- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 1-3087-668/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.1.2.4Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje,
D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-06-08 apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė M. D. vardu registruotą, tačiau faktiškai Ž. K. priklausantį 6490 litų vertės automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 metų laidos, tuo padarydamas Ž. K. 6490 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena su tėvais, kurie juo rūpinasi materialiai, taip pat ir pats stengiasi užsidirbti. 2013 m. gegužės mėnesį gavo vairuotojo pažymėjimą, todėl sugalvojo nusipirkti sau automobilį, kaip tik buvo gavęs draudimo išmoką ir buvo pasitaupęs, turėjo virš 7000 litų. Norėjo nusipirkti automobilį, kurio ieškojo internetiniuose puslapiuose „Autogidas“ ir „Autoplius“. 2013 m. birželio mėnesį „Autogide“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW 316“, juodos spalvos, 1990 metų laidos, kuris patiko, užsirašė skelbime nurodytą telefono numerį. Dėl parduodamo automobilio 2013-06-08, apie 16 val., paskambino iš draugo P. B. mobilaus ryšio telefono, į kurį įsidėjo savo naujai įsigytą SIM kortelę, kurią po to išmetė. Su pardavėju susitarė susitikti Studentų gatvėje esančių garažų teritorijoje. Kur tai yra nežinojo, todėl paprašė nuvežti P. R., gyvenantį kaimynystėje, savo automobiliu „VW Passat“. Kartu važiavo ir P. B.. Jiems pasakė, jog ketina pirkti automobilį. P. sutiko nuvežti, kai pažadėjo sumokėti už degalus. Be to kartu važiavo T., kurio pavardės nežino, jis išvyko dirbti į Vokietiją. P. R. nuvežė prie prekybos centro „Šilas“, esančio Baranausko gatvėje, ir ten jį su T. išleido. P. R. ir P. B. kažkur nuvažiavo, o pats su T. nuėjo į Studentų gatvę. Atėjus į garažų masyvą, po kaire puse, prie vieno iš garažų pamatė automobilį „BMW 316“, juodos spalvos, dviejų durų, kurį matė skelbime. Pardavėjas paaiškino, kad automobilis yra pusbrolio, paminėjo, kad nėra techninės apžiūros. Matė, kad automobilis buvo darytas kaip sportinis, išpjautas stogas ir toje vietoje buvo įdėta plastmasinė dalis, išplonintas, nebuvo galinių sėdynių, nebuvo prie bėgių perjungimo svirties plastmasinės apdailos. Suprato, kad automobilis dėl tokio savo techninio stovio niekada nepraeitų techninės apžiūros, pagalvojo, kad jį būtų galima naudoti kaip sportinį varžybose, nes domisi tokiu sportu. Kadangi pardavėjas apie automobilį jokios informacijos negalėjo suteikti, todėl paprašė leisti pavažiuoti. Pardavėjas į parduodamą automobilį nesėdo, tada šalia atsisėdo T.. Tada pradėjo važiuoti parduodamu automobiliu ir išvažiavęs iš garažų masyvo, Studentų gatve, pasuko į dešinę pusę link Baranausko gatvės. Teigė, kad planavo apsukti kvartalą ir sugrįžti, bet nežino kas jam atėjo į galvą, nes nuvažiavo tolyn. Važiavo link Karmėlavos, paskui taip pasiekė rodyklę į Zatyšius ir nuvažiavo link Jonavos. Nežino kas nutiko, apėmė baimė, supratęs, kad pavogė automobilį, norėjo juo greičiau atsikratyti, bet bijojo juo grįžti į miestą dėl policijos, be to, automobilis buvo be techninės apžiūros ir techniškai netvarkingas. Taip nuvažiavo į Jonavos rajoną į Šveicarijos kaimo pusę. T. nesuprato kas vyksta, supyko, važiuojant traukdamas rankinį stabdį, bandė automobilį sustabdyti, bet stabdis neveikė. Šių savo veiksmų iš anksto neplanavo ir pats nesuprato, kaip tai atsitiko. Pavogtą automobilį paliko kažkur Šveicarijos kaime, kuriame buvo pirmą kartą, todėl negali parodyti vietos, kur paliko. Kas vėliau nutiko pavogtam automobiliui, nežino, nes gal po trijų dienų nuo vagystės bandė jį surasti, tačiau nepavyko. Su nuketėjusiuoju Ž. K. surašė pasižadėjimą, kuriame pasižadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą per keturių mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2014-03-31. Ž. K. atsiprašė. Dėl įvykdytos vagystės nuoširdžiai gailisi (b. l. 88, 89, 93).
Kaltinamojo kaltė padarius, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama šiais duomenimis:
Nukentėjusiojo Ž. K. parodymais, kad automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko 2012 m. rudenį, gal rugsėjo mėnesį, pagal skelbimą tinklalapyje „Autoplius“ iš nepažįstamo asmens. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, su galiojančia technine apžiūra, kėbulas nesurūdijęs, buvo pakeistas galinis sparnas, jame įmontuotas 2,8 kub. cm. variklis, padidintos variklio galios. Automobilio salone, priekyje, buvo dvi sėdynės, galinių nebuvo. Automobilis buvo dviduris, lengvintu kėbulu. Stogas be apmušimų, jame buvo originalus stoglangis. Automobilio dokumentai tvarkingi. Prieš tai jam pardavęs asmuo minėjo, kad parduoda be perrašymo, tai yra be pirkimo ‑ pardavimo sutarties, nes ir anas taip pirko. Kadangi automobilį norėjo naudoti tik mėgėjiškam sportui, o nevažinėti gatvėmis, jo registruoti nereikėjo, todėl neprašė pardavėjo surašyti pirkimo ‑ pardavimo sutartį. Už automobilį sumokėjo 4000 litų. Nusipirkęs automobilį galvojo susitvarkyti, patobulinti ir naudoti savo reikmėm. Todėl automobiliui pakeitė pavarų dėžę, nes ankstesnėje kažkas girgždėjo, už tai sumokėjo 200 litų; sankabą, nes ankstesnė buvo sudilusi, 100 litų vertės; 200 litų vertės galinį reduktorių, 20 litų vertės filtrą ir 200 litų vertės tepalus specialius su geresnėmis savybėmis. Į variklį pylė 70 litų vertės skysčio šalinančio barškesius, išdilimus ‑ premikso, iš stogo išėmė stoglangį ir vietoj jo uždėjo poliuretaninę plokštę ir ją prikniedijo, jos vertė 200 litų. Automobilį nudažė jo pusbrolis M. K., kuris tuo metu gyveno Kaune, už dažus ir dažymą sumokėjo 1500 litų. Toks sutvarkytas ir nudažytas automobilis su visomis jo išlaidomis kainavo 6490 litų, šių išlaidų pagrįsti negali, nes neturi jokių patvirtinančių dokumentų. Dėl vagystės jam padaryta 6490 litų turtinė žala. Su kaltinamuoju D. R., sutarė, kad pastarasis įsipareigoja per keturis mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą. Be to, D. R. jo atsiprašė (b. l. 59-61).
Liudytojo M. K. parodymais, kad 2012 m. gruodžio mėnesį į jo garažą Kaune pusbrolis Ž. K. pristatė automobilį „BMW 316“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 metų laidos, remontui. Automobilyje buvo įmontuotas 2,8 kub. cm. variklis. Nusipirkęs Ž. K. šio automobilio savo vardu nepersirašė. Parodė, kad nuo 2012 m. gruodžio mėnesio Ž. K. automobilį remontavo. Apie 2013 m. gegužės mėn. Ž. K. internetiniame puslapyje „Autogidas“ paskelbė šio automobilio pardavimą, kuriame nurodė savo telefono numerį. 2013-06-08 jam paskambino Ž. K. ir pasakė, kad skambino pirkėjas, kuris nori pirkti automobilį, todėl pirkėjui davė jo telefono numerį. Po to paskambino pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarė susitikti prie garažo Studentų g. 34A. Apie 18.50 val. pirkėjas su draugu atvažiavo prie jo garažo. Abu vaikinai apžiūrinėjo automobilį, po to įsėdo į saloną, truputį pavažinėjo garažų teritorijoje, o po to dideliu greičiu išvažiavo iš garažų teritorijos ir Studentų gatve nuvažiavo link KTU. Buvo 19.05 val. Daugiau nei pirkėjų, nei automobilio nematė. Automobilis buvo dviejų durų, sportinis, lietais ratlankiais, salone buvo sportinės sėdynės, duslintuvas garsiai kriokė. Dėl automobilio vagystės žala padaryta jo pusbroliui Ž. K. (b. l. 67).
Liudytojo M. D. parodymais, kad 2010 m. metų pradžioje Šiauliuose pagal skelbimą iš nepažįstamo asmens už 1100 litų nusipirko automobilį „BMW 316 Cupe“, 1990 metų laidos, žalios spalvos, dviejų durų, 1596 kub. cm. varikliu. Registravo savo vardu, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo tvarkingas, važiuojantis. Po to automobilį pertvarkė į sportinį, tai yra pakeitė važiuoklę į sportinę, uždėjo ratus su lietais ratlankiais. 2010 m. spalio mėnesį išvyko į Ispaniją. Automobilį buvo palikęs draugui A., kuris norėjo šį automobilį pirkti, bet neturėjo pinigų. Iš Ispanijos sugrįžo 2012 m. vasario mėnesį. A. tuo metu buvo išvykęs į Norvegiją, automobilį pasiėmė iš aikštelės. Matė, kad pakeistas automobilio variklis į 1800 kub. cm. galingumo. Automobilį reikėjo dar paremontuoti, nes buvo apleistas. Teigė, kad remontavo pavarų dėžę, aptvarkė išorę, padažė, nuėmė durelių apmušimus, išardė galines sėdynes, paliko tik priekines, uždėjo kitas padangas su lietais ratlankiais. Paruošė pardavimui ir 2011-04-15 pardavė pažįstamam A. V. už 1500 litų, pirkimo ‑ pardavimo sutartis buvo surašyta jo motinos V. V. vardu. Parduodant į automobilį sudėjo bet kaip išardytas galines sėdynes ir apmušimus. Vėliau iš draugų sužinojo, kad A. V. į automobilį įmontavo 2800 kub. cm. galingumo variklį. Parodė, kad matė A. V. juo važinėjant 2012 m. rudenį Kačerginės Nemuno žiede. Po to automobilio daugiau nematė. Automobilio neperrašė, nes A. V. vis nerasdavo tam laiko. Kad šį automobilį perpardavė, sužinojo tik dabar, atvykęs į policiją. Teigė, kad su metais automobilio išorinė išvaizda vis prastėjo, nes buvo naudojamas tik sportui. Mano, kad automobilis su 2800 kub. cm. galingumo varikliu dabar gali kainuoti apie 3500 litų. Pretenzijų dėl automobilio niekam neturi. Kad šis automobilis pavogtas sužinojo tik iškviestas į policiją apklausai (b. l. 73, 74).
Liudytojo P. B. parodymais, kad 2013 m. birželio mėn., galėjo būti 8 d., važinėjosi su draugu P. R. jo automobiliu „VW PASSAT“, vyšninės spalvos, po miestą be tikslo. P. R. pažįsta seniai, nuo vaikystės, kartu gyvena viename rajone. Tuomet paskambino D. R. ir paprašė P. R., kad šis pavežtų apžiūrėti kažkokį tai automobilį. P. R. sutiko. D. R. buvo su vaikinu, kurio vardas T.. D. R. paprašė paskolinti dienai telefoną, telefonas buvo nereikalingas, todėl paskolino savo mobilų telefoną „Nokia“ be kortelės, nes D. R. įsidėjo savo SIM kortelę. Girdėjo, kai D. R. kažkam skambino ir tarėsi susitikti, bet su kuo nežino. Iš pakalbio jis suprato, kad D. R. nori pirkti automobilį su galingu varikliu. Po to P. R. nuvežė D. R. ir T. prie parduotuvės „Šilas“, esančios A. Baranausko g., ir išleido, o patys nuvažiavo. Vėliau važiavo kažkur į Jonavos rajoną ir ten paėmė D. R. su T.. Atvykus į Kauną, D. R. ir Tomą išleido Aukštuosiuose Šančiuose. Tvirtina, kad jokioje automobilio vagystėje nedalyvavo ir nežino, ar D. R. nupirko kokį automobilį ar ne. Tą pačią dieną, vėlai vakare, D. R. grąžino pasiskolintą mobilų telefoną. Kam D. R. skambino iš šio mobilaus telefono ir kokiu tikslu jam buvo reikalingas mobilus telefonas, jis nežino (b. l. 78).
Liudytojo P. R. parodymais, kad pažįsta P. B.. Dažnai su juo susitinka. 2013 birželio mėnesį, galėjo būti 8 d., su P. B. važinėjosi tėčio K. R. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. GOM, skaičių neatsimena, vyšninės spalvos. Pats vairavo minėtą automobilį, o P. B. sėdėjo šalia. Važinėjosi be tikslo. Bevažinėjant į mobilų telefoną paskambino D. R. ir su juo vėliau susitiko. Neatsimena, ar jį kur vežė, tačiau atsimena, kai jis paprašė pasiimti iš Jonavos rajono, tačiau dabar neatsimena, nuo kurios tiksliai vietos. Su P. nuvažiavo iki minėtos vietos. Ten prie kažkokio tvenkinio stovėjo D. R. ir dar kažkoks vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jie atsisėdo į jo vairuojamą automobilį ant galinės sėdynės ir juos atvežė iki Šančių, išleido A. Šančiuose prie parduotuvės „Aibė“. Nežino, ką D. R. darė Jonavos rajone, tvirtino, kad pastarąjį iš ten parvežė, nepasakojo, ką ten veikė. Už tai, kad parvežė, D. R. davė 30 litų kurui. Neigė dalyvavęs automobilio vagystėje. Nežino ar D. R. planavo pirkti kokį nors automobilį, apie tai neminėjo. Bevežant, apie tai jokios kalbos nebuvo. Apie tai, kad P. R. būtų davęs D. R. savo mobiliojo ryšio telefoną, nieko nežino ir negirdėjo, kad jie apie tai kalbėtų. Su D. R. susipažino per draugus, turi jo numerį, tačiau dažnai su juo nesusitinka ir nebendrauja (b. l. 83).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo D. R. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes kaltinamasis pagrobė automobilį.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka, prašo bausmę sumažinti vienu trečdaliu (b. l. 133).
Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad D. R. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajam padarytą žalą atlyginti, baustas administracine tvarka (b. l. 126, 127), neteistas (b. l. 111-125), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 110), registruotas Psichikos sveikatos centre (b. l. 103), diagnozė – kitos patikslintos auklėjimo problemos. Atlikus D. R. psichiatrinį tyrimą, gauta išvada, jog jam skirti i teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 105).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą bausmę – baudą, manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. K. pareiškė 6490 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis nusikaltimu padarytą žalą pripažino, įsipareigojo atlyginti iki 2014-03-31, jau atlygino 500 litų (b. l. 66)
Kadangi D. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Daiktai turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – dvi kompaktinės plokštelės su pokalbių įrašais voke, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini, automobilio „BMW 16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, esantis byloje (b. l. 69), paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421 - 422 str., teismas
nusprendė:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir skirti 21 MGL, t. y. 2730 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti kad galutinė bausmė – 14 MGL, t. y. 1820 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties litų) bauda.
Įpareigoti nuteistąjį baudą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Patvirtinti D. R. 2013-11-14 įsipareigojimą iki 2014-03-31 atlyginti Ž. K. 5990 Lt (penkių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimties litų) žalą.
Daiktus turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui – dvi kompaktines plokšteles su pokalbių įrašais voke, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, automobilio „BMW 16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimą, palikti byloje.
Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.