Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, be pilietybės, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. gruodžio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2014 m. liepos 4 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. vasario 1 d. apie 8 val.45 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą pastūmė motiną L. V., dėl ko ji griūdama galva atsitrenkė į stalą, tuo L. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktos kairėje pusėje, poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose.

Šiais veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. V. 2016 m. lapkričio 25 d. apie 22 val. 55 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto su motina L. V. metu, tyčia rankomis mažiausiai du kartus sudavė motinai į veidą, tokiais veiksmais šeimos nariui L. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje abiejų akių srityse.

Šiais veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo J. V. apklausos protokolo matyti, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad kartu su motina gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio mėnesį motina pardavė butą, gautus pinigus jie pasidalino ir nuo tada jis dažnai vartojo alkoholį. 2016 m. sausio 31 d. pas jį buvo atėję draugai M. R. ir K. L., su kuriais visą naktį vartojo alkoholį. Motina kartu su jais alkoholio negėrė, ji savo kambaryje dažniausiai geria alų. 2016 m. vasario 1 d. atsikėlęs ryte nerado savo piniginės su joje buvusiais 750 Eur. Suprato, kad kelnes, kurioje buvo piniginė, paėmė ir paslėpė motina, dėl to tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas. Apie 8.45 val. dar kartą paprašė motinos grąžinti piniginę, tačiau jai atsakius, kad neturi ant motinos L. V. supyko ir abiem rankomis ją pastūmė, nuo ko motina nugriuvo ant staliuko. Atvažiavus policijos pareigūnams matė, kad motinos veidas kruvinas, suprato, kad parkritusi motina prasikirto veidą (t. II, b.l. 5-6, 8). Dėl 2016 m. lapkričio 25 dieną padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis parodė, kad apie 18 val., tikslaus laiko nepamena, namo grįžo vienas, buvo neblaivus. Namuose savo kambaryje buvo motina L. V.. Dėl buitinių dalykų tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas, kurio metu motinos kambaryje ranka du kartus sudavė motinai į veido sritį. L. V. išbėgo į bendro naudojimo laiptinę, kur bandė išsikviesti pagalbą, skambino kaimynams į duris. Tai pamatęs jis motiną įnešė į butą ir nuvedė į jos kambarį. Neužilgo, jam kartu su K. D. rūkant balkone, atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į areštinę (t. II, b.l. 23-24, 28-29).

Iš nukentėjusiosios L. V. apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. sausio 31 d. pas J. V. buvo atėję draugai K. ir M., kurių pavardžių ji neprisimena, jie sūnaus kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, o ji savo kambaryje viena gėrė alų. Kitą rytą, tikslaus laiko neprisimena, J. V. atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo prašyti savo pinigų. Atsakius, kad jų neturi, J. V. trenkė jai į galvą. Kaip sūnus ją sužalojo neprisimena, nes jai buvo sutrenkta galva, tą rytą ji buvo neblaivi, žino, kad iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Daugiau nieko neprisimena, tik kad atvažiavo policija ir greitoji pagalba, ją nuvežė į Prienų priėmimo skyrių, kur jai virš kairiojo antakio susiuvo kaktą ir išleido namo. Ji daugiau niekur nesikreipė. Tai pirmas kartas, kai ją sumušė sūnus J. V., anksčiau sūnus jos nemušė ir niekada su juo nekonfliktavo. Ji serga depresija, yra gulėjusi Žiegždrių ir Rokiškio psichiatrinėse ligoninėse, lankėsi pas gydytoją T., kuri jai paskiria vaistus. Vaistus geria, tačiau kartu geria ir alkoholį, nors žino, kad jai gerti alkoholio negalima, kai sumaišo vaistus ir alkoholį, daug ko neprisimena (t I, b.l. 51-52). Apklausta dėl 2016 m. lapkričio 25 d. įvykio parodė, kad su J. V. sutaria gerai, nekonfliktuoja, susimuša labai retai, dėl ko barasi, negali pasakyti. Dėl 2016 m. lapkričio 25 d. įvykio ji negali nieko pasakyti, kadangi neprisimena. Žino, kad jos veidas yra su kraujosruvomis, kiek žino, kraujosruvos atsirado po to, kai susimušė su sūnumi J. V.. Kuris kurį mušė, kiek smūgių sudavė, nežino. Lauke susižaloti, ar į ką nors atsitrenkti negalėjo, joks kitas asmuo jos sužaloti negalėjo. Tikslesnių aplinkybių pasakyti negali, nes neprisimena, žino, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tačiau kas juos iškvietė nežino (t. I, b.l. 75-76).

Liudytojas M. R. parodė, kad 2016 m. sausio 31 d. vakare atėjo pas J. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pas jį jau buvo jo draugė K. L.. Pas J. V. nuo vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, beveik visą naktį gėrė degtinę. Justino mama L. V. visą laiką buvo savo kambaryje, kiek matė, ji viena gėrė alų. Nubudus ryte J. V. jau buvo atsikėlęs, į kambarį atėjo L. V., kuri pasakė, kad jis apramintų J. V., o šis paaiškino, kad mama neatiduoda jam piniginės, kurioje buvo apie 700 eurų. L. V. pasakiusi, kad neturi piniginės su pinigais, nuėjo į savo kambarį. Kiek matė, tarp J. V. ir L. V. vyko tik žodinis konfliktas. Tada J. V. nuėjo į motinos kambarį, dar kartą paprašė atiduoti piniginę su pinigais, L. V. atsakė, kad pinigai pas jos draugę, kad kai išsiblaivys, tada išsiaiškins ir jis išėjo iš kambario. Kambaryje su motina liko J. V., ką jie darė ir kalbėjo, daugiau negirdėjo, nes nuėjo į kitą kambarį ir ant fotelio. Po kiek laiko išgirdo beldžiant į duris, ten buvo policijos pareigūnai. Tik po to pamatė, kad L. V. veidas kruvinas, tačiau kas įvyko J. V. jam nepasakojo, kaip buvo sužalota p L. V. asakyti negali (t. I, b.l. 60-61).

Liudytojas K. D. parodė, 2016 m. lapkričio 25 d. vakare, valandos negali pasakyti, po darbo einant namo jam paskambino pažįstamas J. V., kuris paklausė ar turi rūkyti. Pasakius, kad turi, jis paprašė užeiti. Buto duris atidarė J. V., kambaryje L. V. nematė. Su J. V. balkone surūkė per pusę vieną cigaretę, praėjo 3-5 minutės, kol surūkė cigaretę ir atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai J. V. klausinėjo dėl motinos sumušimo. J. V. jam būnant motinos nemušė. Vėliau pamatė L. V., kurios veide po akimis buvo kraujosruvos. Nežino, kas sumušė L. V., bet mano, kad sumušti galėjo J. V. (t. I, b.l. 89-90).

Liudytojas V. L. parodė, kad 2016 m. lapkričio 25 d. nuo 18 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu T. B.. Apie 22 val. 30 min. į tarnybinį mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris, kuri pranešė, kad V. bute muštynės, sūnus mušasi su motina. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė J. V., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jis iš karto pasakė, kad policijos nekvietė. Užėjus į butą, J. V. paklausė, kodėl mušė savo motiną. J. V. paaiškino, kad motinos nemušė, ją išvarė pro duris, nes ji neklausė ir jis norėjo, kad motina nusiramintų. L. V. savo kambaryje gulėjo lovoje, dejavo, buvo neblaivi. Ji paaiškino, kad ją sumušė J. V., daugiau paaiškinti nieko nesugebėjo. Ant L. V. veido po akimis matėsi senos kraujosruvos ir naujas sužalojimas - paraudimas kairės akies apačioje ir viršuje. Kalbant su L. V., iš kito kambario atėjo K. D., kuris pasakė, kad matė kaip J. V. mušė mamą, vėliau tai pradėjo neigti. Atvykus greitosios pagalbos ekipažui, L. V. išvežė į priėmimo skyrių. Dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, J. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities VPK areštinę (t. I, b.l. 83-84).

Liudytojo T. B. parodymai analogiški liudytojo V. L. parodymams (t I., b.l. 86-87).

Motyvuojamoji dalis

Be J. V. prisipažinimo, kaltinamojo ir nukentėjusiosios jo L. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m. vasario 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad neprisistatęs asmuo pranešė, kad bute (duomenys neskelbtini) girtaujama, triukšmaujama, nuvykus L. V. nurodė, kad sūnus J. V. ją stūmė ir ji krisdama prasiskėlė antakį (t. I, b.l. 13-16);

2016 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad L. V. muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos kairės akies abejuose vokuose galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje (galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, galėjo būti padarytas kaktos sritimi atsitrenkiant į stalą). Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. I, b.l. 70);

2016 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad J. V. šlapime rasta nordazepamo ir 4,00 promilės etilo alkoholio (t I., b.l. 132);

alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2016 m. vasario 1 d. 9.00 val. J. V. nustatytas 3,33 promilių girtumas (t. I, b.l. 130);

alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2016 m. vasario 1 d. 9.03 val. L. V. nustatytas 2,08 promilių girtumas (t. I, b.l. 71);

įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio Lelijų 15-10, Birštone, kambaryje (t. I, b.l. 31-32, 17-23);

2016 m. lapkričio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad L. V. nurodė, kad sūnus J. V. rankomis į veidą sudavė nenustatytą kiekį smūgių (t. I, b.l. 17-23);

2016 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad L. V. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių srityse. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. I, b.l. 106-107);

Policijos registrų ataskaitoje užfiksuota, kad 2016 m. lapkričio 25 d. L. V. nustatytas 0,89 promilių girtumas, J. V. – 2,31 promilių girtumas (t. I, b.l. 45-46);

iš VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymėjimo Nr. 1503 matyti, kad L. V. įrašytas į Prienų PSC įskaitą nuo 2006 metų su diagnoze 25.1 (šizoafektinis sutrikimas). Dėl šios diagnozės nustatytas 40 proc. darbingumas, ir dėl socialiai pavojingo elgesio buvo gydyta priverstinai Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, šiuo metu yra paskirtas priverstinis ambulatorinis gydymas bei stebėjimas. Globėju paskirtas jos sūnus (t. I, b.l. 96);

2016 m. gruodžio 8 d. tyrėjos N. Š. nutarimu L. V. įgaliotu atstovu dalyvauti procese paskirtas A. G. (t. I, b.l. 100-101).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – motiną L. V., t. y. 2016 m. vasario 1 d. tyčia pastūmė motiną, nuo ko ji krisdama susižalojo, o 2016 m. lapkričio 25 d. tyčia ranka sudavė motinai į veido sritį, tokiais neteisėtais veiksmais abu kartus L. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. 2016 m. vasario 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau per vienerius metus padarė tokią pačią tyčinę nuskalstamą veiką, t. y. smurtavo prieš artimą asmenį, todėl J. V. baudžiamąja tvarka atsako už abi padarytas nusikalstamas veikas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. V. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis J. V. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (t. I, b.l. 38-40).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus prieš artimą asmenį – motiną. Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. J. V. teistas, bausmę atlikęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. I, b.l. 133-143), psichiatro narkologo įskaitoje neįrašytas (t. I, b.l. 129). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai ir jos atstovui apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, dėl prokuroro sprendimo neprieštaravo. J. V. vykdo individualią veiklą, sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, vertinant tai, kad sunkių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, J. V. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kuria kaltinamasis sutiko, nukentėjusioji ir jos atstovas prieštaravimų dėl to nepateikė.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. II, b.l. 36-37).

Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 2 d. (1 para) ir nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. (dvi paros) (t. II, b.l. 9-10, 32-33, 35) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. vasario 1 d.) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės paskyrimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 25 d.) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės paskyrimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą vienerių metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės paskyrimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės paskyrimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį (iš viso 240 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 2 d. (1 para) ir nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. (dvi paros), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. V. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. V., kad jis, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.