Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6;

2020 m. kovo 6 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybinės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ ieškinį atsakovui R. N. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 883,97 Eur žalos aplinkai atlyginimą už savavališkai iškirstą mišką ir sunaikintą paklotę ieškovei. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas R. N. 2019 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 270 straipsnį, 272 straipsnio 1 dalį ir 282 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ Kretingos regioninio padalinio Klaipėdos girininkijos valstybinio miško 11 kvartalo 21 taksaciniame miško sklype, neturėdamas leidimo miškui kirsti neteisėtai iškirto 1 klevą, bei sunaikino 182,44 kv. m., miško paklotės. Kirsdamas medžius be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, bei savavališkai tiesdamas kelią (išstumdydamas gruntą) atsakovas sunaikino miško paklotę, šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Aplinkos ministro patvirtintų Lankymosi miške taisyklių 15.2 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir pagal metodikos priede patvirtintus „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius“ nustatytais fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos, neteisėtas medžių ir krūmų nukirtimas, kitoks sunaikinimas arba sužalojimas, dydžio skaičiavimo įkainiais žala palinkai sudaro: paklotės sunaikinimas 182,44 kv. m. x 3,00 Eur = 547,32 Eur. Be to, II B grupės (rekreacinės paskirties) miškuose neteisėtas klevo nukirtimas (kelmo skersmuo ties šaknies kakleliu 36 cm), tai yra 0,621 kubinio metro medienos, bei atsižvelgiant į metodikos priedo pastabą kurioje teigiama, kai neteisėtai nukertami arba sužalojami medžiai, kurių tūris sudaro iki vieno kubinio metro medienos, žala aplinkai skaičiuojama taikant vieno kubinio metro įkainį. Medynas, kur padarytas pažeidimas yra II brandumo grupės (pusamžis), pagal metodiką yra taikomas koeficientas 1,5 už 1 kubinį metrą medienos : 290,00 Eur x 1,5 kub. m. = 435,00 Eur. Bendra padarytos žalos gamtai pretenzijos suma sudarė 982,32 Eur.

Ieškovė 2019 m. liepos 24 d. atsakovui R. N. pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytos 982,32 Eur žalos aplinkai atlyginimo. 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovas sumokėjo 140,00 Eur paskirtą administracinę nuobaudą, taip pat atsakovas pateikė prašymą padarytą žalą aplinkai atlyginti dalimis. 2019 m. rugsėjo 27 d. ieškovė su atsakovu pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 982,32 Eur žalos aplinkai išdėstymo dalimis, paskirstant sumokėti per 10 mėnesių iki kiekvieno mėnesio 24 dienos, kol bus padengta visa suma. 2019 m. spalio 25 d. atsakovas pervedė 98,35 Eur sumą, kaip dalinę įmoką už žalos aplinkai atlyginimą pagal minėtą susitarimą. Tačiau iki šiol ieškovė daugiau jokių atsakovo įmokų už žalą aplinkai negavo, todėl atsakovo skola už padarytą žalą aplinkai yra 883,97 Eur.

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Atsakovas savavališkai kirsdamas medį neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, bei išstumdydamas gruntą sunaikino miško paklotę, buvo padaryta žala aplinkai, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas R. N. neteisėtu medžio kirtimu ir miško paklotės sunaikinimu padarė 982,32 Eur žalą aplinkai, kurios dalį 98,35 Eur, 2019 m. spalio 25 d. sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina likusi nesumokėta žalos dalis - 883,97 Eur.

Ieškovė, kaip valstybės įstaiga, teikdama ieškinį dėl lėšų išieškojimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteisiama 20,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880 (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB banke) naudai: 883,97 Eur žalos aplinkai atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo R. N. 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.