Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-337-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-06
Bylos Nr.
1A-9-337-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
S. B., D. B., S.

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-337/2009

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.4.6.1.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Arnoldo Šukaičio, Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjams Arvydui Martinkevičiui, Vytautui Kupcikevičiui,nuteistiesiems S. B., D. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-05 nuosprendžio, kuriuo:

- S. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas trims metams.

- D. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. – laisvės atėmimas trims metams;

- pagal BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimas

Vadovaujantis BK 63 str. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trims metams.

Iš S. B. ir D. B. priteista po 111,65 Lt teismo proceso išlaidų valstybės naudai.

Be to, šiuo nuosprendžiu byla dalyje dėl S. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 223 str. 1 d., nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

D. B. ir S. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, suklastodami tikrus dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudodami, juos įtraukdami į UAB „B" buhalterinę apskaitą, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą, didelės vertės turtą - UAB „B" priklausantį turtą - 55.223,40 Lt ir pasikėsino apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės valstybei 9.940,21 Lt PVM, o būtent: jie ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku rankraštiniais įrašais į UAB „P" blankus S. B. įrašius žinomai melagingus duomenis, kad:

1. 2002 m. liepos 1 d. UAB „P" pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655750 parduoda prekių UAB „B" už 11.565,65 Lt, tame tarpe 1.764,25 Lt PVM, bei šioje PVM sąskaitoje-faktūroje pasirašius už išgalvotą asmenį - vadybininką J. P.,

2. 2002 m. liepos 2 d. UAB „P" pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655749 parduoda prekių UAB „Ba" už 19.825,18 Lt, tame tarpe 3.024,18 Lt PVM, bei šioje PVM sąskaitoje-faktūroje pasirašius už išgalvotą asmenį - vadybininką J. P.,

3. 2002 m. rugpjūčio 13 d. UAB „P" pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655646 parduoda prekių UAB „B" už 23.210,60 Lt, tame tarpe 3.540,60 Lt, bei šioje PVM sąskaitoje- faktūroje pasirašius už išgalvotą asmenį - vadybininką R. K.,

4. 2002 m. rugpjūčio 19 d. UAB „P" pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655751 parduoda prekių UAB „B" už 15.620,18 Lt, tame tarpe 1.611,18 Lt PVM, bei šioje PVM sąskaitoje-faktūroje pasirašius už išgalvotą asmenį - vadybininką R. K.,

šiuose dokumentuose pasirašė kaip prekes gavęs asmuo ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo - įtraukė į UAB „B", įmonės kodas 4837013, buhalterinę apskaitą, tuo parodant apskaitoje, kad UAB „B" skolinga UAB „P" 65.163,61 Lt, tame tarpe 9.940.21 Lt PVM, tačiau šių pinigų neužvaldė - nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2002 m. spalio 10 d. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo UAB ,,B" patikrinimą.

Be to, D. B. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpyje nuo 2002 m. liepos 1 d. 2002 m. rugpjūčio 19 d. apgaulingai tvarkė UAB „B", įmonės kodas 4837013, buhalterinę apskaitą, o būtent:

2002 metais į UAB „B" buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras serija GCC Nr. 1655750, 1655749, 1655646, 1655751, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad:

1. 2002 m. liepos 1 d. UAB „P" pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655750 parduoda prekių UAB „B" už 11.565,65 Lt, tame tarpe 1.764,25 Lt PVM,

2. 2002 m. liepos 2 d. UAB „P" pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655749 parduoda prekių UAB „B" už 19.825,18 Lt, tame tarpe 3.024,18 Lt PVM,

3. 2002 m. rugpjūčio 13 d. UAB „P" pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655646 parduoda prekių UAB „B" už 23.210,60 Lt, tame tarpe 3.540,60 Lt,

4. 2002 m. rugpjūčio 19 d. UAB „P" pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655751 parduoda prekių UAB „B" už 15.620,18 Lt, tame tarpe 1.611,18 Lt PVM,

tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 straipsnio reikalavimus - dokumentas turi turėti įstatymuose nustatytus rekvizitus, tačiau UAB „B" buhalterinėje apskaitoje fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „P", pažeidė 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, tačiau 2002 metais UAB „B" buhalterinėje apskaitoje UAB „P" užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, kurios realiai nepakeitė nei turto, nei kapitalo, nei įsipareigojimų,

dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Baudžiamoji byla buvo nutraukta (BPK 3 str. 1 d. 2 p.) dėl kaltinimų tuo, kad S. B., suklastodamas tikrus dokumentus, bei juos panaudodamas, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą, UAB ,,A" priklausantį turtą - 6.609,90 Lt ir pasikėsino apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės valstybei - 1.189.78 Lt PVM, o būtent:

jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku rankraštiniais įrašais į UAB „P" blanką įrašė žinomai melagingus duomenis, kad 2002 m. rugsėjo 3 d. UAB „P“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655752 parduoda prekių UAB „A" už 7.799,68 Lt, tame tarpe 1.189.78 Lt PVM, bei šioje PVM sąskaitoje-faktūroje ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenų - vadybininką R. K., šį suklastotą dokumentą panaudojo - pateikė UAB ,,A" direktoriui R. P., kuris šį dokumentą įtraukė į UAB „A", įmonės kodas 4843326, buhalterinę apskaitą, bei tuo parodant apskaitoje, kad UAB „A" skolinga UAB „P" 7.799,68 Lt, tame tarpe 1.189.78 Lt PVM,

tačiau šių pinigų neužvaldė - nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2002 m spalio lld. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo UAB „A" patikrinimą.

Taip pat S. B. buvo kaltinamas tuo, kad suklastodamas tikrus dokumentus, juos panaudodamas, apgaule savo naudai įgijo UAB „E" priklausantį turtą - 19.075 Lt ir išvengė turtinės prievolės valstybei -3.433.50 Lt PVM, o būtent:

panaudodamas UAB „P" priklausančius griežtos atskaitomybės blankus, kuriuos gavo iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens - PVM sąskaitas-faktūras serija GCC Nr. 1655646, 1655748, 1655749, 1655750, 1655751, 1655752 bei kasos pajamų orderius serija LAC Nr.5455022, 54550234, 5455024 ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku į šiuos blankus rankraštiniais įrašais įrašė žinomai melagingus duomenis, kad

2002 m. birželio 3 d. UAB "P" pagal PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr. 1655748 parduoda prekių UAB „E" už 22.508.50 Lt, tame tarpe 3.433,50 Lt PVM, bei šioje PVM sąskaitoje-faktūroje tyrimo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį - vadybininką R. L., šį suklastotą dokumentą panaudojo - pateikė UAB „E" direktoriui R. K., kuris šiuos dokumentus įtraukė į UAB „E", įmonės kodas 4838411, buhalterinę apskaitą bei 2003 m. birželio 2 d. tapęs UAB „E" direktoriumi ir iš kasos paėmęs 22,508,50 Lt tyrimo metu nenustatytam asmeniui UAB „P" kasos pajamų orderio kvituose:

1. serija LAC Nr.5455022 įrašius, kad 2003 m. liepos 1 d. UAB „P" vadybininkas R. L. priėmė iš S. B. 8.500 Lt už prekes,

2. serija LAC Nr.5455024 įrašius, kad 2003 m. liepos 10 d. UAB ,,P" vadybininkas R. L. priėmė iš S. B. 7.400 Lt už prekes,

3. serija LAC Nr.5455023 įrašius, kad 2003 m. liepos 7 d. UAB „P" vadybininkas R. L. priėmė iš S. B. 6.608.50 Lt už prekes.

šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikęs UAB „E" buhalterei V. R.. užvaldė valstybei priklausantį turtą- 3.433.50 Lt PVM ir UAB „E" priklausantį turtą- 19.075 Lt.

Be to, D. B. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB „B", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeisdamas 1992-06-18 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.I-2654 (galiojo iki 2002 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio "Apskaitos dokumentų juridinė galia" reikalavimus - apskaitos dokumentai turi būti įforminti įvykusioms ūkinėms operacijoms bei turėti įstatymuose numatytus privalomus rekvizitus, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002 m. sausio i d.) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu-užfiksuotos ūkinės operacijos, kurios realiai nepakeitė nei turto nei kapitalo, nei įsipareigojimų,! 3 straipsnio reikalavimus - dokumentas turi turėti įstatymuose nustatytus privalomus rekvizitus, tame tarpe asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardai arba pirmosios) vardų raidės, parašai ir pareigos - apskaitos dokumentuose nurodyti rekvizitai neatitinka tikrovės - dokumentuose pasirašė įmonėje nedirbantys asmenys arba nurodyti asmenys neigia turėję santykių su UAB „B", o būtent:

neįsitikinęs, kad buhalteriniuose dokumentuose- PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderio kvituose yra įstatymuose numatyti privalomi rekvizitai, nepatikrinęs prekes pateikusių asmenų bei įmonių dokumentų, į UAB „B" buhalterinę apskaitą įtraukė juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus: PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, šiuose dokumentuose pasirašė kaip ūkines operacijas atlikęs asmuo - UAB „B" direktorius, apskaitoje užfiksavo ūkines operacijas, realiai nepakeitusias nei turto nei kapitalo, nei įsipareigojimų , o būtent:

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.3827930, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 3.801,91 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr. 1779080, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 2.283,18 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.3827831, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 2.939,38 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.5151113, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 4.460,68 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.5151185, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 14.808,83 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.5151128, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 5.331,95 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.5151199, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 6.174,47 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.4643145, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 5.944,29 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.5151159, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 18.620,93 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.4643198, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 3.751,67 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.4643218, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 3.216,68 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.4643219, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 2.879,11 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.4643208, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 5.506,13 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBE Nr.6886413, kurioje nurodyta, kad UAB „E" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 1.876,44 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GCC Nr.1319189, kurioje nurodyta, kad V. B. įmonė parduoda UAB „B" prekių už bendrą 200.866,68 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturintį 2002 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija SAC Nr.28131489, kuriame nurodyta, kad D. B. sumoka V. B. įmonei 9.990 Lt,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturintį 2002 m. balandžio 19 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija SAC Nr.28131449, kuriame nurodyta, kad D. B. sumoka V. B. įmonei 9.9900 Lt,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturintį 2002 m. balandžio 25 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija SAC Nr.28131450, kuriame nurodyta, kad D. B. sumoka V. B. įmonei 9.990 Lt,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBF Nr.0570934, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 3.140,19 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBF Nr.0570935, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 3.727,15 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBF Nr.05710184, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB "B" prekių už bendrą 11.308,77 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBF Nr.05709364, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 4.780,03 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBF Nr.0571010, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 6.769,70 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. birželio 2 d. d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBF Nr.0571054, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB "B" prekių už bendrą 4.423,84 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LBF Nr.0571011, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 1.617,77 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6290005, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 6.744,61 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6290006, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 4.718,35 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6290058, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB ,,B" prekių už bendrą 6.239,13 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6290066, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 994,74 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6290133, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 6.783,12 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692722, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 4.157,44 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692723, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 8.895,31 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692724, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 3.766,19 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692800, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 5.419,74 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692765, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 6.154,10 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692725, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 4.008,58 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugpjūčio 24d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692768, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 3.940,54 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692847, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB "B" prekių už bendrą 8.123 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692876, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 6.871,38 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692875, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 10.975,18 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.6692899, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 4.369,37 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.8219951 kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už. bendrą 6.145,27 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBC Nr.8219985, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 9.503,99 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBB Nr.9659441, kurioje nurodyta, kad V. Č. įmonė parduoda UAB „B" prekių už bendrą 1.056,24 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2001 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBB Nr.9659442, kurioje nurodyta, kad V. Č. įmonė parduoda UAB „B" prekių už bendrą 1.986,41 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturintį 2001 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAC Nr.0332903, kuriame nurodyta, kad D. B. sumoka V. Č. įmonei 1.056,24 Lt,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturintį 2001 m. lapkričio 22 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAC Nr.0332901, kuriame nurodyta, kad D. B. sumoka V. Č. įmonei 1.986,41 Lt,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2002 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBD Nr.2275933, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 4.351,50 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2002 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBD Nr.2275962, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 6.371,14 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturintį 2002 m. vasario 26 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAC Nr.4471741, kuriame nurodyta, kad D. B. sumoka UAB „V" 2.000 Lt,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2002 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBD Nr.2276147, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 5.867,14 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturintį 2002 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAC Nr.4471740, kuriame nurodyta, kad D. B. sumoka UAB „V" 8.722,51 Lt.

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2002 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBD Nr.2276178, kurioje nurodyta, kad UAB „V“ parduoda UAB „B" prekių už bendrą 14.658,93 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2002 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBD Nr.2276220, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 29.780,29 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią 2002 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GBD Nr.2276219, kurioje nurodyta, kad UAB „V" parduoda UAB „B" prekių už bendrą 27.453,41 Lt sumą,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturintį 2002 m. gegužės 31 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAC Nr.4471964. kuriame nurodyta, kad D. B. sumoka UAB „V" 9.958 Lt,

apskaitoje panaudojo juridinės galios neturintį 2002 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAC Nr.4471951, kuriame nurodyta, kad D. B. sumoka UAB „V" 9.528 Lt.

D. B., buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „B" direktoriumi ir būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, 2003 m. kovo 31 d. išeidamas iš darbo, jo žinioje buvusių UAB „B" buhalterinės apskaitos dokumentų niekam neperdavė, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neužtikrino UAB „B" dokumentų išsaugojimo, dėl to UAB „B" dokumentai buvo prarasti neaiškiomis aplinkybėmis;

tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą- "Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą",

dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „B" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2001-2003 metus.

Šalies argumentai

S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-08-05 nuosprendį ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Teismas pažeidė ir netinkamai taikė tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neteisingai bei nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., nors jo veiksmuose nebuvo jokių šio nusikaltimo požymių. Atkreipia dėmesį į tai, jog apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo jokių apgaulės, kaip priemonės įgyti svetimą turtą, požymių. Jis pripažino, kad sąskaitas - faktūras, kuriose, anot pirmosios instancijos teismo, tyčia įrašė klaidingus duomenis, pasirašė jis, tačiau tą dariau ne vedamas nusikalstamų kėslų - panaudojant apgaulę pasisavinti UAB „B" turtą, o paprašytas V. M., UAB „P" vadybininko. Jokių pinigų jis nepasisavino ir niekuomet neketino to daryti. Dokumentuose padaryti įrašai atitiko tikrovei. Pasirašytus dokumentus iškart pateikdavo UAB „P". Teigia nežinantis, kaip tie dokumentai atsidūrė UAB „B", jis pats jų UAB „B" nepateikinėjo. Pasirašydamas nenumanė, kad jo veiksmai bus prilyginti sukčiavimui. Dėl atliktų veiksmų UAB „P" jam jokių pretenzijų niekuomet neturėjo ir nereiškė. Kiek žinau, UAB „P", kaip pardavėjas, prekes pirkėjui - atitinkamai firmai - visuomet pateikdavo. Tą bylos proceso metu patvirtino D. B., R. P., R. K., A. Š.. Taigi, jei UAB „P" visuomet kartu su sąskaitomis - faktūromis pateikdavo ir prekes, tai yra savo veiksmais nesukeldavo kitoms įmonėms jokios žalos ar pagrindo jai atsirasti, yra nesuprantama, kodėl jis yra kaltinamas pasikėsinimu apgaule įgyti svetimą, vienai iš tų įmonių priklausantį turtą. Šioje situacijoje jo kaltė buvo tik toje dalyje, kas liečia pasirašymą ant sąskaitų - faktūrų už A. S..

Šalies argumentai

Apeliantas S. B. nurodo, kad nuosprendyje klaidingai konstatuojama, jog jis į UAB „P" blankus įrašė melagingus duomenis, nes tikrovės neatitinkantis buvo tik pats parašas. Sąskaitose - faktūrose nurodytos prekės iš tiesų egzistavo, jos įmonėms - pirkėjoms buvo perduotos. Jis parašus padėjo tik draugiškai paprašytas V. M., pasitikėdamas juo ir A. S. ir tik UAB „P" naudai, padėdamas įmonei vykdyti savo komercinę veiklą. Apeliantas nurodo, kad jis niekada nedirbo nei UAB „P", nei UAB „B", dėl tokių veiksmų jam asmeniškai neatsirado jokia turtinė ar kitokia nauda. Pasirašymas už išgalvotą asmenį galėjo būti pripažintas dokumentų klastojimu, tačiau jokiu būdu tai negalėjo būti pagrindas inkriminuoti jam BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju buvo pažeisti esminiai nusikalstamų veikų kvalifikavimo principai, kas, vadovaujantis BPK 328 str. 1 p., yra vienas iš nuosprendžio pakeitimo pagrindų. Be to, byloje jokiais byloje esančiais duomenimis nebuvo įrodyta, kad neteisėtus veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Nurodo, kad jo veiksmai tebuvo netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, pernelyg didelis pasitikėjimas, galbūt neatsargumas, tačiau jokiu būdu ne tyčiniai, nusikalstamumais kėslais paremti veiksmai. Taigi, jo veiksmuose nebuvo nei apgaulės, nei tiesioginės tyčios požymių. Todėl Panevėžio m. apylinkės teismas pamynė pagrindinę įstatymuose įtvirtintą savo pareigą - nustatyti tiesą byloje ir priimti teisingą sprendimą.

Taip pat skunde teigiama, kad Panevėžio m. apylinkės teismas klaidingai nustatė turto, kurį neva apgaule pasikėsino įgyti iš UAB „B", o taip pat turtinės prievolės valstybei, kurios neva pasikėsino išvengti, vertę, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip sunkesnis nusikaltimas ir dėl ko jam buvo pritaikyta žymiai griežtesnė bausmė. Nuosprendyje konstatuota, kad jis pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės UAB „B" priklausantį turtą – 55 223,40 Lt ir pasikėsino apgaule išvengti turtinės prievolės valstybei - 9940,21 Lt PVM, o tai pagal LR BK 182 str. 2 d. dispoziciją, yra jo veiksmus kvalifikuojantis požymis. Tačiau toks teismo sprendimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais, proceso metu tinkamai ištirtais bei patikrintais duomenimis. Teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad visais keturiais atvejais, kuomet UAB „P" pagal atitinkamas sąskaitas - faktūras pardavė prekes UAB „B", šios prekės iš tiesų buvo perduotos. Tą bylos proceso metu patvirtino jau minėti asmenys: D. B., R. P., R. K., A. Š.. Taigi prekės buvo, jos turėjo atitinkamą materialiąją vertę. Kadangi UAB „B" prekes iš UAB „P" visuomet gaudavo, nėra pagrindo teigti, jog jis savo veiksmais pasikėsino apgaulės būdu įgyti UAB „B" priklausantį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog tai buvo tęstinė nusikalstama veika. Teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamosios teisės nuostatas, reglamentuojančias nusikalstamų veikų kvalifikavimą kaip pavienes nusikalstamas veikas ar kaip nusikalstamų veikų sutaptį. Teigia, kad jo veiksmų pobūdis neatitiko pagrindinių tęstinės nusikalstamos veikos bruožų. Atliktieji veiksmai buvo nutolę vienas nuo kito laiko požiūriu, kas leidžia abejoti jų nuoseklumu bei tęstinumu. Veiksmai išsidėstę beveik dviejų mėnesių laikotarpyje, tarp jų yra pakankamai dideli laiko tarpai. Todėl čia galima būtų kalbėti ne apie tęstinumą, o tik apie sistemingumą, kuris yra ne tęstinės nusikalstamos veikos, o realiosios nusikalstamų veikų sutapties požymis. Nors veiksmai savo pobūdžiu atrodo analogiški, tačiau iš tiesų jie negali būti tapatinami dėl svarbiausios priežasties - vieningo nusikalstamo sumanymo jo veiksmuose nebuvimo. Šiuo atveju tai tik atskiros, savarankiškos, viena nuo kitos atsiribojusios veikos. Faktai, padaryti skirtingu laiku ir nesusieti tarp savęs vieninga tyčia, nėra tęstinė nusikalstama veikla. Dokumentai su neva melagingais duomenimis buvo pasirašyti J. P. ir R. K. vardu neturint bendro sumanymo, atsietais veiksmais ir pastangomis. Kiekvieno iš jo veiksmų aplinkybės rodo, kad jie buvo atlikti atskirai: panaudoti kiti dokumentai, nusikaltimo dalyką sudaro skirtingos pinigų sumos, buvo siekta kiekvienos iš jų, jos užvaldytos skirtingu laiku ir pan. Minėtų veiksmų vertinimas kaip realiosios nusikaltimų sutapties su visais iš tokios kvalifikacijos sekančiais juridiniais padariniais visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas, kurių, priimdamas nuosprendį, teismas nesilaikė. Nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju jis veikė ne siekdamas įgyvendinti vieningą nusikalstamą sumanymą, o tik padėdamas UAB „P" ir už tai negaudamas jokio atlygio ar naudos.

Skunde nurodoma, kad nuosprendyje paviršutiniškai, nesiremiant jokiais objektyviais duomenimis konstatuojama, jog jo veiksmai buvo tęstiniai, to nepagrindžiant jokiais byloje esančiais įrodymais, nors, vadovaujantis LR BPK 305 str. 1 d. 3 p., teismas privalėjo aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstyti išsamius nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Buvo iš esmės nesilaikyta pagrindinių nuosprendžio surašymo taisyklių. Teismas apsiribojo vien tik kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių pakartojimu, lakonišku ir trumpu bausmės skyrimo motyvų išdėstymu. Nuosprendyje nėra aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, o taip pat motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas neatsižvelgė į tas bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti jo išvadas, taip pat neanalizavo byloje esančių duomenų prieštaringumo. Teismas nesilaikė BPK 20 str. nuostatų ir pripažino jį kaltu remdamasis vien tik prielaidomis, formaliai įvertindamas visus byloje esančius duomenis, neanalizuodamas visos įvykio situacijos. Buvo pažeistas ir LR Konstitucijos 31 str. 1 d., EŽTK 6 str. 2 d., BPK 44 str. 6 d. įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Nesant absoliutaus įsitikinimo jo kaltumu, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Šalies argumentai

D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-08-05 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Apeliantas neigia savo kaltę ir teigia, kad pripažindamas jį kaltu dėl tęstinės nusikalstamos veikos ir tuo pagrindu taikydamas jam baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą sukčiavimą, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pripažindamas jį kaltu pagal prieštaringą, netikslų kaltinimą, kurio negalėjo tinkamai suprasti, surašydamas nuosprendį pažeidžiant jo surašymo taisykles, teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl šie procesinių įstatymų pažeidimai laikytini esminiais.

D. B. skunde teigia, kad jam nebuvo žinoma, kad tos sąskaitos faktūros, kurias, veikdamas kaip UAB „B" direktorius, pasirašė kaip pagal jas prekes gavęs asmuo ir įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, yra suklastotos, kad jose įrašyti žinomai melagingi duomenys, todėl savo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos apgaulingai netvarkė. Sąskaitos faktūros, pagal kurias buvo perkamos prekės, buvo išrašytos PVM mokėtojų registre įrašytų įmonių, todėl visiškai pasitikėjo verslo partnerio sąžiningumu ir atskirai jo dokumentų netikrino. Prekės, kurios nurodytos sąskaitose faktūrose, tikrai gautos. Dėl šių priežasčių jam visai nežinoma ir nesuprantama, kodėl yra pripažintas kaltu kėsinęsis pasisavinti už gautas prekes tiekėjui skirtą apmokėti sumą. Tai, jo įsitikinimu, visiškai nemotyvuojama ir teismo nuosprendyje.

Kodėl daroma išvada, jog jis kėsinosi pasisavinti (apgaule savo naudai įgyti) 55223,40 Lt, nežinoma dėl to, kad nenurodomi jokie tai patvirtinantys faktiniai duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie mėginimą paimti iš UAB „B" nurodytą sumą pinigų. Pinigai iš UAB „B" kasos nebuvo paimti ir net nebuvo mėginama (kėsinamasi) tai padaryti. Be to, spėjimas, jog UAB „B" buhalterinėje apskaitoje parodytas įsiskolinimas UAB „P" bus pasisavintas (įgytas apgaule) rodo neabejotiną kaltinimo prieštaringumą - jei teigti, kad sąskaitos faktūros, nors jos ir būtų suklastotos, nes išrašytos ne tų asmenų, kurie įgalioti jas išrašyti, bet pagal jas buvo patiektos prekės, tai tokiu atveju nėra pagrindo išvadai, o tiksliau spėjimui, kad jis kėsinsis (ateityje) pasisavinti patiektų prekių kainą, nes jo vadovaujama įmonė prekių negamina, todėl jų įgijimą privalo apmokėti. Tuo tarpu jei manyti, kad prekių apskritai nebuvo patiekta, taigi, apmokėjimas už jas niekam nereikalingas, tai tokiu atveju visiškai prieštaringa ir nesuprantama kaltinimo dalis dėl kėsinimosi išvengti turtinės prievolės valstybei - 9940,21 Lt PVM, nes tokiu atveju neegzistuoja PVM objektas - prekė ar paslauga už atlygį (PVM įstatymo 2002-03-05 Nr.IX-751 3 str.). Be to, jam pareikšto kaltinimo, o tuo pačiu ir į nuosprendį perkeltų neva nustatytų aplinkybių prieštaringumą rodo ir ta aplinkybė, kad visai nesuprantama kodėl pripažinta, jog kėsinosi apgaule įgyti būtent 55223,40 Lt. UAB „B" turto ir pasikėsino apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės valstybei - 9940,21 Lt PVM, t.y. bendra suma nurodyta 65163,61 Lt. Tačiau nuosprendyje išvardintose 4 sąskaitose faktūrose prekių bendra vertė yra žymiai didesnė, o būtent 70221,60 Lt (11565,65+19825,18+23210,6+15620,18). Aptartas kaltinimo prieštaringumas, netikslumas ir neaiškumas trukdo nuo jo gintis, todėl pastaroji aplinkybė laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, suvaržiusiu įstatymo garantuotą kaltinamojo teisę žinoti kuo konkrečiai jis kaltinamas ir tuo pačiu nuo konkretaus kaltinimo gintis.

Skunde taip pat teigiama, kad net nepagrįstai pasiremiant viso labo spėjimu apie būsimą kėsinimąsi apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės (tik neaišku kokio iš tiesų dydžio) turtą, jo veika be pagrindo kvalifikuota kaip pasikėsinimas užvaldyti būtent didelės vertės svetimą turtą ir jam nepagrįstai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 str. 2 d. Teismas nuosprendžiu nustatė, kad buvo pasikėsinta apgaule užvaldyti turtą pagal 4 atskiras sąskaitas faktūras, išrašytas 2002-07-01, 2002-07-02, 2002-08-13, 2002-08-19. Nei pagal vieną šių sąskaitų faktūrų apmokėtina suma neviršija 250 MGL dydžio sumą, kuri būtina baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 str.2 d. kilti. Kad veikos būtų apjungtos vieninga tyčia teismas nuosprendžiu nenustatė ir tuo kvalifikuotos nusikaltimo sudėties nemotyvavo. Dėl šios priežasties, net klaidingai nustačius, kad buvo nuspręsta ateityje pasikėsinti apgaule įgyti svetimą UAB „B" priklausantį turtą, jam galėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė tik už keturias atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. l d. ir 182 str. 1 d., bet tokiu atveju jam turėjo būti taikoma ir BK 95 str. l d. 1 p. numatantis patraukimo baudžiamojo atsakomybėn senatį. To nepadarius, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Atitinkamai jam buvo paskirta aiškiai per griežta, todėl neteisinga bausmė. Be to, D. B. pažymi, kad veika padaryta seniai, jis turi šeimą su dviem mažamečiais vaikais, vienas ją išlaiko. Veika, jei ją laikyti nusikalstama, realiai jokių pasekmių nesukėlė, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Visų šių aptartų aplinkybių visuma tikrai davė pagrindo taikyti jam BK 62 str. 2 d. 4 p. nuostatas. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas galėjo pripažinti jo šeimynines aplinkybes - tai, kad augina ir prižiūri mažamečius vaikus (BK 59 str. 2 d.). Be to, visuma šiame skunde aptartų aplinkybių leido teismui taikyti ir BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų skundus tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (BPK 326 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisė į nešališką teismą yra vienas pagrindinių asmens teisių užtikrinimo principų. Pagal įstatymo prasmę ir esamą teismų praktiką teismo nešališkumo principo turinį sudaro garantijos, jog bylą nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iš šalių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių. Kad nekiltų abejonių, vadovaujantis BPK 301 str. 1 d., teismui yra keliamas imperatyvus reikalavimas nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma reiškia, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Turi būti išsamiai ir nešališkai vertinamas byloje surinktų įrodymų visetas, nes tai sąlygoja prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir pareiga, įtvirtinta BPK 20 str. 5 d.

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, tai yra apsiribojo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktų duomenų išdėstymu, nesprendė jų pripažinimo įrodymais klausimo bei nevykdė BPK 20 str. išdėstytų reikalavimų. Nuosprendyje iš esmės nenurodyta, kuriais įrodymais grindžiama nuteistųjų kaltė, o kurie atmetami, neišdėstyti tokio sprendimo motyvai. Taip pat nuosprendyje nenurodomi nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, neargumentuojamas tęstinės veikos inkriminavimas, neišdėstytas konstatuojamo bendrininkavimo pagrindimas. Skundžiamame nuosprendyje deklaratyviai bei formaliai konstatuojama nuteistųjų S. B. ir D. B. kaltė, jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos tęstinumas, visiškai nemotyvuojant bei neargumentuojant šios išvados.

Esant visoms aukščiau minimoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad priimdamas bei surašydamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas ne tik esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, buvo šališkas ir tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Šio pažeidimo, iš naujo neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi išsamiai išnagrinėti byloje surinktus įrodymus, juos įvertinti tinkamai bei nešališkai, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-05 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas Evaldas VanagasTeisėjai Nijolė SušinskienėArnoldas Šukaitis