Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. P., N. P., A. J., V. U., V. U., D. N., A. N., D. Ž., R. V. Ž., A. P., J. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2018-06-26 gautas pareiškėjų K. P., N. P., A. J., V. U., V. U., D. N., A. N., D. Ž., R. V. Ž., A. P., J. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atsisakytinas priimti.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą ((duomenys neskelbtini) 445 str.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms (duomenys neskelbtini) 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.

Pareiškėjai reiškia reikalavimą pripažinti, jog inžineriniai įrenginiai (vandens siurblys, vandentiekio bei buitinių nuotekų bei jų valymo tinklai) bei infrastruktūros objektas (keliai) yra pareiškėjų bendroji dalinė nuosavybė. Iš pareiškimo turinio matyti, jog UAB „Bruzdelynas“ (likviduotas)sudarė preliminarias sutartis dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo, pagal kurias pasak pareiškėjų buvo sudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu pareiškėjai manė įsigiję žemės sklypo komunikacijas. Nekilnojamieji daiktai buvo įregistruoti viešajame registre, tačiau inžineriniai tinklai – ne.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą (CK 4.256 str. 1 d.). Prašymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima viešo registro tvarkytojas. Kai prašymas išnagrinėjamas, gali būti priimamas sprendimas prašymą tenkinti – įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus – arba prašymą atmesti – atsisakyti įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus (CK 4.257 str. 1 d.). Įregistravimą ar atsisakymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui (CK 4.258 str.).

Šiuo atveju pareiškėjai pareiškime nurodo, jog jie įgijo nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, tačiau ji nebuvo įregistruota. Teismas pažymi, jog prie pareiškimo nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog būtų kreiptasi į viešąjį registrą ir priimtas sprendimas – atsisakyti įregistruoti daiktus.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Būtent materialinis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad tam tikras faktas turi teisinę reikšmę, todėl svarbu aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas. Šiuo atveju pareiškėjai siekia atitinkamos daiktinės teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, turėtų priimti sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų.

Kita vertus, iš pareiškimo turinio matyti, jog dėl inžinerinių tinklų nuosavybės galimas ginčas tarp pareiškėjų ir Klaipėdos rajono savivaldybės, kuri išdavė statybos leidimą statyti infrastruktūrą, inžineriniai tinklai pasak pareiškėjų nebuvo perleisti nei prieš UAB „Bruzdelynas“ bankroto procedūrą, nei jos metu, taip pat ir tarp bendrijos „Bruzdeilyno valdos“, kuriai pasak pareiškėjų perduoti inžineriniai tinklai ir ji administruoja inžinerinius tinklus.

Taigi, šiuo atveju klausimas dėl daiktinės teisės įgijimo, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, negali būti nagrinėjamas ypatingąją teisena, kadangi nuosavybės teisės įgijimo klausimas esant ginčui gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka.

Pažymėtina ir tai, jog teismui su ieškiniu (šiuo atveju pareiškimu), be kita ko, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys jame dėstomas aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 5 p.). Pareiškėjai nurodo, kad sudarydami žemės sklypų ir gyvenamųjų namų pirkimo – pardavimo sutartis siekė ir manė, kad įsigijo kvartale įrengtą inžinerinę infrastruktūrą, tačiau pačios sutartys su pareiškimu nepateiktos, pateiktos tik preliminarios sutartys. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad šiuo metu inžinerinius tinklus administruoja gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Bruzdeilyno valdos“. Duomenų, kokiu pagrindu bendrija administruoja minėtus inžinerinius tinklus nėra pateikta. Taip pat nepateiktas bendrijos narių ir kitų bendrijos teritorijoje gyvenančių asmenų sąrašas. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar be pareiškėjų ginčo inžineriniais tinklais naudojasi kiti asmenys ir ar visi suinteresuoti asmenys įtraukiami į bylą. Be to, iš pareiškimo turinio ir su juo pateiktų priedų nėra aišku, kam priklauso žemės sklypas ar sklypai, kuriuose yra ginčo inžineriniai įrenginiai.

Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl negali į teismą besikreipiančiam asmeniui suformuluoti reikalavimo ir nurodyti jo pagrindo. Ši pareiga tenka asmeniui, besikreipiančiam į teismą (CPK 111 str.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas atsisako priimti pareiškėjų pareiškimą ir siūlo pareiškėjams dėl daiktinės teisės įregistravimo klausimą spręsti ikiteismine tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 525 str.).

Pareiškėjai pateikdami pareiškimą 2018-06-01 mokėjimo kvitu sumokėjo 37,00 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjams grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų K. P., N. P., A. J., V. U., V. U., D. N., A. N., D. Ž., R. V. Ž., A. P., J. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Pasiūlyti pareiškėjams kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl daiktinės teisės įregistravimo.

Pareiškėjams grąžinti 2018-06-01 AB Swedbank mokėjimo kvitu sumokėtą 37,00 Eur žyminį mokestį (mokėtojas IĮ Uostamiesčio teisinės paslaugos, įmokos kodas 5660), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.