Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (2 500 EUR) bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – šešiolikos parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 20 MGL dydžio (1 000 EUR) bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – šešių mėnesių viešųjų darbų bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 25 MGL dydžio (1 250 Eur) baudą;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. 2024 m. kovo 4 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,84 promilės neblaivumas, plyta išdaužė virtuvės lango stiklo paketą, 121 Eur vertės, po ko plyta išdaužė buto kambario lango stiklo paketą, 121 Eur vertės, taip sugadino D. K. priklausantį turtą. Taip L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis L. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 4 d. pas draugus išgėrė daug alkoholio, po ko, būdamas stipriai neblaivus, bandė grįžti namo, tačiau N. K. jo neįleido. Bendraujant, N. K. jį išprovokavo, todėl susierzinęs iš lauko pusės išdaužė namo virtuvės ir kambario langų stiklus. Nepamena, kurį langą išdaužė akmeniu, o kurį – plyta. Stiklas dužo. Dėl įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai. Dėl savo elgesio labai gailisi (2 t., b. l. 50).

Nukentėjusioji D. K. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jame gyvena kartu su sūnumi N. K. ir iki 2024 m. kovo 4 d. kartu su jais gyveno anūkas L. K.. 2024 m. kovo 4 d., apie 23.40 val., buvo Pilaitėje, kai jai paskambino N. K. ir pranešė, kad L. K. daužo buto langus. Grįžusi namo ir apžiūrėjusi langus pamatė, kad N. K. kambaryje buvo išdaužtas lango stiklas, buvo pilna šukių ir ant palangės gulėjo plyta, kuria ir buvo išdaužtas lango stiklas. Taip pat pamatė, kad virtuvėje buvo daug stiklo šukių, tačiau jokio daikto, kuriuo buvo išdaužtas lango stiklas, nerado. Dėl šio įvykio patyrė turtinę žalą. Pateiks žalą patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 47–48).

Liudytojas N. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. kovo 4 d., apie 23.25 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), gavo skambutį per telefonspynę iš sūnaus L. K., kuriam nurodė, kad yra nepageidaujamas ir išjungė telefonspynę. Apie 23.30 val. L. K. paskambinus į duris, taip pat porą kartų į jas stuktelėjus, pasakė L. K., kad iškvies policiją. Po to išgirdo stuksenimą į langą, dėl to langą atidarė ir pamatė L. K., kuris kalbėjo apie drabužius. Pasakė L. K., kad viskas bus rytoj. Apie 23.40 val. išgirdo virtuvėje dūžtančio lango stiklo garsą ir indų skambesį. Atitraukęs virtuvės užuolaidas pamatė išdaužtą lango stiklą. Apie 23.49 val. išgirdo kaip jo kambaryje dužo stiklas. Atitraukęs žaliuzes pamatė išdaužtą stiklą ir ant palangės gulinčią plytą. Apie įvykį pranešė mamai D. K. ir policijai (1 t., b. l. 63–64).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto virtuvėje ant grindų ir virtuvinių baldų rastos išmėtytos stiklo šukės, o ant lango baltu rėmu apačioje per vidurį pastebėta skylė. Miegamajame kambaryje ant lango baltu rėmu kairės pusės apatiniame kampe pastebėta skylė, taip pat prie lango ant palangės rastos stiklo šukės ir plyta. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 3, 22–31).

Iš PVM sąskaitos–faktūros matyti, kad D. K. nupirko du stiklo paketus 4-16Ar-4sel, vieneto kaina 121 Eur su PVM (1 t., b. l. 52).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti garso įrašai, pavadinimais „,BPC skambu io ra as (ID 92263269491, skambu io prad ia_ 2024-03-04 23_42_15)“, ,,BPC skambu io ra as (ID 92263269491, skambu io prad ia_ 2024-03-04 23_51_22), kuriuose girdima, kaip pranešėjas N. K. operatoriui pranešė, kad 23.40 val. jo sūnus L. K. išdaužė buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės lango stiklą akmeniu, kuris guli virtuvėje, o vėliau ir jo kambario lango stiklą (1 t., b. l. 38–40).

Iš kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti vaizdo įrašai, pavadinimais „export-r69by“ ir „export-iat41“. Matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pasitiko L. K., kuris jiems paaiškino, kad jo tėvas jo neįleido į butą pasiimti drabužių. Su policijos pareigūnais L. K. iš lauko pusės priėjo prie buto langų ir pamatė, kad stiklai išdaužti, tačiau N. K. neigė juos išdaužęs. Užėjus į butą, kuriame buvo D. K. ir N. K., N. K. iš karto nurodė policijos pareigūnams, kad langus išdaužė L. K., paaiškino, kad L. K. bandė patekti į butą, nors jam buvo nurodyta, kad yra nepageidaujamas, o savo daiktus galės pasiimti rytoj. Policijos pareigūnas iš vidaus apžiūrėjo virtuvės ir kambario langus. Vėliau, policijos pareigūnui bendraujant su L. K., jis nurodė, kad iš pradžių buvo priėjęs prie buto balkono langų iš lauko pusės, tačiau neatskyrė, kuris balkonas yra kaimynų, o kuris močiutės buto, todėl nusprendė jų stiklų nedaužti ir apeiti aplink namą prie virtuvės ir kambario langų (1 t., b. l. 35–36).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0104 kvito matyti, kad 2024 m. kovo 5 d. 0.20 val. L. K. nustatytas 2,84 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalies pagrindu šiame skyriuje nurodytas turtas yra, be kita ko, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo L. K. kaltė sugadinus išdaužiant svetimus, D. K. priklausančius nedidelės 242 Eur vertės buto virtuvės ir kambario langų stiklo paketus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis L. K. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad akmeniu ir plyta išdaužė D. K. buto virtuvės ir kambario langų stiklus. Be L. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo liudytojo N. K. parodymai, iš kurių matyti, kad po to, kai jis neįleido L. K. į butą, buvo išdaužti buto virtuvės ir kambario langų stiklai, bute rado plytą; pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, pagrindžiantis, kad buto virtuvės ir kambario langų stiklai buvo išdaužti, bute rasta plyta; policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, kuriuose įvykio vietoje užfiksuotas L. K.; PVM sąskaita–faktūra, patvirtinanti dviejų langų stiklo paketų kainą; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Dviejų langų stiklo paketų vertė (242 Eur) atitinka nedidelę turto vertę (viršija 150 Eur dydžio sumą, bet neviršija 500 Eur dydžio sumos), todėl jų sugadinimas L. K. užtraukia baudžiamąją atsakomybę. L. K. suvokė, kad išdauždamas sugadina svetimus, D. K. priklausančius buto virtuvės ir kambario langų stiklo paketus, numatė, jog dėl to jie bus netinkami naudoti pagal paskirtį, ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip pats apklausiamas parodė, supyko dėl to, kad buvo neįleistas į butą, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę L. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. L. K. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, keršydamas už tai, kad buvo neįleistas į butą, nusikalstama veika D. K. padaryta 513 Eur dydžio turtinė žala, kurios atlyginimo ji atsisakė. L. K. yra profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, praeityje teistas už kitokias nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, per pastaruosius vienerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjo. Tai L. K. asmenybę apibūdina daugiau neigiamai, rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad anksčiau L. K. skirtos bausmės ir kitos valstybės prievartos priemonės teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu L. K. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, – iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad L. K. buvo nustatytas sunkus, 2,84 promilės neblaivumas laipsnis, tai neabejotinai sumažino jo savitvardą ir paskatino agresyvų elgesį, todėl turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022, 28 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas šiek tiek viršijantis vidurkį, paskiriant įpareigojimus, draudimą.

L. K. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji D. K. atsisakė civilinio ieškinio dėl 513 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl jai priklausančio buto dviejų langų stiklo paketų sugadinimo, atlyginimo. D. K. patvirtino, kad jai žinomos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje. Tai sudaro pagrindą priimti ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. K. neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neatlygintinai išdirbti 20 valandų per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. K. neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neatlygintinai išdirbti 20 valandų per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsnio 1 dalimi, priimti civilinės ieškovės D. K. ieškinio dėl 513 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, stiklo šukes, esančias vokuose Nr. 1 ir Nr. 2 (saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresas Vilniaus r. sav., Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti L. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, +370 672 88 430, +370 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.