Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2004-230/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-09
Bylos Nr.
2S-2004-230/2011
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00316-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Dmitrijus Korsakovas
Atsakovas
D. V.
Ieškovas
J. V.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2004-230/2011Proceso Nr. 2-21-3-00316-2011-2
Pirmosios instancijos teisėja Živilė Janavičienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.3; 122.3, 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Dmitrijaus Korsakovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-851-800/2011 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui - dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei J. V., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui - dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui - dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei J. V., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui - dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės J. V. pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui D. V. be ieškovės J. V. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo dalyvavimo susitikti ir bendrauti su vaikais A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta civilinė byla.

Šalies argumentai

Ieškovė J. V. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų A. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su ieškove J. V.; iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo D. V. ieškovei J. V. vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: 600 Lt per mėnesį K. V., 500 Lt per mėnesį A. V.. Nustatyti, jog išmokos pervedamos i ieškovės J. V. sąskaitą; iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti tokią vaikų bendravimo su atsakovu tvarką: kiekvieną pirmadienį nuo 15.00 val. iki 16.30 val. arba penktadienį nuo 14.00 val. iki 15.30 val., apie neįvyksiantį susitikimą su vaikais, atsakovas privalo ieškovę informuoti ne vėliau kaip prieš 1 parą, o vaikams susirgus, ieškovei su vaikais išvykus atostogauti, į nenumatytus renginius, keliones, ar vaikams atsisakius susitikti su tėvu, ieškovė atsakovą informuoja apie pasikeitimus ne vėliau kaip prieš 1 parą, jei susitikimas neįvyksta dėl atsakovo kaltės, susitikimas nekompensuojamas, jei susitikimas neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, kito susitikimo laikas derinamas iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas su vaikų motina, visi susitikimai vyksta VTAT, dalyvaujant atstovui.

Atsakovas D. V. taip pat pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinąją A. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su ieškove J. V.; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo D. V. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaikus tvarką taip: atsakovas pasiima vaikus A. V. ir K. V. kiekvieną šeštadienio 9 valandą iš motinos dabartinės gyvenamosios vietos adresu Šilo g. 12, Kaunas ir parveža sekmadienio 19 valandą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovės ir atsakovo prašymus, panaikino 2011 m. vasario 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jas pakeitė tokiu būdu: iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų A. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su ieškove J. V.; iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisė iš atsakovo D. V. nepilnamečių vaikų K. V. ir A. V. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį, lėšas pervedant į ieškovės J. V. sąskaitą, laikiną išlaikymą priteisė nuo prašymo teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2011-07-04; iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė tokią nepilnamečių vaikų A. V. ir K. V. bendravimo su atsakovu D. V. tvarką: atsakovas D. V. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną pirmadienį nuo 15.00 val. iki 16.30 val., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad atsakovas netinkamai atlieka CK 3.155 str. 2 d. numatytas pareigas - netinkamai rūpinasi vaikų sveikata, nesudarė tinkamų sąlygų vaikams savo gyvenamojoje vietoje, sutrikdė jų harmoningą vystymąsi, todėl jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovui be ieškovės ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo dalyvavimo susitikti ir bendrauti su vaikais. Taip pat nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, reikalaudamas surengti susitikimą nederintu laiku. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra labai konfliktiški, jie nesugeba susitarti dėl vaikų, tame tarpe ir dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, vieno kitam siūlomi variantai dažniausiai netinka, todėl labai sudėtinga rasti ir pasiūlyti abiems šalims tinkamą kompromisą ir dėl to Vaiko teisių apsaugos skyrius negali šalių įpareigoti susitarti ir laikytis susitartos bendravimo tvarkos, nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: kiekvieną pirmadienį nuo 15.00 vai. iki 16.30 val., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Teismas sprendė, kad kol bus išnagrinėta civilinė byla ir bus išsiaiškinta šalių turtinė padėtis, priteistinas laikinas išlaikymas iš D. V. jo nepilnamečiams vaikams A. V. ir K. V. mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo pareiškimo pateikimo dienos, t.y. nuo 2011-07-04 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Šalies argumentai

Atsakovas D. V. atskiruoju skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį pakeisti: ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, o atsakovo prašymą tenkinti. Nurodo, kad teismo nutartis, nustatanti tokią nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, nepagrįstai varžo atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi vadovaujantis LR CK 3.170 straipsniu tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, o vaikai, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui tėvystės teisės nėra apribotos, ir byla nagrinėjama tik dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis neužtikrina šalių lygiateisiškumo, o taikytos apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams. Šiuo atveju taikytų apsaugos priemonių pasekmės žalingesnės, nei būtinybė užtikrinti sprendimo įvykdymą, jos neadekvačios siekiamam tikslui. Teismas neatsižvelgė į apelianto darbo sąlygas, kadangi jam sunku suderinti bendravimą su vaikais darbo dienomis, jis nurodė, kad galėtų su vaikais matytis antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val., o ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis nurodydama kitas dienas, taip siekdama padaryti jam žalos darbiniuose ir bendravimo su vaikais santykiuose. Nurodo, kad byloje nėra nustatytas nei vienas faktas, kad jis būtų netinkamai atlikęs savo pareigas vaikams ir kad bendravimas galėtų pakenkti vaikų interesams.

Atsiliepimas

Ieškovė J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, skundžiama teismo nutartis priimta atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl jos naikinti nėra pagrindo. Nurodo, kad anksčiau taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nenustačius konkretaus bendravimo laiko buvo kilę daug nesusipratimų dėl atsakovo nesupratingumo, vyko eilė svarstymų Vaikų teisių apsaugos tarnyboje. Dėl vaikų užimtumo visi susitikimai turi būti planuojami iš anksto, o atsakovo prašomos paskirti bendrauti su vaikais dienos netinka dėl tuo metu vykdomo vaikų papildomo ugdymo. Tokiu elgesiu atsakovas kenkia vaikų interesams. Atsakovas smurtauja prieš ieškovę, nesirūpina vaikų išlaikymu, buvo ne sykį teistas už įvairius nusikaltimus.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamąja pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo taikytos trejopo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, o būtent, nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta su motina – ieškove, priteistas laikinas išlaikymas ir nustatyta laikina vaikų bendravimo su atsakovu tvarka. Atsakovas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarka. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje, t.y. dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kaip laikinoji apsaugos priemonė, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra tinkama. Nors LR CK 3.170 straipsnis įtvirtina skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, ši teisė nėra absoliuti, ir ja tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Todėl kilus ginčui dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, dėl ko yra pareikštas ieškovės ieškinys, esant šalies prašymui gali būti nustatyta laikina tokio bendravimo tvarka, tam tikra prasme ribojanti kito tėvo (motinos) teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, jei to reikalauja vaiko interesų apsauga (CPK 384 straipsnio 5 dalis, 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Byloje pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad tikėtina, jog atsakovas ne visai tinkamai vykdo CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas. Civilinės bylos Nr. 2-851-800/2011 medžiaga patvirtina, kad ieškovė yra ne kartą kreipusis dėl įvairių ikiteisminių tyrimų pradėjimo, o būtent dėl jos sumušimo (t.1, b.l. 16-21), dėl atsakovo savavališko vaikų paėmimo (t.1, b.l. 34-38), dėl dukros tvirkinimo (t.1, b.l. 74-76), dėl grąsinimo nužudyti (t.3, b.l. 46). Nors kai kurie ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, tačiau tokie įtempti tėvų tarpusavio santykiai, kol nėra išnagrinėta byla, gali turėti neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai, o tėvų konfliktai būtent ir reiškiasi organizuojant susitikimus su vaikais ir net jų akivaizdoje, ką patvirtina Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga (t.2, b.l. 48-56). Ieškovė taip pat yra kreipusis į Kauno apskrities moterų krizių centrą dėl smurto ir psichologinės pagalbos vaikams (t.3, b.l. 44-45). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovo nevienkartinį teistumą už tokius nusikaltimus, kaip chuliganizmas, pasipriešinimas valstybės tarnautojui, išžaginimas (t.1, b.l. 22-29, 97-103), jo netinkamą elgesį nepasirūpinus sūnaus, kuriam nustatytas neįgalumas dėl bronchinės astmos (t.1, b.l. 32) sveikata ir jį po savaitgalio bendravimo grąžinus sergantį į darželį (t.1, b.l. 39). Atsižvelgiant į tai, laikinas atsakovo bendravimo su vaikais apribojimas yra tikslingas ir pagrįstas vaikų interesais, ir dėl šios priežasties atsakovo teisių bendrauti su vaikais laikinas apribojimas yra pateisinamas. Kol šalių ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nėra išspręstas iš esmės, nėra pagrindo vertinti, kiek nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka minimalios ar maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kad nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitiktų bent minimalios bendravimo tvarkos kriterijus. Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra tik laikina priemonė, kuri neteks reikšmės išsprendus ginčą iš esmės. Tačiau pažymėtina, kad ir pats atsakovas neveikia taip, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, kadangi paskutiniai du teismo posėdžiai buvo atidėti būtent jo prašymu (atsisakius advokato paslaugų ir pareiškus nušalinimą teisėjai.). Kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka atitinka minimalaus bendravimo kriterijus, todėl nustatyta pagrįstai, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, tėvų teises ir pareigas auginant vaikus (CK 3.155 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga apie tai, kaip buvo vykdoma pirmiau taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kai nebuvo nustatytas konkretus bendravimo su vaikais laikas (t.3, b.l. 48-56). Iš šios medžiagos matyti, kad toks bendravimo būdas – dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui - yra pakankamai apsunkintas, tačiau įmanomas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta, kad ir pakankamai minimali laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, atsižvelgiant į aplinkybių visuma, yra tinkama ir susidariusioje situacijoje optimali.

Atsakovas teigdamas, kad nustatyta bendravimo tvarka pirmadieniais nuo 15 val. negalima, kadangi jam sunku bendrauti darbo dienomis, pats nurodo, kad pageidautų su vaikais matytis taip pat darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) ir taip pat būtent nuo 15 val. Apeliantas, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad nustatytoji bendravimo tvarka yra negalima ar neatitinka vaikų interesų (CPK 178 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Dalė BurdulienėDmitrijus Korsakovas