Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-04 nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 73 MGL (9490 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. Š. paskirta 73 MGL (devynių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-09-24 20.30 val. iki 2009-09-25 4.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, pasikėsino pagrobti D. B. įmonei priklausantį automobilį „VW SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 83273,87 litų vertės, stovėjusį Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo.

Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-09-24 20.30 val. iki 2009-09-25 4.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, pasikėsindamas pagrobti D. B. įmonei priklausantį automobilį „VW SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 83273,87 litų vertės, stovėjusį Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, įsibraudamas į transporto priemonę sugadino vairuotojo durelių spynelę bei, įsibrovęs į automobilį ir pasikėsinęs jį pagrobti, sugadino užvedimo spynelę, padarydamas D. B. įmonei 1074,80 litų žalą.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo 2012-10-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: A. Š. pripažinus kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., paskirti jam 3 metus laisvės atėmimo, pagal LR BK 187 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 3 metus laisvės atėmimo; bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė LR BK 54 str. ir neteisingai jam paskyrė bausmes, švelnesnes nei numatyta straipsnių sankcijose. Tuo buvo akivaizdžiai pažeistas teisingumo principas, nes byloje nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, lemiančių šio straipsnio taikymo galimybes. Tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė teistumui išnykus, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistasis nuo teisėtvarkos pareigūnų nesislėpė, charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis, turi šeimą, mažametį vaiką, nepakanka švelnesnei nei įstatyme numatytai bausmei skirti.

Be to, apeliantas teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų buvę galima taikyti LR BK 54 str. 3 d., pirmosios instancijos teismas vis tiek paskyrė per mažą baudą. Prokuroro nuomone, bauda neturėtų būti mažesnė nei baudos, numatytos už sunkų nusikaltimą vidurkis, t. y. ne mažesnė nei 200 MGL (26 000 Lt).

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir A. Š. veikas teisingai kvalifikavo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. bei 187 str. 1 d. Kvalifikacijos apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas.

Kolegijos nuomone, skirdamas A. Š. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą) bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad surinkti duomenys apie nuteistojo asmenybę byloja, kad asmuo yra padaręs reikiamas išvadas dėl savo elgesio, linkęs taisytis, stengiasi integruotis į visuomenę, būti pilnaverčiu jos nariu. Nors A. Š. buvo teistas 4 kartus, tačiau jo teistumas nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išnykęs, per trejus metus iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis turi darbą (dirba (duomenys neskelbtini) šaltkalviu), šeimą, augina mažametį vaiką. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip dažnai besilankantis pas motiną ir padedantis nudirbti ūkio darbus kaime, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, laikomas itin geru pavyzdžiu šeimai, geras kaimynas, komunikabilus, aktyviai dalyvaujantis bendrijos susirinkimuose, talkose, mandagus, tvarkingas, kaimynų nusiskundimų ir pastabų dėl jo negauta, Panevėžio vyskupijos „Caritas“ rašte nurodoma, kad A. Š. su žmona nuoširdžiai ir geranoriškai savanoriavo Panevėžio vyskupijos Caritas „Vaikų ir jaunuolių užimtumo centre“, UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad A. Š. dirba stropiai, laiku ir sąžiningai, drausmingas, laikosi vidaus darbo tvarkos taisyklių, draugiškas su kolektyvu.

Visa tai kolegija vertina kaip itin pozityvius požymius, rodančius, kad bausmės tikslai bus pasiekti būtent paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Minėti pozityvūs socialiniai ryšiai, vaisingos nuteistojo pastangos gyventi pilnavertį bendruomenės ir šeimos gyvenimą, kolegijos nuomone, labiau atitinka valstybės ir visuomenės interesus, nei šio asmens įkalinimas prokuroro skunde nurodytam laikotarpiui. Paskyrus prokuroro prašomą laisvės atėmimo bausmę būtų nepagrįstai nuvertinti teigiami nuteistojo pokyčiai ir pasiekimai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, jos griežtinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras, palaikęs kaltinimą pirmosios instancijos teisme ir turėjęs galimybę betarpiškai įvertinti kaltininko asmenines savybes, taip pat siūlė skirti jam švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą atmesti.