- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1-1189-876/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39795-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Sigitas Balaišis
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti 30 val. visuomenės labui.
2) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 mėnesių laikotarpiui.
3) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria buvo taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis atidedant nuosprendžio vykdymą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi, Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 mėnesių 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. rugpjūčio 1 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos atlikus bausmę, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2021 m. lapkričio 14 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje išgertuvių metu kilusio žodinio konflikto metu tyčia stumdė savo sugyventinę A. M., tyčia kumščiu smūgiavo jai į kairį šoną, po to užlaužė jai dešinę ranką ir kumščiu smūgiavo į veidą ties dešine akimi, tuo sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog tą dieną kartu su nukentėjusiaja A. M. išgėrinėjo, paskui abu sukonfliktavo, todėl iš pykčio trenkė jai. Ji tada iškvietė policiją, jis niekur nebėgo, nesislėpė, sulaukė policijos, tuomet pasitikrino neblaivumą ir jį išvežė į Šakius, o paskui į Kauną. Savo poelgį vertina blogai. Važiuos gydytis nuo alkoholizmo, nes būnant blaviam tokių dalykų nenutinka. Jau yra baustas už smurtą prieš tą patį asmenį, atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Po to, kai išleido iš įkalinimo vietos, toks atvejis buvo pirmas. Per tą laikotarpį tris metus vartojo alkoholį, tačiau nesusipykdavo iki muštynių. Gyvena kartu su nukentėjusiaja apie 10 metų. Šiuo metu būna pas mamą, nes yra uždrausta lankytis pas A. M. iki teismo ir laikytis atstumo. Sugyventinės atsiprašė, abu susitaikė. Kiek atsimena, pataikė į akį ir į šoną, tačiau kiek kartų sudavė neatsimena. Turi du vaikus, išlaiko ir rūpinasi jais. Planuoja toliau gyventi su sugyventine, gailisi dėl savo veiksmų. Jeigu pavyks išsigydyti šią bėdą, tikisi, kad tokie veiksmai daugiau nebesikartos.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. paaiškino, jog su R. V. veda bendrą ūkį, kartu gyvena. Kaltinamojo didžiausia priklausomybė yra alkoholis, per jį kyla visos problemos. Kai dirbo legaliai, to niekada nebuvo per tuos metus, kai buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Tą dieną abu išgėrinėjo, vaikus buvo išvedę pas mamą, tada abu susipyko, ji nenusileido, pradėjo peštis. Konfliktas įvyko dėl alkoholio trūkumo. Sudavė į kairį šoną ir suko ranką, stumtelėjo virtuvėje. Paskui bėgo skambinti policijai, kuri nuvežė ją į ligoninę. Šiuo metu dažnai bendrauja, kol ji dirba, vaikai būna pas jo mamą, jis jais rūpinasi, juos prižiūri. Mano, kad jis keisis į gerą pusę, nes įkalinimo vietoje tik blogiau būtų. Jau ne pirmas kartas, kai buvo vartojamas smurtas prieš ją. Mano, kad jis gali pasitaisyti, nes kai grįžo po įkalinimo įstaigos, tikrai viskas buvo gerai, buvo susiradęs legalų darbą. Jis dirbo, nevartojo alkoholio, o paskui praradęs darbą vėl pradėjo jį vartoti.
Kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai sutapo su nukentėjusiosios parodymais, todėl baudžiamosios bylos aplinkybės buvo aiškios, teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis supranta, kuo yra kaltinamas, ir sutinka, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 426 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. V. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pranešimu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1–5);
- policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, iš kurių matosi, kad 2021 m. lapkričio 14 d., 16.50 val., bendrajame pagalbos centre iš mobilaus ryšio telefono, priklausančio nukentėjusiajai A. M., gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 6–8);
- tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisiminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 14 d., 16.50 val. buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. V. būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, trenkė keletą kartų kumščiu savo sugyventinei A. M. į veidą ir pilvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 9–11);
- tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo, kuriame nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 14 d., 18.23 val., A. M. buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas, o 17.22 val. R. V. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 18–19);
- įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis prie jo (b. l. 20–26);
- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 27–30);
- asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kuriose matosi, jog vizualiai apžiūrėjus A. M. kūną, matosi kraujosruva ant kairės akies voko (b. l. 31–36);
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2020, 2K-270-628/2020).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga, leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta, t. y., jog R. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje išgertuvių metu kilusio žodinio konflikto metu tyčia stumdė savo sugyventinę A. M., tyčia kumščiu smūgiavo jai į kairį šoną, po to užlaužė jai dešinę ranką ir kumščiu smūgiavo į veidą ties dešine akimi. Dėl šių kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas jo šeimos nariui, t. y., sugyventinei. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną būdamas neblaivus padarė kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusiąją. Kaltinamojo R. V. parodymai visiškai sutapo su nukentėjusiosios A. M. parodymais, tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis bei kita bylos medžiaga, todėl teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam R. V. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, informacijos apie visų baudų sumokėjimą nėra; duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį, o tai rodo, jog asmuo yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, jo pasirinktą gyvenimo būdą ir elgesio modelį; taip pat kaltinamasis išlaiko šeimą, augina du nepilnamečius vaikus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei gydytis nuo alkoholizmo, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius.
Kaltinamasis R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 14 d., 19.00 val. iki 2021 m. lapkričio 15 d., 11.29 val. (1 parą). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaičiuotinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinama.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 76 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo R. V. valstybės naudai išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 302–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 23 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei gydytis nuo alkoholizmo, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. V. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti R. V. nuo 2021 m. lapkričio 14 d., 19.00 val. iki 2021 m. lapkričio 15 d., 11.29 val. (1 parą) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Priteisti valstybės naudai iš R. V. 76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pervedant jas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.