Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Alytaus AVMI atsiliepimo į pareiškėjo S. N. skundą teismui nepateikė.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.

Pareiškėjas ginčija Komisijos Sprendimą, VMI prie LR FM sprendimą ir Alytaus AVMI sprendimą bei prašo juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus (b. l. 9-11, 12-16, 17-21).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Kaip jau minėta, šioje byloje ginčas kilo dėl Komisijos, VMI prie LR FM ir Alytaus AVMI priimtų sprendimų. Pareiškėjas mano, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos Įstatymo normos, kurios aiškiai reglamentuoja, kad mokestinė atsakomybė pagal Įstatymą atsiranda už akcizais apmokestinamų prekių, kurios yra nepaženklintos lietuviškomis banderolėmis, laikymą, jis nebuvo įsigijęs jokių akcizais apmokestinamų prekių be banderolių. Be to, atsakovės ir Komisijos nurodyti LVAT išaiškinimai, priimti 2006-09-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-973-06 ir 2007-07-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-689-07, pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomi ir siejami su jo atliktais veiksmais, nes pareiškėjas administracinius teisės pažeidimus padarė anksčiau nei teismas priėmė minėtas nutartis, o LVAT nutartys atgal negalioja (b. l. 6-8).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Alytaus AVMI Patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, vykdydama pavedimą tikrinti Nr. A4-16, atliko S. N. akcizų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimą, remiantis VMI prie LR FM 2007-06-29 sprendimu Nr. 68-105, 2007-07-26 surašė Patikrinimo aktą Nr. A4-16 (toliau – Aktas), kuriuo pareiškėjui buvo paskaičiuota 45 352 Lt, iš jų: 35 200 Lt akcizo mokesčio ir 10 152 Lt akcizo mokesčio delspinigių (Komisijos b. l. 15-19). Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2006-06-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu konstatuota, kad pareiškėjas bendrais veiksmais su kitais asmenimis įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, tai yra 50 000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė yra 80 000 Lt, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto LR ATPK 163² str. 4 d., padarymą (Komisijos b. l. 20-22). Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-09-18 nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas ir kiti asmenys organizavo ir per kitus asmenis gabeno akcizais apmokestinamas prekes – tabako gaminius ir jam paskirta administracinė nuobauda (Komisijos b. l. 23). Alytaus AVMI viršininko pavaduotojas, išnagrinėjęs Aktą, 2007-08-30 nusprendė jį patvirtinti pareiškėjo skundžiamu Alytaus AVMI sprendimu ir skirti 50 procentų dydžio baudą – 17 600 Lt akcizų mokesčio baudą (Komisijos b. l. 12-14). Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas Aktas, 2007-09-26 su skundu kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių, tai yra į VMI prie LR FM (Komisijos b. l. 10-11). Centrinis mokesčių administratorius 2007-10-31 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo patvirtino Alytaus AVMI sprendimą dėl Akto tvirtinimo (Komisijos b. l. 5-9). Pareiškėjas šį sprendimą 2007-12-01 apskundė Komisijai (Komisijos b. l. 1-2). Komisija Sprendimu nutarė patvirtinti VMI prie LR FM sprendimą (Komisijos b. l. 30-34).

Pagal MAĮ 2 str. 23 d., mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Minimo įstatymo 2 str. 18 d. mokestinė prievolė apibrėžiama kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

Prekių apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo 2 str. 1 d. reglamentuota, kad akcizais yra apmokestinama etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energetiniai produktai ir elektros energija. Šio įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios (....) teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Pagal Įstatymo 8 str. 9 d., šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes, o minimo įstatymo 9 str. 8 p. nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos viršininko įsakymu 2004-06-02 Nr.VA- 111 patvirtintų Apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų informavimo apie banderolėmis nepaženklintus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, įvežtus iš užsienio ir laikomus Lietuvoje taisyklių 3 p., fizinis asmuo, įvežęs iš užsienio ir laikantis Lietuvos Respublikoje alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių daugiau negu nustatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1 p., tai yra laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui viršija: (...) 100 pakelių cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako, privalo kitą dieną, po gaminių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją (o jeigu tai yra ne darbo diena, tuomet artimiausią darbo dieną), apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra laikomi gaminiai, pateikti tinkamai užpildytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-06-02 įsakymu Nr. VA-111 patvirtintos FR0718 formos Pranešimą apie laikomus banderolėmis nepaženklintų alkoholio ir tabako gaminių kiekius. Ši forma turi būti pildoma dviem egzemplioriais: vienas egzempliorius teikiamas Apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o antrasis egzempliorius lieka asmeniui.

Vadovaujantis Taisyklių 2.1.1. p., Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento) nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus).

Europos Tarybos 1992-02-25 Direktyvos Dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės (92/12/EEB) (toliau – Direktyva) 6 str. 1 d. (c) nustatyta, kad akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui arba nustačius trūkumus, kuriems esant akcizas turi būti sumokėtas (...). Akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui yra šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas. Pagal Direktyvos 7 str. 3 d., priklausomai nuo aplinkybių, mokestį privalo sumokėti pristatymui skirtus produktus pristatantis ar laikantis asmuo, arba produktus naudojimui kitoje nei ta, kurioje produktai jau buvo išleisti vartojimui, valstybėje narėje gaunantis asmuo, arba atitinkamas prekybininkas ar viešoji įstaiga.

Remdamasi paminėtu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Pagrindas taikyti Įstatymo nuostatas yra pats akcizų objektu laikomų prekių turėjimo faktas. Pažymi, kad Įstatymas nedetalizuoja vietos, kurioje konkrečiai turi būti laikomos banderolėmis nepaženklintos, akcizais apmokestinamos prekės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pagal žodžio „laikyti“ reikšmę, pateiktą Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000 m. psl. 350), akivaizdu, kad laikantis prekes yra tas asmuo, kuris prekes turi savo žinioje, savo naudai. Pagal Įstatymą asmeniui, laikančiam banderolėmis nepažymėtas, akcizais apmokestinamas prekes, prievolė mokėti akcizus atsiranda neatsižvelgiant į tai, ar šios prekės jam priklauso nuosavybės teise, ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-3-973-2006 ir Nr. A-3-689-2007).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2006-06-28 nutarimu ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-09-18 nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas laikė akcizais apmokestinamas prekes, pareiškėjas dėl padarytų pažeidimų prisipažino (Komisijos b. l. 20-22, 23). Kad S. N. turėjo savo žinioje, tai yra gabeno automobiliu, akcizais apmokestinamas prekes yra įrodyta šiais teismų nutarimais, todėl vadovaujantis LR ABTĮ 58 str. 2 d., šios aplinkybės laikytinos nustatytomis.

Taigi nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis nelaikė, tik gabeno cigaretes, kad jomis nedisponavo, jog mokestinė atsakomybė pagal Įstatymą atsiranda už akcizais apmokestinamų prekių, kurios yra nepaženklintos lietuviškomis banderolėmis, laikymą. Kolegija pabrėžia, kad pareiškėjui pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, atsirado prievolė mokėti akcizus. Pareiškėjas netinkamai aiškina mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes, kaip jau minėta, apmokestinimas akcizais yra siejamas su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu. Todėl mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas nesumokėjo akcizo pradėjęs laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), pagrįstai ir teisėtai nurodė jam šią prievolę įvykdyti ir, vadovaudamasis Įstatymo 8 str. 1 d. 8 p., 8 str. 9 d. bei 9 str. 8 d., pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 35 200 Lt akcizo mokesčio.

Pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Minimo įstatymo 139 str. 1 d. įvirtinta, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis paminėtomis MAĮ nuostatomis, pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo 10 152 Lt akcizo mokesčio delspinigių ir paskyrė 17 600 Lt – 50 procentų dydžio – akcizo mokesčio baudą.

Taip pat yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsakovės ir Komisijos nurodyti LVAT išaiškinimai, priimti 2006-09-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-973-06 ir 2007-07-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-689-07, pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomi ir siejami su jo atliktais veiksmais, nes pareiškėjas administracinius teisės pažeidimus padarė anksčiau nei teismas priėmė minimas nutartis, o LVAT nutartys atgal negalioja.

Pagal LR ABTĮ 13 str. 1, 2 ir 3 d., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja administracinių teismų praktiką įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius išaiškinimus.

Iš nurodytų LR ABTĮ nuostatų turinio matyti, kad tiek atsakovė, tiek Komisija pagrįstai nagrinėdamos pareiškėjo skundus vadovavosi pareiškėjo nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Komisija, VMI prie LR FM ir Alytaus AVMI tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis LR ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti skundžiamų sprendimų nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.