- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-08
- Bylos Nr.
- 1A-407-134-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Pranešėjas Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-134/2008
Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.4
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. areštu 45 paroms, bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis areštinėje.
Priteista iš D. K. D. Š. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 22 d., apie 22.46 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 53, 75 ir 76 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti į pėsčiųjų perėją įėjusio pėsčiojo, nors arčiau vidurio gatvės sustojo lengvasis automobilis, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, ir nepraleido bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusį D. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta D. Š. sveikata,- jam nustatyta daugybinė trauma: dešinio žastikaulio uždaras lūžis, atviras dešinės blauzdos kaulų lūžis, kairės blauzdos kaulų lūžis, trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas, III-o laipsnio trauminis šokas, muštinė galvos žaizda, dėl asmenybės ir elgesio sutrikimų dėl galvos smegenų potrauminio sindromo, kitų keleto kūno sričių sužalojimų padarinių, jam nustatyta 85 procentų darbingumo netekimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : jam paskirtą arešto bausmę pakeisti baudos bausme ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį draudimo bendrovės atlygintos neturtinės žalos dalimi – 1 726,4 Lt, t.y. iki 48 273,6 Lt.
Nuteistasis skunde teigia, jog teismas jam nepagrįstai skyrė arešto bausmę. Teismas neteisingai nurodė, kad jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis ir taikė BK 55 str. nuostatas, nes neatsargūs nusikaltimai į jokias grupes neskirstomi, todėl netaikytinos ir BK 55 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą už tyčinius nusikaltimus. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis dirba UAB ,,Topo centras“ pardavėju ir šeštadieniais, todėl dėl arešto bausmės atlikimo gali netekti darbo, nes darbdavys nesudarys galimybės nedirbti šeštadieniais. Jis gauna nuolatines pajamas, todėl gali įvykdyti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog draudimo bendrovė UADB ,,Ergo Lietuva“ atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinė žalos – 1 726,4 Lt ir nepagrįstai šia suma nesumažino jam nukentėjusiajam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžio.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir veikos kvalifikavimo, nesutikdamas tik su jam paskirtos bausmės rūšimi ir priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžiu, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.).
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
Teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį – areštą ir nustatydamas jos dydį – 45 paras – iš esmės teisingai vadovavosi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas, ištyręs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino apelianto veikos subjektyviąją pusę ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. K. nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu. Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad neatsargūs nusikaltimai pagal jų pavojingumą į atskiras grupes neskirstomi. Skiriant bausmę už neatsargius nusikaltimus, BK 55 str. nuostatomis vadovautis nėra pagrindo, nes jos reglamentuoja bausmės rūšies parinkimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Taigi teismas bausmės skyrimo motyvuose neteisingai nurodė, kad apeliantas padarė apysunkį nusikaltimą ir nepagrįstai bausmės rūšies parinkimą motyvavo ir BK 55 str. nuostatomis. Tačiau iš nuosprendyje išsamiai išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad šie netikslumai neturėjo lemiamos reikšmės bausmės rūšies ir dydžio parinkimui, nes apeliantui paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o tai atitinka ir BK 55 str. nuostatas, nors šiuo atveju šio straipsnio nurodymas nuosprendyje yra perteklinis. Teismas išsamiai įvertino apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis : jis anksčiau neteistas, dirba darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas gerai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2004-2008 m. yra eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas; be to, po nusikalstamos veikos padarymo vėl du kartus baustas administracine tvarka : 2007-10-08 pagal ATPK 126 str. 1 d. už vairavimą, esant lengvam neblaivumo laipsniui, 2008-02-08 – pagal ATPK 124 ¹ str. 1 d. už važiavimą, esant draudžiamam šviesoforo signalui (104-105 b.l.). Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas iki nusikalstamos veikos padarymo sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus, ir netgi nusikalstama veika, sukėlusi sunkiais pasekmes, nepakeitė jo vairavimo įpročių – jis ir toliau daro KET pažeidimus ir kelia pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek jo paties saugumui.
Teismas, skirdamas bausmę, įvertino apelianto elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau neatlygino nei dalies sunkiai sužalotam nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į pastarąją ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad nukentėjusysis D. Š. yra pareiškęs civilinį ieškinį, teismas pagrįstai pažymėjo, kad baudos bausmės paskyrimas D. K. neatitiktų ir nukentėjusiojo interesų gauti žalos atlyginimą. Teismas, paskyręs mažesnę nei pagal BK 49 str. 3 d. galimos skirti arešto bausmės vidurkis bausmę, įvertino apelianto skunde nurodytą aplinkybę – tai, kad jis dirba pardavėju UAB ,,Topo centras“, todėl paskyrė šią bausmę atlikti poilsio dienomis. Pagal Darbo kodeksą poilsio dienomis yra sekmadienis ir kitos nedarbo dienos, švenčių dienos, atostogų dienos. BVK 59 str. 3 d. nurodyta, kad poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, apelianto skundo argumentas, jog jis, poilsio dienomis atlikdamas arešto bausmę, gali netekti darbo, nes darbdavys jam nesudarys sąlygų nedirbti šeštadieniais, yra nepagrįstas.
Įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, daroma išvada, kad apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, todėl jos laikyti per griežta ir keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio.
Teismas D. K. nusikaltimu nukentėjusiajam D. Š. padarytą neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt. Apeliantas šios sumos neginčija, tačiau prašo ją sumažinti draudimo bendrovės, kurioje eismo įvykio metu jis buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, nukentėjusiajam išmokėta suma. Šis apelianto prašymas pagrįstas. Iš byloje esančios UADB ,,Ergo Lietuva“ pažymos matyti, kad draudimo bendrovė, vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., nukentėjusiajam atlygino įstatyme numatytą 500 eurų, t.y. 1 726,4 Lt dydžio neturtinę žalą (153 b.l.). Teismas šią aplinkybę nurodė nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje apeliantui priteisė atlyginti visą neturtinės žalos dydį – 50 000 Lt. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes apeliantas nebeprivalo dar kartą atlyginti draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėtos sumos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto prašymas dėl civilinio ieškinio išsprendimo tenkintinas ir jam priteistina atlyginti likusi žalos dalis – 48 273,6 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendį dėl civilinio ieškinio pakeisti.
Sumažinti iš D. K. D. Š. priteistą neturtinę žalą iki 48 273,6 Lt.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.