Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-353-901/2015 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CK 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.

Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepimus į atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (b. l. 68, 69-70), taip pat atsižvelgdamas į medicinos psichologės psichologinio vertinimo išvadą (b. l. 66-67), pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad vaikų su tėvu palikti per naktį netikslinga, kad tai gali neigiamai atsiliepė vaikų savijautai ir psichikai, nes jie tebėra labai prisirišę prie motinos.

Byloje nustatyta, kad šalių vyresniajam sūnui yra trys su puse metų, t. y. T. B. yra gim. (duomenys neskelbtini), o jaunesniajam sūnui yra apie pusantrų metų, t. y. T. B. yra gim. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad vaikų amžius yra toks, kuriam būdingas ypatingas emocinis ryšys su motina, jiems reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir rūpinimasis, tačiau jiems yra svarbus bendravimas ir su tėvu, todėl nustačius, kad vaikai negali pasilikti nakčiai pas tėvą, tikėtina, kad vaikai, esant jiems tokio nedidelio amžiaus, prarastų su juo emocinį ryšį, jiems galėtų susidaryti įspūdis, kad pas tėtį pasilikti ilgiau nei dienai yra nesaugu. Šalių nepilnamečiai vaikai yra vyriškos lyties, todėl jiems, esant galimybei, maksimalus bendravimas su tėvu būtinas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką savo vaikams, ar, kad vaikams su atsakovu pasilikti ilgesniam laikui būtų nesaugu, ko pasėkoje galėtų būti apribotas nuolatinis atsakovo maksimalus bendravimas su vaikais (CK 3.175 str. 2 d.). Juolab, kad nuo 2014 m. gruodžio 1 d., kai buvo nustatyta atsakovo laikina su vaikais bendravimo tvarka, nėra pateikta įrodymų, kad vaikai, grįžę po bendravimo su tėvu, būtų neigiamai nusiteikę, dirglūs ir pan. Pažymėtina, kad prieš Šiaulių apylinkės teismui priimant 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir nustatant laikiną atsakovo su vaikais bendravimo tvarką, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo pateikęs atsiliepimą, nurodydamas, kad tikslinga nustatyti bendravimo tvarką su vaikais tokią, kad vaikai pas tėvą nakčia nebūtų palikti, tačiau praėjus pusmečiui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo atsiliepime nurodo, kad atsakovo prašymas dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo nepažeidžia vaikų interesų (b. l. 69-70). Kas suteikia pagrindo išvadai, kad vaikų palikimas pas tėvą nakčiai nepakenks jų interesams, priešingai, tai tik padidins vaikų ir tėvo emocinį ryšį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas, dalyje, kad atsakovas kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį turi teisę pasiimti vaikus 12 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir juos parvežti į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį, tenkintinas, nurodant, kad vaikus į motinos gyvenamąją vietą jis turi parvežti iki 18 val. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyta 20 val., kada jis grąžintų vaikus motinai, atsižvelgiant į vaikų amžių, į artėjantį metų rudens – žiemos sezoną, kada dienos trumpėja ir anksti temsta, yra per vėlus laikas, vaikai jau gali būti emociškai ir fiziškai pavargę, juolab, kad ir savaitgalį jie būtų praleidę be mamos.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovui buvo leista kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17 val. pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos, nurodant, kad tos pačios dienos 20 val. atsakovas privalo vaikus parvežti į jų motinos L. B. gyvenamąją vietą.

Pateiktu prašymu dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, atsakovas, be kito ko, prašo nustatyti, kad kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį antradienį atsakovas turi teisę 19 val. pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos ir parvežti vaikus į motinos gyvenamąją vietą trečiadienį iki 19 val.; taip pat kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąją antradienį atsakovas turi teisę 17 val. pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos ir parvežti vaikus į motinos gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 20 val.

Konstatavęs, kad atsakovas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nepertraukiamai, atsižvelgęs į buvusią nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ne savaitgaliais atsakovas turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos kiekvieną trečiadienį 17 val. ir parvežti vaikus į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta ne pastovi atsakovo su sūnumis bendravimo tvarka ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kuri nebūtinai bus palikta tokia, kokia yra nustatoma šia nutartimi, o galės būti ir tokia, kokios pageidauja atsakovas, arba, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, dar kitokia, ar kokios pageidauja ieškovė.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.175 str., CPK 147 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintinas iš dalies. Pakeistina Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nustatant, kad:

1) kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį atsakovas turi teisę pasiimti vaikus 12 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir juos parvežti į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

2) kiekvieną trečiadienį atsakovas turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos 17 val. ir parvežti vaikus į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

Likusioje dalyje prašymas netenkintinas.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis, dalyje dėl uždraudimo ieškovei L. B. išvežti į užsienį sūnus T. B. ir T. B. be atsakovo E. B. rašytinio leidimo, paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

A. E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarka ir nurodyti, kad:

1) kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį atsakovas E. B. turi teisę pasiimti vaikus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), 12 val. iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos ir juos parvežti į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

2) kiekvieną trečiadienį atsakovas E. B. turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų motinos L. B. gyvenamosios vietos 17 val. ir parvežti vaikus į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

Likusioje dalyje prašymo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį, dalyje dėl uždraudimo ieškovei L. B. išvežti į užsienį sūnus T. B. ir T. B. be atsakovo E. B. rašytinio leidimo, palikti nepakeistą.