- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1-539-990/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. gegužės 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinus R. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, R. S. vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2019 m. gegužės 10 d. 09.42 val. Konstitucijos prospekte, Vilniuje, jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. birželio 26 d. 17.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Pirmuoju atveju automobilis buvo paliktas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kuriame parkavimosi vieta yra bendra su viešbučiu (duomenys neskelbtini). Tądien jam paskambino viešbučio apsaugos darbuotojai ir paprašė patraukti automobilį. Tuo metu namuose nieko nebuvo, todėl jis sėdo prie automobilio vairo ir nusprendė automobilį patraukti. Dėl šio įvykio jis labai gailisi. Antruoju atveju automobilį iš pradžių vairavo O. R., kuri yra automobilio savininkė. Degalinėje „Statoil“ O. R. sulaukė dukros skambučio – dukra O. R. pranešė susilaužiusi koją, dėl ko O. R. prasidėjo isterijos priepuolis ir ši negalėjo vairuoti. Dėl šios priežasties automobilį vairavo jis, važiuojančius juos sustabdė policijos pareigūnai. Jis galėjo išsikviesti taksi, tačiau jis to nepadarė, dėl ko jis labai gailisi. Abu kartus jis buvo blaivus, alkoholio jis nevartoja nuo tada, kai jam buvo atimta teisė vairuoti. Abu kartus jis vairavo tą patį pažįstamai O. R. priklausantį automobilį „Volvo“. Šiuo metu jis prekiauja automobiliais. Jo artimas draugas stato automobilių servisą, kuriame jį priims dirbti. Šiuo metu jis dirbti negali, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis oficialiai nedirba apie penkerius metus. Trejus su puse iš penkerių nedarbo metų jis buvo išvykęs į Vokietiją, kur gyveno su šeima ir gaudavo pašalpą. Šiuo metu jis turi daug įsiskolinimų, konsultuojasi su teisininkais dėl savo bankroto. Butas, kuriame jis gyvena, priklauso jo tėvui, šiuo metu jis gyvena su drauge, jo vaiko motina dirba Vokietijoje, o jo vaikas gyvena su juo. Jis Vokietijoje buvo baustas už greičio viršijimą bei vairavimą išgėrus: jam buvo skirta maždaug 1 000 eurų dydžio bauda, kuri buvo sumažinta iki 300 eurų, nes jis gaudavo pašalpą. Išgėręs jis vairavo dėl to, kad tuo metu jis turėjo šeimyninių problemų. 2013 metais jam buvo skirta arešto bausmė. Jis nežino, ar jis sumokėjo jam skirtas baudas, tačiau baudas mokėti jis planuoja.
3. Teisiamojo posėdžio metu R. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė prisipažįstantis esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2019 gegužės 10 d. Konstitucijos prospekte, Vilniuje, jis vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jo pažįstamai O. R.. Automobilis stovėjo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kuriame automobiliams trūksta vietos. Jis norėjo perstatyti automobilį kitur, kad kaimynai nesiskųstų. Automobilį jis vairavo nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo iki prekybos centro „CUP“. 2019 m. birželio 26 d. jis vairavo tą patį automobilį. Jam ir automobilio savininkei O. R. būnant degalinėje „Statoil“, O. R., kuri vairavo automobilį iki degalinės, ištiko isterijos priepuolis, nes ji sulaukė skambučio iš dukros, kuri pranešė susilaužiusi koją. O. R. tokios būsenos nebegalėjo vairuoti, todėl jis nusprendė nuvairuoti minėtą automobilį nuo Žalgirio gatvėje esančios degalinės „Statoil“ iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš degalinės jį sustabdė policijos patruliai, kurie gavo iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo. Jis gailisi dėl savo veiksmų, daugiau taip elgtis neketina (b. l. 35-36).
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d.
6. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje sudarytas priežiūros planas, R. S. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinta atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 11-24).
7. Išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu R. S. nubaustas už tai, kad 2019 m. gegužės 10 d. Konstitucijos prospekte, Vilniuje, jis vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta. Už šį nusižengimą R. S. paskirta 600 eurų bauda. 2019 m. liepos 22 d. nutarimu R. S. nubaustas už tai, kad 2019 m. birželio 26 d. Žalgirio gatvėje, Vilniuje, jis vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Už šį nusižengimą jam skirta 650 eurų bauda (b. l. 9-13).
Motyvuojamoji dalis
8. Teismas pažymi, kad R. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – paties R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane, administracinių nusižengimų registro išraše nurodyti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. gegužės 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinus R. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, R. S. vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2019 m. gegužės 10 d. 09.42 val. Konstitucijos prospekte, Vilniuje, jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. birželio 26 d. 17.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
9. R. S. vengė atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, taigi R. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
10. Spręsdamas dėl R. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. S. teistas du kartus (b. l. 46-48), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka (b. l. 43-45). R. S. niekur nedirba, kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro (b. l. 59-79), iš jo priverstinai išieškomos didelės piniginės sumos, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad, R. S. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, R. S. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai, taigi R. S. skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis už šios bausmės vidurkį ir R. S. skirtina trisdešimties parų arešto bausmė.
11. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. S. skirtinos trisdešimties parų arešto bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – dešimčia parų ir R. S. skirtina galutinė dvidešimties parų arešto bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 3-5 dalimis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“, 1.1.2. punktu,
nusprendžia:
Pripažinti R. S. (R. S.) kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.
R. S. (R. S.) skirtos arešto bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – dešimčia parų ir R. S. (R. S.) skirti galutinę dvidešimties parų arešto bausmę.
Išaiškinti R. S. (R. S.), kad arešto bausmę jis atliks Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus atlikti arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.