Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą - Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. (ankstesnė pavardė M.) ieškinį atsakovui R. Č. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. Č. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti jam 2015 m. liepos 20 d. - 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 4 straipsnio 3 dalimi nustatyta tvarka, o teismo šaukimai - CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, pripažįstant, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Liudytoja A. Š., ieškovės motina, apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad dukra su R. Č. susipažino 2008 m. R. Č. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų namuose, pradėjus dukrai draugauti, jis pradėjo lankytis jų namuose, vėliau pasilikdavo savaitgaliams, Kadangi R. Č. buvo nepilnametis ir gyveno vaikų namuose, tam, kad galėtų lankytis jų namuose ir pasilikti nakvoti, ji (duomenys neskelbtini) vaikų namuose buvo pasirašiusi dokumentus dėl savanoriškos globos R. Č. atžvilgiu, jog jam būtų leista lankytis jų namuose. R. Č. svečiuojantis jų namuose, tuo metu dviejų kambarių bute gyveno ji su vyru ir jų du sūnus, R. Č. miegodavo su sūnumis, o dukra su jais miegodavo, tačiau vėliau pastebėjo, kad jie pradėjo bendrauti artimai. R. Č. jų namuose pasilikdavo savaitgaliams ir atostogų metu, o dukrai laukiantis, jis apsigyveno kartu su jais, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą jų bute. Dukrai su R. Č. draugaujant, dukra pastojo ir (duomenys neskelbtini) gimė anūkė P. Kai dukra laukėsi jie kartu planavo savo ateitį, atsakovas ruošėsi vykti į užsienį užsidirbti pinigų, susituokti, dukrai išvažiavus gimdyti į (duomenys neskelbtini) gimdymo namus, R. Č. buvo nuvykęs į gimdymo namus, tačiau tą pačią dieną R. Č. kartu su jos sūnumi išvyko uždarbiauti į užsienį. Gimus vaikui ir R. Č. išvykus uždarbiauti daugiau jo nematė. Iš dukters žodžių žino, kad retkarčiais R. Č. jai paskambina, pažada prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau jokio išlaikymo vaikui neteikė ir neteikia. Nuo pat gimimo vaiku rūpinasi viena ieškovė, taip pat pagal galimybes padeda dukrai rūpintis vaiku, gyvena iš socialinių pašalpų. Teigia, kad atsakovas yra jos anūkės tėvas, kadangi tuo metu dukra draugavo tik su R. Č., jokių kitų santykių neturėjo.

Liudytojas G. Š., ieškovės tėvas, apklaustas teismo posėdyje patvirtino, kad dukrai draugaujant su R. Č., dukra pastojo ir pagimdė dukrą P., kurios tėvas yra R. Č.. Dukrai draugaujant su R. Č., jie buvo apsigyvenę jų namuose adresu (duomenys neskelbtini). R. Č. nuo pat dukters nėštumo pripažino tėvystę, kalbėjo, kad kurs šeimą, augins vaiką, tačiau gimus vaikui, išvyko uždarbiauti į (duomenys neskelbtini) ir daugiau negrįžo. G. Š. teigimu, anūkės tėvas yra R. Č., dukra tuo metu jokių kitų santykių neturėjo.

Liudytojas D. Š., ieškovės brolis, apklaustas teismo posėdyje patvirtino, kad sesei draugaujant su R. Č., ji pastojo ir pagimdė dukrą P., kurios tėvas yra R. Č.. Sesei draugaujant su R. Č., jie gyveno jų tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini), sesei su R. Č. buvo skirtas atskiras kambarys. Tuo metu kai ieškovė draugavo su atsakovu, jam tebuvo 12 metų, todėl apie jų santykius, ateities planus, nieko pasakyti negali. Žino tik, kad ieškovė su atsakovu kartu draugavo ir gyveno, jo tėvų namuose, o vaikui gimus, atsakovas išvyko dirbti į užsienį ir daugiau jo nematė.

Liudytojas G. Š., ieškovės brolis, apklaustas teismo posėdyje patvirtino, kad sesei draugaujant su R. Č., ji pastojo ir pagimdė dukrą P., kurios tėvas yra R. Č. Sesei draugaujant su R. Č., jie kartu gyveno, jų tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini), turėjo atskirą kambarį, kartu miegojo, draugavo daugiau nei metus iki vaiko gimimo. R. Č. nuo pat ieškovės nėštumo pripažino tėvystę, džiaugėsi, kad bus tėtis, kalbėjo, kad kurs šeimą, augins vaiką, tačiau gimus vaikui, jis kartu su atsakovu išvyko uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), nes taip iš anksto buvo suplanuota. Prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), kartu su R. Č. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur atsakovas aplankė gimusią dukrytę, palaikė ją ant rankų. Liudytojo teigimu po mėnesio jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), o R. Č. pasiliko, tačiau po kelių mėnesių grįžo ir (duomenys neskelbtini) nusipirko butą, į kurį pasikvietė apsigyventi ieškovę su dukra. Pagyvenus pusmetį, R. Č. vėl išvyko į užsienį ir daugiau jo nematė. G. Š. teigimu, ieškovės dukters P. tėvas yra R. Č., nes sesuo tuo metu draugavo tik su R. Č., be to pats R. Č. neneigia, kad jis P. tėvas, tik vengia išlaikyti vaiką. Liudytojo teigimu, prijungtoje prie bylos nuotraukoje užfiksuota sesuo su R. Č., kuris yra P. tėvas.

Liudytoja B. Č., atsakovo R. Č. močiutė, apklausta teismo posėdyje parodė, kad R. Č. yra jos anūkas, kuris augo su kitais seneliais, po to vaikų namuose, jį pamatė tik jau suaugusį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad R. Č. kartu su ieškove ir maža mergyte kartu gyveno (duomenys neskelbtini) apie pusę metų, vieną kartą jie lankėsi jos namuose su maža mergyte, kuriai tuo metu buvo daugiau nei pusę metų. Neprisimena kaip tuo metu jai buvo pristatyta mergytė. Taip pat nurodė, kad R. Č. ir ieškovei gyvenant su vaiku (duomenys neskelbtini), ji kelis kartus ėjo jų aplankyti, tačiau pastarieji jos į butą neįsileido. Atsakovas su ieškove ir vaiku gyveno apie pusę metų, po to, daugiau nei R. Č., nei ieškovės ar jos dukros ji nematė, mergaitės jai nepristatė, jos nelankė.

Liudytoja J. Č., atsakovo R. Č. pusseserė, apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. pavasarį, jai atvykus aplankyti močiutės B. Č., (duomenys neskelbtini), jos namuose rado pusbrolį R. Č., ieškovę ir mažą mergytę, kuriai tuo metu galimai buvo apie 7 mėnesius. Močiutė supažindino su R. Č., nes anksčiau atsakovą matė tik kūdikystėje. Neprisimena, kaip pristatė vaiką, bet suprato, kad tai jų bendras vaikas. Po šio susitikimo, dar kelis kartus matė R. Č. su ieškove, nes jie kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), vieną kartą buvo nusivežusi visus tris prie jūros, norėdama, kad vaikas pamatytų jūrą. Taip pat kelis kartus lankė R. Č. jų namuose, kur gyveno visi trise, tai yra R. Č. ir ieškovė su dukra. R. Č. su ieškove išvykus iš (duomenys neskelbtini), daugiau jų nematė, su jais nebendravo.

Valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą, su ieškovės ieškiniu ir teismo posėdžio metu papildomai aptartais vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo reikalavimais sutiko, nurodė jog neprieštarauja esamiems reikalavimams, nes ieškinys pareikštas vaiko P. Š. interesais, jos teise žinoti savo tikrąją kilmę, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove labiau atitinka nepilnametės interesus, atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė ieškovės reikalavimus dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jų teigimu prašomas priteisti išlaikymas po 100 Eur dydžio per mėnesį, turėtų patenkinti ir užtikrinti bent jau minimalius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo

Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas R. Č. teismo posėdyje nedalyvauja. Neįteikus atsakovui dokumentų ieškovės nurodytais adresais, 2014 m. gruodžio 11 d. teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, sustabdytas bylos nagrinėjimas (b. l. 31-32). 2014 m. gruodžio 17 d. gauta Telšių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą užsienyje, adresas, bei telefono numeris, kuriuo pareigūnams pavyko susisiekti su atsakovo seserimi (b. l. 37). Teismo darbuotojai susisiekus su atsakovo seserimi G. V., pastaroji nurodė, kad atsakovo gyvenamosios vietos nežino, nes atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą, išsikraustė pas draugą, taip pat nurodė, kad atsakovas vengia tėvystės pripažinimo ir išlaikymo pagal ieškovės S. M. ieškinį (b. l. 38). Teismo nutartimi civilinė byla buvo atnaujinta, nurodytu adresu išsiųsti procesiniai dokumentai, dokumentai negrįžo, dėl to 2015 m. kovo 6 d. teismo nutartimi vėl buvo paskelbta atsakovo paieška, sustabdytas bylos nagrinėjimas (b. l. 39-40). 2015 m. kovo 16 d. gauta Telšių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą užsienyje, adresas, kuriuo pareigūnams pavyko susisiekti su atsakovo seserimi (b. l. 45) Atsakovui procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo - įteikti 2015 m. liepos 20 d. - 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 4 straipsnio 3 dalimi nustatyta tvarka (b. l. 53-55). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, vėliau atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jis informuotas apie vykstančių teismo posėdžio laiką ir vietą įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad atsakovas žinodamas apie pareikštą ieškovės ieškinį netinkamai naudojosi jam įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis – nepateikė teismui atsiliepimo, savo iniciatyva nesidomėjo bylos eiga, nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį terminą, todėl nepilnamečio vaiko interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Atsakovo nedalyvavimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei šalies nesąžiningumu.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti CK 3.148 straipsnyje. Tai – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju ekspertizė nebuvo paskirta, nes atsakovas bylos procese buvo pasyvus – nei atsiliepimo į ieškinį, nei prieštaravimų nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdžius neatvyko.

Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, vaiko pripažinimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu. Pažymėtina, kad šiose nuostatose akcentuota, jog įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gimimo liudijime vaiko P. Š. motina įrašyta S. Š., duomenų apie vaiko tėvą nėra (b. l. 6). Nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas būtų susituokę, taip pat kad atsakovas kartu su vaiko motina būtų padavę civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str.). Kadangi ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo įregistravę, dukrai gimimo liudijime suteikta ieškovės pavardė Š. Ieškovės teigimu, ieškovės ir atsakovo santykiai prasidėjo 2008 metais, (duomenys neskelbtini) gimė duktė P. Š.. Iki vaiko gimimo su atsakovu draugavo daugiau nei metus, tėvams leidus kartu apsigyveno jos tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame bute tuo metu gyveno ir jos tėvai, bei du broliai D. ir G. Š., tai yra su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Sužinojus kad laukiasi, atsakovas džiaugėsi gimsiančiu vaiku, vaikas buvo laukiamas, kartu su atsakovu planavo bendrą ateitį. Vaikui gimus R. Č. pripažino tėvystę, buvo atvykęs aplankyti į ligoninę, tačiau sekančią dieną išvyko dirbti į užsienį kartu su jos broliu D. Š. Po pusmečio jam grįžus, atsakovui (duomenys neskelbtini) nusipirkus butą, tame bute, kartu apie pusmetį su vaiku gyveno. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kartu su vaiku lankėsi pas R. Č. močiutę B. Č., taip pat jų bendrą gyvenimą matė ir atsakovo R. Č. pusseserė J. Č.. Tai, kad ieškovė ir atsakovas iki vaiko pradėjimo draugavo, o ieškovei pastojus kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį patvirtino byloje apklausti liudytojai ieškovės tėvai A. ir G. Š. ir ieškovės broliai D. ir G. Š., nurodydami analogiškas aplinkybes ieškovės nurodytoms aplinkybėms (2016 m. birželio 22 d. teismo posėdžio eigos garso įrašas nuo 13.17 val iki 14.01). Liudytojos A. Š., ieškovės mamos, teiginius, kad ji leido dukrai su R. Č. gyventi jų bute ir savanoriškos globos pagrindais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono vaikų globos namus, dėl šių namų auklėtinio R. Č. leidimo savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu lankytis jų namuose (duomenys neskelbtini), patvirtina Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštai, kurie neginčijamai patvirtina, jog laikotarpyje nuo 2008 m. spalio – gruodžio mėnesiais atsakovas R. Č. lankydavosi ir svečiuodavosi ieškovės tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ( b. l. 170-171). R. Č. nuo 2009 kovo 10 d. iki 2009 m. birželio 10 d. buvo leista gyventi A. Š. šeimoje (b. l. 169). Šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji su atsakovu vaiko pradėjimo momentu bei jai laukiantis vaiko iki pat vaiko gimimo momento gyveno jos tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovas gyveno ieškovės tėvų namuose neginčijamai patvirtina Gyventojų registro pažyma apie ieškovės ir atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) ( b. l. 62). Ieškovė teigimu, jos dukters P. Š. biologinis tėvas yra atsakovas R. Č., kadangi tuo metu kai draugavo su R. Č. jokių kitų santykių neturėjo. Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) sveikatos centro išduotame S. Š. nėštumo eigos įraše nurodyta, kad nėščiosios vyro vardas „R. Č. – 17 metų (b. l. 62), kas atitinka byloje atsakovo duomenis ir patvirtina, jog ieškovės nėštumo laikotarpiu R. Č. buvo 17 metų. Ieškovės teigimu, atsakovas gimus dukrai P., tėvystę pripažino, aplankė ją ligoninėje, vėliau kartu su dukra apie pusmetį visi gyveno (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausančiame bute. Šias aplinkybes patvirtino apklaustos liudytojos B. Č. ir J. Č., tai yra atsakovo R. Č. močiutė ir pusseserė, kurios patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas kartu su ieškove ir dukryte kartu gyveno viename bute ir vedė bendrą ūkį, visi kartu svečiavosi R. Č. močiutės namuose, kartais juos lankydavo močiutė, pusseserė, pusseserė J. Č. kartu su atsakovu, ieškove ir jų vaiku vyko prie jūros (2016 m. liepos 14 d. teismo posėdžio eigos garso įrašas nuo 9.46 val.-10.04 val.).

Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta įrodytu faktą, kad laikotarpyje nuo 2008 metų iki vaiko gimimo 2009 m. rugpjūčio 25 d., ieškovė ir atsakovas kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, prieš devynis mėnesius iki vaiko P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo ieškovė artimai bendravo su atsakovu R. Č., todėl labiau tikėtinu laikytinas faktas, jog ieškovė tapo nėščia nuo atsakovo. Be to teismas pripažįsta įrodytu faktu, kad gimus P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas pripažino vaiko tėvystę, nes po vaiko gimimo laikotarpyje nuo 2010 metų pavasario apie pusę metų kartu su ieškove ir dukra gyveno viename bute (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, rūpinosi vaiku, lankė gimines, todėl labiau tikėtinu laikytinas faktas, jog R. Č. pripažino ir laikė save P. Š. tėvu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti ir nustatyti, jog ieškovės P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas R. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustačius, jog atsakovas R. Č. yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra, gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašo teismo nustatyti nepilnametės dukters P. Š. gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina, nes duktė gyvena su ja, ji viena rūpinasi vaiku, jos auklėjimu, sveikata. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaiko interesus. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Byloje nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų dukrą, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros (nesirūpina ir neprižiūri dukters nuo gimimo), gyvena Didžiojoje Britanijoje, teismas P. Š. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su vaiko motina S. Č. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pripažinus atsakovą R. Č. nepilnametės P. Š. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Aiškindami ir taikydami šias teisės normas, reglamentuojančias vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Šiuo metu minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240, sudaro 350 EUR per mėnesį. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3. 192 str. 3 d.).

Ieškovė nuosavybės teise privalomo registruoti nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu sukūrusi naują šeimą su vyru ir trimis vaikais gyvena socialiniame būste, nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gyvena iš socialinių pašalpų. Ieškovė vykdydama savo pareigą dukrai P. Š., pagal galimybes užtikrina jos teisę į maistą, aprangą, į jos ugdymą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja.

Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, kad užtikrintų savo vaiko pakankamą išlaikymą, kad jis turėtų kitų išlaikytinių.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį iš atsakovo prašo priteisti periodinėmis išmokomis po 100 Eur. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, neprieštaravo minimalaus dydžio išlaikymo priteisimui. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas P. Š. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki dukters pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti teismo ne tik periodinį išlaikymą, bet ir 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kurį skaičiuoja po 100 Eur kas mėnesį už 36 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas visiškai nesirūpino ir neteikė vaiko išlaikymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad teikė vaikui išlaikymą, teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi teismą dienos, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. po 100 Eur kas mėnesį, kas sudaro 3600 Eur (36 mėn. x 100 Eur = 3600 Eur) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė S. Č. yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl atsižvelgiant į CK 3.185 ir 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio bei jo atstovavimo išlaidų mokėjimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2014 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleista sutinkamai su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. (b. l. 16-17, 86). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Byloje ieškovę atstovavo advokatas Virginijus Gžimaila, kuris pateikė teismui 2016 m. liepos 13d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo 351,10 Eur sumai (b. l. 167), iš jų – 335,82 Eur užmokestis advokatui ir 15,28 Eur – kitos išlaidos. Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 82 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d. iš atsakovo R. Č. valstybės naudai priteistinas 185 Eur dydžio žyminis mokestis, tai yra 41 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 36 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (12 x 100 x 3 proc.), 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ( 36 x 100 x 3 proc.) bei 351,10 Eur už ieškovei advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Akmenės rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 68,58 Eur išlaidų (b. l. 1), kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 68,58 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko P. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o nepilnametis vaikas P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), duktė.

Nustatyti P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės bei 3600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (2014 m. rugpjūčio 12 d.). Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

P. Š. skirto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 185 (šimto aštuoniasdešimt penkių eurų) Eur žyminio mokesčio ir 68,58 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 351,10 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 10 ct) ieškovės atstovavimo išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų) (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630 – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.