Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) prašymą dėl A. L. paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 20 d. gautas nuteistojo A. L. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Prašyme nurodoma, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK, kuris švelnina jo padėtį, todėl atsižvelgiant į tai yra pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3. Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo teisiniai argumentai ir išvados

Prašymas tenkintinas iš dalies.

4. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

5. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad švelninantis nuteistojo padėtį įstatymas turi būti taikomas neįvykdytiems nuteistojo atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams.

6. Jau buvo minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sauso 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. L. prašymą, pasisakys ir dėl ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių švelninimo, veikų kvalifikavimo pagal aktualios redakcijos BK.

7. Vilniaus miesto teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (du nusikalstamų veikų epizodai) dėl to, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse įrengtas saugyklas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad pagrobė dviratį iš požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos dviračių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl to, kad, įsibraudamas į dviračių saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), sugadino 200 eurų vertės skaitmeninę dviračių saugyklos spyną.

8. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad įsibrovęs į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą 10 854,64 eurų vertės turtą, pagal 187 straipsnio 1 dalį dėl įsibarant į gyvenamąjį namą sugadinto ir sunaikinto 416,70 eurų vertės turtą, pagal 254 straipsnio 1 dalį dėl iš gyvenamajame name esančio seifo pagrobtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl iš gyvenamojo namo pagrobtų fizinių asmenų dokumentų, taip pat pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už disponavimu nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos - amfetaminu.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

10. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475) (toliau Įstatymas).

11. Šiuo įstatymu, be kita ko, buvo keičiami BK 178 ir 190 straipsniai, kurių pakeitimai susiję su nuteistojo A. L. padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl, prašymą nagrinėjantis teismas, šiame procesiniame sprendime, pasisakys tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse. BK 140, 254, 259, 302 straipsniai, pagal kuriuos taip pat buvo kvalifikuotos A. L. veikos, nebuvo keičiami, todėl priimtas Įstatymas nuteistojo padėčiai dėl šių nusikalstamų veikų įtakos neturi.

12. Įstatymu pakeitus BK 178 straipsnį, vagystės kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją buvo perkeltas į straipsnio 3 dalį. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už šią nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštu, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Lyginant aktualios redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalį su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 178 straipsnio 2 dalimi, tiek veikos kvalifikuojantys požymiai, aktualūs vertinant nuteistojo padėtį, tiek už veikos padarymą numatytos sankcijos, yra identiškos. Tai reiškia, kad priėmus Įstatymą, nuteistojo A. L. teisinė padėtis, vertinant jo atliktų veiksmų, kurie buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kontekste nepasikeitė, todėl šioje dalyje perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal aktualią BK 178 straipsnio redakciją ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

13. Nors Įstatymu BK 189 straipsnio 1 ir 3 dalys, pagal kurias buvo kvalifikuoti nuteistojo A. L. veiksmai nebuvo keistos, tačiau jo veiksmų kvalifikavimui turi įtakos BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Aktualios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Jau buvo minėta, kad A. L. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl 416,70 eurų vertės turto sugadinimą ir sunaikinimą. Tokia sugadinto turto vertė pagal aktualią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją vertinama kaip nedidelė, už nedidlės vertės turto sugadinimą baudžiamasis įstatymas numato švelnesnę atsakomybę, todėl yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą ir jo veiksmus dėl įsibarant į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sugadinto ir sunaikinto turto, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nusprendžiu kvalifikuotus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, spręstinas ir nuteistajam paskirtos bausmės už šią nusikalstamą veiką švelninimo klausimas.

14. Kartu teismas pažymi, kad Įstatymu padidinus BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viršutinę nedidelės vertės turto ribą iki 10 MGL, nuteistojo veiksmų kvalifikavimas dėl 200 eurų vertės dviračių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), elektrinės spynos sugadinimo, kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiu kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nesikeičia.

15. Sprendžiant bausmės švelninimo klausimą pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams A. L. perkvalifikuota nusikalstama veika dėl 416,70 eurų turto sunaikinimo ir sugadinimo priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, už kuriuos maksimali įstatymo numatyta bausmė – 45 paros arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymo leidėjui priėmus nuteistojo padėtį švelninantį įstatymą, pagal kurį sugadinto ir sunaikinto turto vertė laikoma nedidele, yra pagrindas jo veiksmus perkvalifikavus pagal BK 187 straipsnio 3 dalį jam skirti sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Parenkant konkretų arešto bausmės dydį, teismas atsižvelgia į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiketi už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalį paskyrus maksimalią įstatymo numatytą arešto bausmę – 45 paras.

16. Šiuo procesiniu sprendimu perkvalifikavus nuteistojo A. L. veiksmus dėl įsibarant į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sugadinto ir sunaikinto turto pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskyrus už šią veiką sankcijoje numatytą bausmę, kurią, pritaikius Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiais taikytas bausmių bendrinimo taisykles, subendrinus, galutinė A. L. skirta bausmė nesikeičia. Todėl rezoliucinėje nutarties dalyje nurodoma, jog keičiama tik vienos veikos kvalifikacija ir už ją skirtina bausmė, pažymint, kad galutinė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nesikeičia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. (A. L.) prašymą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo A. L. (A. L.) nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 45 parų areštą.

Pritaikius Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiais taikytas bausmių bendrinimo taisykles, galutinės A. L. (A. L.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiu skirtos 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės nekeisti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.