Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Kadangi pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neprieštaravo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje vertinama, ar teisėtai ir pagrįstai VSDFV Utenos skyrius atsisakė pareiškėjui skirti pensiją ir, ar priimti VSDFV Utenos ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 6 d. VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą skirti pensiją už tarnybą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis buvo pašalintas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje dėl jo paties kaltės ir nurodė pašalinimo (atleidimo) iš tarnybos datą – 2005 m. gruodžio 21 d. (b. l. 66).

VSDFV Utenos skyrius 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (10.126) Š34-22 atsisakė skirti pareiškėjui pensiją pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį kaip neatitinkančiam vienos iš šioje dalyje nustatytos sąlygos šiai pensijai paskirti, t. y. dėl to, kad pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai yra mažesnis nei 20 metų (sąlygą, kad po atleidimo iš tarnybos dienos būtų praėję 3 metai pareiškėjas atitinka).

Pareiškėjas 2017 m. gegužės 30 d. pateikė skundą VSDFV dėl VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo (b. l. 43–45).

VSDFV 2017 m. birželio 12 d. sprendime Nr. (6.5)I-3688 nustatė, kad pensijos byloje esantys dokumentai, patvirtina, jog iš tarnybos pareiškėjas buvo atleistas už drausmės pažeidimus, t. y. dėl jo paties kaltės. Pagal S. N. byloje esančius dokumentus pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti – 12 metų 11 mėnesių ir 28 dienos – apskaičiuotas teisingai, remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtame 2017 m. balandžio 5 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 10-S-62108 esančiais duomenimis (b. l. 62–64). VSDFV padarė išvadą, kad VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (10.126) Š34-22 teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui pensiją (b. l. 41–42).

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV priimtais sprendimais ir teigia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pareigūnų pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, Įstatymu bei Nuostatais.

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą skirti pensiją, todėl ginčui taikytinos teisės normos galiojusios prašymo padavimo metu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-177/2010). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundo argumentai, kad turėjo būti taikomi teisės aktai, galioję pensijos atsiradimo dieną, atmestini kaip nepragrįsti. Ginčas dėl pensijos skyrimo atsirado tik tuomet, kai pagal pareiškėjo pateiktą prašymą buvo priimtas sprendimas neskirti pensijos.

Ginčijamas teritorinio skyriaus sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi bei Nuostatais.

Įstatymo 3 straipsnyje nustatytos pareigūnų pensijų skyrimo sąlygos. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).

Taigi, minėtoje Įstatymo nuostatoje, kuria grindžiamas VSDFV Utenos skyriaus sprendimas, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų sistemos asmenims, po kurių atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kurie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių, pareigūnų pensija gali būti skiriama, jei tarnybos laikas pensijai skirti yra ne mažesnis kaip 20 metų.

Pareiškėjo teiginiai dėl senaties termino ginčui neaktualūs, kadangi jis iš tarnybos buvo atleistas 2005 m. gruodžio 21 d., t. y. senaties terminas Įstatymo taikymo prasme baigėsi 2008 m. gruodžio 21 d. ir tokių aplinkybių nei atsakovas, nei VSDFV sprendime nevertino kaip sudarančių pagrindą pareiškėjui neskirti pensijos. Šiuo atveju pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu, skyrus jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, vidaus tarnybos stažas – 12 metų 11 mėn. ir 28 dienos (b. l. 60). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 5 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape apskaičiuotas pareiškėjo stažas pensijai gauti 12 metų 11 mėn. ir 28 dienos (b. l. 62–64).

Pareiškėjas jokių kitų duomenų, kurie paneigtų apskaičiuotą stažą pensijai gauti, teismui nepateikė.

Kadangi, remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas dėl paties kaltės, padarius tarnybinę nuobaudą, tai laikytina pagrįsta atsakovo išvada, kad jis neatitiko būtinos sąlygos pensijai skirti, nustatytos pareigūnams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų sistemos, t. y. neištarnavo 20 metų.

Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis vidaus reikalų sistemoje tarnavo sunkiausiu valstybei momentu ir tikėjo valstybės pažadais bei asmenų lygiateisiškumo principu, nepaneigia esminių byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs būtino 20 metų stažo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teisė gauti pensiją yra nustatyta Įstatyme ir šiuo atveju, tik atitikdamas būtinas Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, jis būtų įgijęs teisę gauti pensiją.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai).

Teismo vertinimu, VSDFV Utenos skyrius 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti pensiją.

VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nustačiusi, kad pareiškėjo tarnybos laikas yra mažesnis nei 20 metų, todėl padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, tarnybos laikas pensijai skirti 12 metų 11 mėnesių ir 28 dienos apskaičiuotas teisingai. VSDFV konstatavo, kad pareiškėjas netenkino būtinos sąlygos pensijai skirti, nustatytos pareigūnams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų sistemos – nebuvo ištarnavęs 20 metų.

Pažymėtina, kad ištarnavus mažiau kaip 20 metų, bet ne mažiau kaip 5 metus, teisė į pareigūnų pensiją sukakus įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) įgyjama, jei pareigūnas išėjo, bet ne kaip šiuo atveju buvo atleistas, t. y. pašalintas iš tarnybos. Įstatymo nuostatos yra imperatyvios ir atsakovas pagal jam suteiktus įgaliojimus turi vertinti dokumentus bei spręsti, ar yra pagrindas skirti pensiją.

Konstatuotina, kad VSDFV 2017 m. birželio 12 d. sprendime tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo 2017 m. gegužės 19 d. prašyme nurodytas aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, kad VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gegužės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti bei įpareigoti atsakovą pareiškėjui paskirti pareigūnų pensiją. Pareiškėjas abstrakčiai skunde teigė, kad VSDFV neišnagrinėjo jo skundo esmės, tačiau nenurodė, kokių konkrečių argumentų, susijusių su teisės aktų taikymu bei faktinių aplinkybių vertinimu, VSDFV neištyrė. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2017 m. gegužės 19 d. skunde nurodyti argumentai, kurie iš esmės atkartoti ir skunde teismui. Vien tik abstraktūs pareiškėjo vertinimai dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ar laikmečio, kai pareiškėjas tarnavo vidaus reikalų sistemoje, nepaneigia nustatytų individualių faktinių aplinkybių bei atsakovo ir VSDFV ginčijamuose sprendimuose pateikto teisinio vertinimo. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo nuteistas, o buvo atleistas iš vidaus tarnybos, nepaneigia esminės Įstatymo sąlygos, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos dėl paties kaltės. Pareiškėjas jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, teismui nepateikė.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčijami VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, kurių, remiantis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo naikinti. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis – įpareigoti priimti naują sprendimą, t. y. paskirti pareiškėjui pensiją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.