Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Gretai Paskačimienei, atsakovės atstovui Anatolijui Vasiljevui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Aldonai Majienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 148).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-22 įsakymo Nr. 2.3-9156-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymo Nr. 3267-41 patikslinimo“ (toliau – Įsakymas) dalies, t. y. jo priedo Nr. 1 įrašo Nr. 142, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 23, 24-26, 59, 60).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 15 str. 2004-07-13 pakeitimo ir papildymo įstatymu bei pasitarimo dėl Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo ir tolesnių darbų 2004-09-16 protokolu Nr. 6.5-27, Įsakymo 1 p. patikslino Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3267-41 patvirtinto Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – Žemėtvarkos projektas) tekstinę ir grafinę dalis ir paėmė į laisvos valstybinės žemės fondą suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus pagal šio Įsakymo 1-5 priedus (b. l. 23, 59). Kaip matyti iš Įsakymo 1 priedo „Asmeninio ūkio žemės naudotojų, kuriems asmeninio ūkio žemė ar jos dalis skirta Buivydiškių apylinkės tarybos XXIV sesijos sprendimu, šios žemės sklypai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-04-30 įsakymu Nr. 1267-41, 2000-04-12 įsakymu Nr. 1188-41, 2000-09-25 įsakymu Nr. 3267-41, 2003-05-15 įsakymu Nr. 2416-41, 2004-06-10 įsakymu Nr. 2.3-4437-41, bet neparengti dokumentai, reikalingi šios žemės įteisinimui, sąrašas“, Nr. 142 buvo įrašyti ir pareiškėjo asmeninio ūkio žemės sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,12 ha, esantis Buivydiškių k., ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 1,85 ha, esantis Smalinės k. (b. l. 24-26, 60). Žemėtvarkos projekte, 1995-03-16 Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos XXIV sesijos sprendimo pagrindu, pareiškėjui buvo suprojektuoti du 1,94 ha bendro ploto žemės sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini) (0,12 ha) Buivydiškių k., Vilniaus r., ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1,85 ha) Smalinės k., po 1995-06-01 Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, asme­niniam ūkiui.

Byloje medžiaga patvirtina ir tai, kad į sąrašą piliečių, kuriems žemė skirta Buivydiškių apylinkės tarybos VI (1991-04-11), XXI (1994-05-11), XXIV (1995-03-16) sesijų sprendimais ir kuriems leidžiama įteisinti arba parduoti Vilniaus apskrities viršininko įsakymais, buvo įtrauktas ir V. L. (pareiškėjo) skirtas žemės sklypas (0,19 ha), esantis Buivydiškių k., kurį Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1679-41 buvo leista parduoti (b. l. 27, 28-30). Bylos duomenimis pareiškėjas 2006-01-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypą (0,12 ha) yra privatiza­vęs (b. l. 22). Teisėjų kolegija pastebi, kad šios faktinės aplinkybės proceso dalyviai neginčija.

Kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-08-18 rašto Nr. 20-533 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo įteisinimo“, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl 1,85 asmeninio ūkio žemės sklypo, esančio Smalinės k., įteisinimo ir atsisakė patenkinti minėtą pareiškėjo prašymą, nes Žemėtvarkos projekte pareiškėjui suformuoto 1,85 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-06-22 sprendimu patvirtintos Vakarinės greito eismo gatvės teritorijos detaliojo plano sprendinius (b. l. 12-13, 53, 55-56, 58-59). Šiame rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, kad neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus miesto savivaldybei po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje perduodami tik naudojami bei Vyriausybės nustatyta tvarka skirti asmeniniam ūkiui žemės sklypai. Patikrinus žemės naudojimą sklype Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 1,85 ha žemės sklypas, suformuotas Žemėtvarkos projekte, nenaudojamas pagal paskirtį, todėl Įsakymu sklypas priskirtas Laivos žemės fondui. Taip pat buvo nurodyta, kad atižvelgiant į tai, kad Vakarinė greito eismo gatvė buvo numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane, ir įvertinus, kad tai labai svarbus visuomenės poreikis, Vilniaus apskrities viršininkas, turėdamas informaciją apie parengtą detalųjį planą, galėjo inicijuoti Žemėtvarkos projekto patikslinimą, siūlydamas piliečiams, kuriems žemės sklypai suprojektuoti gatvei teisti numatytoje dalyje, žemės sklypus suprojektuoti kitoje vietoje iš likusios laisvos žemės fondo (b. l. 57). Pranešė, kad pareiškėjui skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti formuojamas Vilniaus rajono teritorijoje laisvos valstybinės žemės fonde.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y. kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijos).

Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kad minėtą sklypą jis, priimant skundžiamą Įsakymą, naudojo. Nors teismo posėdyje pateiktame 2009-08-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-09-47 ir jo prieduose (b. l. 134-141) nurodyta, kad žemės sklype yra dirbama žemė – matomi atlikti žemės arimo darbai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, protokolas neįrodo, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypą naudojo būtent 2004 m. Protokole faktinės aplinkybės nustatytos 2009-08-18. Pareiškėjas nei skunde, nei jo atstovė teismo posėdyje nenurodė, kokias konkrečiai kultūras pareiškėjas augino minėtame sklype. Be to, 2008-12-31 V. L. byloje esantis Patvirtinimas rodo, kad jis Smalinės k., Justiniškių sen., Vilniuje, ūkinės veiklos nevykdo (b. l. 64). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra paneigta skundžiamo Įsakymo išvada, kad pareiškėjas nenaudojo asmeninio ūkio reikmėms Smalinės k. esančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus mieto valdybos 2001-03-15 sprendimu Nr. 467V „Dėl leidimo miesto plėtros departamentui rengti teritorijos prie Vilniaus miesto Vakarinio greitkelio trasos detalųjį planą“ buvo nuspręsta leisti Miesto plėtros departamentui rengti apie 100 ha teritorijos prie Vilniaus miesto Vakarinio greitkelio trasos detalųjį planą (b. l. 78, 79).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002-07-03 sprendimu Nr. 646 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Vilniaus miesto Vakarinio greitkelio bei gretimų teritorijų raidos programai“ pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su teritorija prie Vilniaus miesto Vakarinio greitkelio, tikslinimui ir Vilniaus miesto Vakarinio greitkelio bei gretimų teritorijų raidos programai (b. l. 80, 81). Kaip matyti iš šio sprendimo 2 p., juo buvo nustatyta, kad naudojami arba privačios nuosavybės žemės sklypai ir statiniai, patenkantys į planuojamos infrastruktūros teritorijos ribas, paimami visuomenės poreikiams.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005-06-22 sprendimu Nr. 1-856 „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto Vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino teritorijos prie Vilniaus miesto Vakarinės greito eismo gatvės detalųjį planą (b. l. 82, 87).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. (b. l. 83-84).

Pareiškėjui suformuoto asmeninio ūkio žemės sklypo dalis patenka į Vakarinės greito eismo gatvės teritorijos detaliojo plano apimančią teritoriją, kuri numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane. Iš bendrojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad pareiškėjui suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas (1,85 ha) patenka į verslo, gamybos, pramonės bei infrastruktūros teritoriją (b. l. 85, 87, 87).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nė vieno iš anksčiau paminėtų viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, neginčijo ir/ar neginčija. Kol minėti administraciniai aktai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, jie laikytini galiojančiais ir teismas neturi jokio pagrindo jais nesivadovauti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (toliau – Tvarka), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 str., žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Įstatymo 13 str. 2 p. nustatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Remiantis įstatymo 15 str., asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui (15 str. 1 d.). Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose (15 str. 6 d.). Piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo (15 str. 11 d.). Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka (15 str. 12 d.).

Įstatymo 12 str. 11 d. 2 ir 7 p. reglamentuojama, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose bei pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

Vadovaujantis Tvarkos 40 p., nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jeigu nurodytoji žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjas neįrodė, kad ginčo žemės sklypą 2004 m. jis naudojo pagal paskirtį, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Smalinės k., kuris pareiškėjui Žemėtvarkos projekte suformuotas kaip asmeninio ūkio žemės sklypas, priskirtinas valstybės išperkamai žemei, dalis pareiškėjui suformuoto 1,85 ha žemės sklypo patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-06-22 sprendimu Nr. 1-856 patvirtintą Vakarinės greito eismo gatvės teritorijos detaliojo plano apimančią teritoriją, ši gatvė numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane, teritorija svarbi visuomenės poreikiams, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize bei ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vilniaus apskrities viršininko administracija teisingai pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjui, pagal Tvarkos 40 p., gali būti suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje. Tačiau pareiškėjas dėl minėto sklypo suteikimo nesikreipė. Todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, Įsakymo skundžiamos dalies naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nepatenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl Įsakymo dalies panaikinimo, netenkintini ir išvestiniai pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti skunde nurodytus veiksmus. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo skunde minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-8-737/2006, pripažintinas teisiškai nereikšmingu nagrinėjamos bylos kontekste, nes skiriasi ginčo objektas.

Be kita ko, teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi nepraleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto 1 mėnesio termino. Atsakovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių, kad apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjui tapo žinoma tik 2009 m. rugpjūčio mėn., nors teismas 2009-10-07 nutartimi pareikalavo iš atsakovės pateikti visus su ginču susijusius, dokumentus.

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, jo prašymas dėl teismo išlaidų 100 Lt žyminio mokesčio priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 44 str. pagrindu, taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.