakomybės prasme ir priteista iš atsakovo.
24. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 42 punktas). Šiuo atveju apeliantė sutinka su bylą nagrinėjusio teismo nustatytu ir konstatuotu įmonės nemokumo momentu – 2016 m. gruodžio 30 d., todėl teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumento pagrįstumą, juo vadovaujasi.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neteisi, tvirtindama, kad UAB „Aumartus“ mokestinė nepriemoka susidarė 2017-01-25, t. y. jau po teismo sprendimo konstatuotos nemokumo atsiradimo datos – 2016 m. gruodžio 30 d., tai patvirtina byloje esanti 2017 m. sausio 30 d. mokestinių prievolių ataskaita prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2017-01-30 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (23.31-08) 467-25800. Priešingai, nei teigia apeliantė, šioje 2017 m. sausio 30 d. mokestinių prievolių ataskaitoje prie nurodytos mokėtinos 5 750 Eur prievolės nurodytas 2016- m. gruodžio 1–31 d. mokestinis laikotarpis ir 2017-01-25 deklaracijos pateikimo data (1 t., 19 e. b. l.). Taigi, apelianto ginčijama 5 750 Eur nurodyta skola susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. dar iki teismo nustatyto įmonės nemokumo momento (2016 m. gruodžio 30 d.). Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nustatyti PVM deklaracijos pateikimo ir PVM sumokėjimo terminai nepakeičia apskaičiuotino PVM atsiradimo momento (laikotarpio), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp žalos įmonei (kreditoriams) ir atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjamos bylos atveju reikšmingas ne momentas, kada atitinkamos mokestinės nepriemokos buvo apskaičiuotos ar buvo priverstinai nurašytos, o tai, už kokį laikotarpį atitinkamas mokestis buvo apskaičiuotas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ieškovės pareigos sumokėti privalomus mokesčius ir atsakovo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą nėra priežastinio ryšio, todėl atsakovo civilinė atsakomybė dėl šių įsipareigojimų yra negalima.
26. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 100 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės jo naudai priteistina 100 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aumartus“, į. k. 302615529, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.