- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- e2-45332-845/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 791,18 EUR skolą, 12,03 EUR palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalies tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis perdavė atsakovui suderinto asortimento prekes (e. b. l. 5-9). Atsakovas iki PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų terminų ir vėliau už gautas prekes nesusimokėjo, todėl ieškovas siuntė atsakovui raginimus padengti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, liko skolingas 791,18 EUR. Skolos dydį įrodo byloje pateiktas skolų suderinimo aktas (e. b. l. 10). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų padengęs susidariusią skolą ar pareiškęs pretenzijas dėl prekių kokybės, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos prekės jam nebuvo perduotos (CPK 178 straipsnis), darytina išvada, kad ieškovas perdavė atsakovui prekes, nurodytas minėtose PVM sąskaitose–faktūrose. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo pareigą sumokėti už jam perduotas prekes. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdo sutartinės pareigos atsiskaityti už pateiktas prekes, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 791,18 EUR skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys).
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bei Europos banko nustatytą 2016 m. II pusmečio fiksuotą palūkanų normą, prašė priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio palūkanas (12,03 EUR), paskaičiuotas nuo 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. liepos 14 d., 2016 m. liepos 28 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 8 d., t. y. dienų, kada atsakovas turėjo apmokėti PVM sąskaitas–faktūras, iki 2016 m. spalio 20 d. Kadangi atsakovas iki PVM sąskaitose–faktūrose nurodytų terminų neatsiskaitė su ieškovu už gautas prekes, t. y. laiku savo prievolės neįvykdė, įstatymas numato ieškovui teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku neatsiskaičius už perduotas kanceliarines prekes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 12,03 EUR kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė jo naudai iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas 2016 m. liepos 1 d. Europos banko nustatyta fiksuotąja palūkanų norma, todėl tenkintinas – iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (803,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18 EUR dydžio žyminis mokestis.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 791,18 EUR skolą, 12,03 EUR palūkanų, iš viso – 803,21 EUR (aštuonis šimtus tris eurus 21 euro centą), 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (803,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 EUR (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.