Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-146-13-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-23
Bylos Nr.
N-146-13-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N146-013/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2, 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarimo E. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. sausio 30 d. surašė E. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis tą pačią dieną, 1:55 val. Panevėžio mieste, Klaipėdos – Savitiškio gatvių sankryžoje vairavo automobilį VW Passat, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,59 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. nutarimu E. Š. už minėto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1 000 litų baudą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės pažeidimo padarymą patvirtina byloje esanti medžiaga. E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat, skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. neteistas, dirba, administracine tvarka nebaustas, kelių eismo taisykles pažeidžia pirmą kartą. Taip pat į tai, kad asmuo pažeidimą padarė norėdamas parsivežti žmoną iš darbo, nes jai nebuvo kitos galimybės grįžti namo, teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga norint pačiam nuvykti į darbą ir nuvežti žmoną, atėmus šią teisę, pažeidėjas ir jo žmona liktų bedarbiais, todėl taikė ATPK 30¹ straipsnį ir jam skyrė švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji.

III.

Apeliantas Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę. Skundžiamame nutarime nurodomos aplinkybės, susijusios su asmens darbo pobūdžiu, jo geografine padėtimi neturėtų būti laikomomis išskirtinėmis, nes asmeninis interesas negali būti iškeltas aukščiau viešojo. Be to, pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė, ar asmuo išklausė švietėjišką atestaciją apie alkoholio žalą ir vien šio dokumento nebuvimas atsižvelgiant į teismų praktiką, yra pagrindas netaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu E. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. Š. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos – 1992 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu dėl nusikalstamos veikos pagal tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 2 dalį (valstybinio turto vagystė) (b. l. 10). Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad asmuo nėra teistas, bylos aplinkybės byloja priešingai, o tai laikytina asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino minėtos aplinkybės parinkdamas nuobaudos dydį ir neatsižvelgęs į asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą sprendė dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad tik visumos aplinkybių įvertinimas, labai teigiamas jų kompleksinis pobūdis gali sudaryti prielaidas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, o sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui (žr. ATP bylų, iškeltų pagal ATPK 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3(13), 2007 m., 352 psl.).

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (gyvenamosios vietos geografinė padėtis, ankščiau nebaustas, dirbantis ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisLaimė Baltrūnaitė Virgilijus Valančius