- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- I-6366-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00987-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjai I. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės 300 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdama savo reikalavimą pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-06-05 iki 2014-06-11 jos laisvė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes visą laikotarpį ji buvo kalinama perpildytose kamerose, neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto. Kamerose trūko oro, nebuvo galimybės judėti, todėl dažnai kildavo konfliktai. Kalėdama perpildytose kamerose, pareiškėja patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti patirtą neturtinę žalą.
Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad ji nebuvo laikoma perpildytose kamerose, tačiau buvo laikoma kartu su rūkančiais asmenimis, todėl turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 6–10) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalaus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Atsiliepime nurodyti pareiškėjos judėjimo duomenys patvirtina, kad jai būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjos skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjos I. J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodė, kad jos laisvė Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-06-05 iki 2014-06-11 buvo apribota pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Reikalavimą priteisti 300 Eur neturtinę žalą pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K ji buvo kalinama perpildytose kamerose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų kameros ploto turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (2010-12-16 sprendimas Trepashkin prieš Rusiją; 2014-09-15 sprendimas Logothetis ir kt. prieš Graikiją). Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie TM 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas kilusį ginčą, turi nustatyti, ar Lukiškių TI-K užtikrino, kad pareiškėjai tektų 3,6 kv. m kameros ploto.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2014-06-05 iki 2014-06-11 Lukiškių TI-K iš viso praleido 6 dienas. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja buvo kalinama kamerose Nr. 409 ir Nr. 408. Kameros Nr. 409 plotas yra 38,33 kv. m ir šioje kameroje pareiškėja 2014-06-05 buvo laikoma viena. Kameros Nr. 408 plotas yra 29,39 kv. m ir šioje kameroje laikotarpiu nuo 2014-06-06 iki 2014-06-10 buvo apgyvendinta nuo 1 iki 3 asmenų (b. l. 6–10). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjos teisių, nes buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Lukiškių TI-K pateikti duomenys visiškai paneigia pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, nes visą laikotarpį pareiškėja buvo kalinama erdviose kamerose, kuriose buvo apgyvendinta žymiai mažiau asmenų nei įrengta miegamų vietų. Pareiškėja turėjo galimybę naudotis pakankamai dideliu gyvenamuoju plotu, mažiausiai apie 10 kv. m.
Kitos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės yra susijusius su kamerų perpildymu, todėl nenustatęs, kad pareiškėja buvo kalinama perpildytose kamerose, teismas jų nevertina.
Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, – skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 1 d. 7 ir 8 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja papildomai nurodė, kad patyrė nepatogumų, nes buvo laikoma kartu su rūkančiais asmenimis, kamerose buvo netvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjai 2016-09-09 pasirašytai buvo įteiktas teismo šaukimas (b. l. 23), kuriuo jai išaiškinta Administracinių bylų teisenos įstatymo įtvirtinta teisė tikslinti skundą. Šia teise pareiškėja nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos teismui pateiktame skunde, negali būti vertinamos, nes peržengia ginčo ribas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti jai neturtinę žalą nėra, nes nenustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, t. y. neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai. Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.