Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1833-806/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-17
Bylos Nr.
1-1833-806/2013
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00750-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1833-806/2013Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00750-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. gegužės 17 d. Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekaurauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje A. D. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2013-03-21 apie 00.50 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje - Pašilaičių g. ir Laisvės pr. sankryžoje, Vilniuje, sudaužė visuomeninio transporto stotelės „J. Baltrušaičio“ du stiklus, vieno stiklo kaina 101,46 Lt, viso 202,92 Lt, ir visuomeninio transporto stotelės „J. Juzeliūno“ vieną stiklą, kurio vertė 92,96 Lt, padarydamas UAB „JCDecaux Lietuva“ 295,88 Lt turtinę žalą, ir tokiu būdu savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013-03-20 šventė draugės gimtadienį Žemynos g., gėrė alų. Po vidurnakčio jis, A. D. iš draugės išėjo, kartu su juo buvo I. J.. Jie ėjo namo, pakeliui prie jų prisijungė jo, A. D. brolis D. Jie praeidinėjo sankryžą Pašilaičių-Laisvės. Praeinant pro stotelę Laisvės pr., jis, A. D. su alkūne trenkė į stotelės paviljono stiklą ir jį išdaužė. Tada ėjo toliau, per gatvę ir nuo smėlio dėžės nuėmęs dangtį, juo išdaužė Pašilaičių g. stotelės paviljono du stiklus. Jis, A. D. negali paaiškinti, kodėl taip padarė. Gal todėl, kad buvo išgėręs, nes alkoholio nevartoja, kadangi sportuoja, be to tą vakarą susipyko su savo drauge. Brolis jo, A. D. neramino, nes brolis jo bijo, o I. lyg buvo paėjęs į šalį. Dėl įvykio labai gailisi. (b.l. 25, 28)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad 2013-03-20 buvo pas savo draugę. Maždaug apie vidurnaktį jam, D. D. paskambino brolis A. Jis, D. D. iš balso suprato, kad brolis susinervinęs ir išgėręs. Taip pat žinojo, kad brolis apskritai alkoholio nevartoja, todėl jam, D. D. pasidarė neramu ir jis išėjo į lauką, kad kartu eitų namo. Jie susitiko netoli Žemynos mokyklos, su A. buvo dar pažįstamas I. A. sakė, kad susipyko su mergina ir todėl prisigėrė. Jie ėjo link namų, link Stanevičiaus gatvės. Brolis buvo visą kelią piktas, net nekalbėjo su jais. Jie ėjo pro visuomeninio transporto stotelę. A. nieko nesakęs trenkė į stotelės paviljono stiklą, stiklas sudužo. Jis, D. D. bandė brolį raminti žodžiais, bet tai nepadėjo, o kokių nors veiksmų imtis pabijojo, nes brolis sportuoja ir yra už jį stipresnis. Po to dar A. sudaužė kitoje gatvės pusėje paviljono stiklą. Kažkurio paviljono A. sudaužė du stiklus, kažkurio vieną, bet tiksliai neprisimena. Kažkurį stiklą A. išdaužė su kažkokia lenta, bet iš kur ją paėmė, nežino. Kur tuo metu buvo I., nematė. Ten pat juos tris ir sulaikė policijos pareigūnai. (b.l. 17)

UAB „JCDecaux Lietuva“ pareiškime nurodyta, kad 2013-03-21 buvo išdaužti jiems priklausančių transporto laukimo paviljono, esančio Vilniuje, „J. Juzeliūno“ stotelėje, Pašilaičių g., vienas stiklas, kurio vertė 92,96 Lt, ir transporto laukimo paviljono, esančio Vilniuje, „J. Baltrušaičio“ stotelėje, Ateities g., du stiklai, kurių vertė 202,92 Lt. (b.l. 9-10)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti išdaužti transporto laukimo paviljono „J. Juzeliūno“ stotelėje, Pašilaičių g., vienas stiklas, ir „J. Baltrušaičio“ stotelėje du stiklai. (b.l. 4-8)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2013-04-30 įtariamasis A. D. prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikė banko pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad UAB „JCDECAUX LIETUVA“ pervesta 503,06 Lt. (b.l. 50)

Patikros alkotesteriu duomenimis A. D. 2013-03-21 01.45 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas. (b.1.39)

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad A. D. viešoje vietoje – Pašilaičių g. ir Laisvės pr. sankryžoje, Vilniuje, įžūliai elgdamasis, t. y. be priežasties sudaužė visuomeninio transporto stotelės „J. Baltrušaičio“ du stiklus ir visuomeninio transporto stotelės „J. Juzeliūno“ vieną stiklą, rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, tokie jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. A. D. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo priežasčių. Kaltinamasis veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. D. viešoje vietoje daužydamas visuomeninio transporto stotelių stiklus, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Paskelbus įtariamajam A. D. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko ir nurodė, jog paskirtą baudą sumokės ir prašė leisti baudą sumokėti dalimis. (b.l. 52)

Skirdamas bausmę A. D., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant A. D. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, 10 klasių išsilavinimo mokosi, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, nuo 2012-03-26 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. D. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatytos dvi A. D. atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. D. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Prokuroras prašo skirti A. D. 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą. Baudos dydis nėra per didelis, nes pagal įstatymą už veiką, kurios padarymu yra kaltinamas A. D. gali būti paskirta bauda iki 500 MGL, be to už tokią veiką įstatymu numatyti viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. D. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418-422 str.,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

A. D. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

A. D. nesutikdamas su baudos paskyrimu, teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamasTeisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė