Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-11-02 · Civilinė byla Nr. e2-36059-534/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-02
Bylos Nr.
e2-36059-534/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29286-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Atsakovas
D. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36059-534/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29286-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio mėn. 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. Ž. 628,48 EUR skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2014 m. vasario 6 d. išdavė ieškovui neprotestuotiną paprastąjį vekselį 628,48 EUR sumai, skirtą apmokėti už ieškovo suteiktas namo administravimo, eksportavimo ir kitas paslaugas, kuriuo įsipareigojo ieškovui iki 2014 m. rugsėjo 30 d. sumokėti 628,48 EUR sumą. Kadangi atsakovė įsipareigojimo pagal minėtą vekselį neįvykdė, liko skolinga 628,48 EUR. Ieškovas, atsiradus reikalavimo teisei pagal vekselį, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl prašo priteisti iš atsakovės 628,48 EUR skolą. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų padengusi susidariusį įsiskolinimą ar ginčijusi vekselio išrašymą ar paskirtį, nėra (CPK 178 straipsni).

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Ieškovas šiuos terminus yra praleidęs, tai reiškia, jog vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.

Teismas įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, sprendžia, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje esantis paprastasis vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 628,48 EUR sumą iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vekselis yra kaip prievolės įvykdymą užtikrinanti priemonė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, vekseliu buvo užtikrintas 628,48 EUR skolos už ieškovo suteiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas sumokėjimas, kurio atsakovė neįvykdė t. y. liko skolinga 628,48 EUR sumą. Byloje nesant įrodymų, jog atsakovė minėtą vekselį yra apmokėjusi ar ginčijusi vekselio išrašymą ar paskirtį, ieškovo naudai ir atsakovės priteistina 628,48 EUR skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (628,48 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 15 EUR žyminio mokesčio, 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovę ir 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, iš viso – 16,71 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas tai pat prašo iš atsakovės priteisti 54,45 EUR už advokatų profesinės bendrijos ,,TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Teismas pažymi, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Nagrinėjamu atveju su ieškiniu į teismą kaip ieškovo atstovė kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti ieškovo darbuotoja. Byloje teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovą byloje atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas. Į bylą pateiktas Susitarimas Nr. 1 prie Teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytas tarp ieškovo ir UAB Skolos LT, patvirtina, kad ieškovą sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo su juridiniu asmeniu, negalinčiu būti ieškovo atstovu teisme. Vien tai, kad teikdamas paslaugas šis juridinis asmuo pasitelkė advokatą, nesant atstovavimo teisinių santykių tarp ieškovo ir advokato, nesudaro pagrindo priteisti reikalaujamų ieškinio parengimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 54,45 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“, į. k.: 121452091, naudai 628,48 EUR (šešių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 48 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (628,48 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 EUR (šešiolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio reikalavimą dėl 54,45 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis