- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- 2-219-213/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03407-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pareiškėjas
- R. G., N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., S. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir N. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., S. K., V. K. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos R. G. ir N. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktinio valdymo būdu priėmė jos sutuoktinis J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) ir dukros R. G.. a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Taip pat pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktinio valdymo būdu priėmė jo dukros R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų motina M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų tėvas J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po M. G. mirties (duomenys neskelbtini) ir J. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado paveldėjimo pagal įstatymą santykiai, nes pastarieji testamento nepaliko. Nurodė, kad pareiškėjos ir jų tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Jokio nekilnojamojo turto registruoto M. G. ir/ar J. G. vardu jų mirties momentu nebuvo. Palikėjos M. G. (duomenys neskelbtini) mirties momentu jai ir sutuoktiniui J. G. priklausė tik kilnojamieji daiktai: asmeniniai daiktai , baldai, namų apyvokos reikmenys. Po M. G. mirties (duomenys neskelbtini) liko ją pergyvenęs sutuoktinis J. G. ir dukros R. G. ir N. G.. Nurodė, kad vadovaujantis CK normomis, galiojusiomis palikimo atsiradimo momentu (1964 m. CK), palikimą galima buvo priimti šiais būdais: kreiptis į vietinį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą arba pradėti turtą faktiškai valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per įstatymo nustatyta trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo momento. Pagal CK nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškime taip pat nurodė, kad niekas iš įpėdinių po palikėjos M. G. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes kaip minėta palikėja jokio nekilnojamojo turto neturėjo, o asmeninius daiktus, namų apstatymo ir apyvokos reikmenys faktiškai pradėjo valdyti kartu su palikėja gyvenę sutuoktinis J. G. ir dukros R. G. bei N. G.. Nurodė, kad pareiškėjų tėvas J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties likusį kilnojamąjį turtą: asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenys, faktinio valdymo būdu pradėjo valdyti kartu su palikėju gyvenusios dukros Rima ir N. G..
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų tėvai M. G. ir J. G. buvo pateikę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nei M. G. nei J. G. mirties dienai priimti nebuvo, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu pilietis padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra miręs, nuosavybės teisės atkuriamos mirusio vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tačiau pretendento mirties atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, paveldintis mirusiojo turtą.
Nurodė taip pat, kad namų apyvokos reikmenų priėmimas patvirtina ir palikimo priėmimą, kurį gali sudaryti likęs kitas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, taip pat turtinė teisė, kurios pagrindu pareiškėjos gali paveldėti pagal įstatymą priklausančią dalį tėvų žemės, į kurią nuosavybės teisės atkuriamos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pareiškėjos, kaip M. G. ir J. G. teisių perėmėjos, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu: kreipėsi į archyvus dėl dokumentų , Trakų rajono žemėtvarkos skyriui teikė prašymus, papildomus dokumentus, dalyvavo ženklinant žemės sklypus, pasirašė paženklinimo-parodymo aktuose. Taigi pareiškėjos aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose tokiu būdu aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti ir būsimą palikimą. Šias aplinkybes patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančių dokumentų kopijos.
Pagal LR CPK 445 straipsnio nuostatas, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.
Kaip jau minėta, po M. G. mirties palikimą faktinio valdymo būdu priėmė jos sutuoktinis J. G., miręs (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos. Po J. G. mirties palikimą faktinio valdymo būdu priėmė pareiškėjos. Šių faktų patvirtinančių dokumentų pareiškėjos negali gauti kitokia tvarka, kaip tik nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimą po motinos M. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos sutuoktinis J. G., miręs (duomenys neskelbtini) ir dukros R. G. bei N. G.. Palikimą po tėvo J. G. mirties 1997-04-13 priėmė jo dukros R. G. bei N. G..
Nurodė, kad pagal LR CPK 444 straipsnio nuostatas, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
Juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjoms teisines pasekmes, nes jos yra M. G. ir J. G. įstatyminės turto paveldėtojos. Kaip palikėjų teisių perėmėjoms pareiškėjoms galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės atkurtos mirusiųjų M. G. ir J. G. vardu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. G. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti, nurodydama, kad jos mama mirė (duomenys neskelbtini) metais, o tėvas – (duomenys neskelbtini) metais. Jų mirties dienai jokio registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, todėl tiek ji, tiek sesuo į notarą nesikreipė. Jau vėliau apie 2001 metus giminės pasakė, kad mamos M. G. vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir jos tėvo vardu. Galvojo, kad nieko nereikės forminti, kad viskas nuosavybėn pereis savaime. Todėl ir prašė nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nes mirus tėvams, su kuriais gyveno iki jų mirties su seserimi ir toliau liko gyventi bendrame bute, ir toliau naudojosi po tėvų mirties likusiais daiktais, kurie priklausė jiems.
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. G. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po mamos mirties liko mamos asmeniniai daiktai, kuriais toliau ėmė naudotis tiek ji, tiek jos sesuo bei tėvas. O mirus tėvui, jos abi su seserimi ir toliau gyveno kartu, naudojosi ir tėvo daiktais. Po tėvų mirties bute, kuriame visi kartu gyveno, liko tėvų įsigyti baldai, spinta, šaldytuvas, televizorius. Tėvai dar būdami gyvi nieko nepasakojo apie žemę. Tik močiutė iš tėvo pusės sakė, kad yra turto ir šiek tiek priklauso tėvui. Jai yra žinoma, kad tėvui priklauso dalis miško ir žemės (duomenys neskelbtini) km.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė advokatė taip pat prašė nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, nurodydama, kad pareiškėjos žinojo apie nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, nes dalyvavo visuose procesuose, t.y. atliekant preliminarius matavimus, ženklinant ribas. Nurodė, kad tik po močiutės mirties sužinojo apie tėvo žemę, nes (duomenys neskelbtini) metais tvarkė visus dokumentus, mirus močiutei. Nurodė, kad tokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjoms sukels teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu sutiko su pateiktu pareiškimu ir prašė jį tenkinti, nurodydamas, kad jo tėvas, o pareiškėjų mama buvo brolis ir sesuo, jie nuolat bendravo, palaikė ryšius.
Suinteresuotas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo S. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Liudytoja V. S. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena Algirdo gatvėje Vilniuje, pažinojo pareiškėjų tėvus, nes ji gyvena gretimame name. Parodė, kad visi, t.y. tiek tėvai, tiek dukros gyveno kartu, gražiai sugyveno, mirus tėvams, dukros juos laidojo. Tėvai turto turėjo nedaug.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjų pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų R. G. ir N. G., suinteresuoto asmens V. K., liudytojos V. S. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus –mirties liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad M. G., mirė (duomenys neskelbtini), būdama 57 metų amžiaus, Gyventojų registro tarnybos 2015-07-13 pažymą apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje, jos sutuoktinis J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), vaikai – N. G., gim. (duomenys neskelbtini)m., R. G., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 22 ojo notarų biuro 2015-07-28 raštas, iš kurio matyti, kad paveldėjimo byla po M. G. mirties užvesta nebuvo, Vilniaus miesto penktojo notaro biuro 2015-07-21 raštas, iš kurio matyti, kad paveldėjimo byla po M. G. mirties pradėta nebuvo, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-08-14 išrašo, iš kurio matyti, kad M. G. nuosavybės teise priklauso 218/436 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2003-06-17, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-08-14 išrašo, iš kurio matyti, kad M. G. nuosavybės teise priklauso 355/710 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2002-01-03, mirties liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą LR Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad N. G., gim. (duomenys neskelbtini)tėvai yra J. G. ir M. G., gimimo liudijimą III-OK Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini)tėvai yra J. G. ir M. G., Gyventojų registro tarnybos 2015-07-13 pažymą apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mirė našliu, buvusi sutuoktinė M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), vaikai – N. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. G., gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus miesto penktojo notaro biuro 2015-07-21 raštas, iš kurio matyti, kad paveldėjimo byla po J. G. mirties pradėta nebuvo, Vilniaus miesto 22 ojo notarų biuro 2015-07-28 raštas, iš kurio matyti, kad paveldėjimo byla po J. G. mirties užvesta nebuvo, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-11-11 išrašo, iš kurio matyti, kad J. G. nuosavybės teise priklauso 282/564 ha žemės sklypo, esančio Kalvių kaime, Trakų r., įrašas galioja nuo 2008-02-22, M. G. nuosavybės teisės atkūrimo bylos medžiaga, J. G. nuosavybės teisės atkūrimo bylos medžiaga - daro išvadą, kad N. G. ir R. G. po savo motinos M. G. mirties, o J. G. po savo sutuoktinės M. G. mirties likusį palikimą šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė, rūpinuosi juo kaip savo turtu, t. y. pradėjo jį faktiškai valdyti, taip pat N. G. ir R. G. po savo tėvo J. G. mirties likusį palikimą šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė, rūpinuosi juo kaip savo turtu, t. y. pradėjo jį faktiškai valdyti, todėl pareiškėjų prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjos negali gauti (CPK 445 str.).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo tikslu.
Iš R. G. ir N. G. lygiomis dalimis priteistinos 8,81 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., CK 5.50, 5.51 str. str., teismas
nusprendžia:
prašymą patenkinti.
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktinio valdymo būdu priėmė jos sutuoktinis J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)ir dukros R. G.. a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktinio valdymo būdu priėmė jo dukros R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš R. G. ir N. G. po 4,40 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu įteikimu valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.