Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui G. Š.

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Š., S. S. ,V. S. (asmuo miręs), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: 1990 m. kovo 26 d. mirė pareiškėjo tėvas V. S., kuris po mirties testamento nepaliko. Po V. S. mirties, turto paveldėtojai pagal įstatymą buvo vaikai: pareiškėjas P. S., suinteresuoti asmenys G. Š., S. S., V. S., kurie mirties dieną gyveno Ukrainos Respublikoje, taip pat tėvo sutuoktinė F. S., mirusi 2012 m. liepos 29 d. F. S. ir G. Š. atsisakė nuo savo dalies palikimo jo naudai, todėl po tėvo mirties pareiškėjas paveldėjo 3/5 tėvui priklausančio namo su kiemo statiniais, t. y. pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 3/5 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).: gyvenamojo namo 60.17 kv. m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusią 2/5 dalį V. S. turto turėjo paveldėti vaikai S. S. ir V. S., gyvenantys Ukrainos Respublikoje, kurie buvo tinkamai informuoti apie palikimo atsiradimą, išreiškė norą priimti palikimą, tačiau dėl nežinomų priežasčių iki šios dienos neatvyko į Lietuvą ir palikimo nepriėmė, todėl 2/5 minėto turto iki šiol nuosavybės teise priklauso V. S.. N. V. S. mirties, t. y. 1990-03-26, pareiškėjas sąžiningai valdo ne tik savo turto dalį (3/5), bet ir 2/5 turto dalies, kuri priklauso pareiškėjo mirusiam tėvui, juo rūpinasi, tvarko ir prižiūri.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. Š. su pareiškimu sutiko, siūlė jį tenkinti. Paaiškino, kad mirus jos bei pareiškėjo tėvui V. S., ji atsisakė nuo savo dalies palikimo pareiškėjo P. S. naudai. Po tėvo mirties visą šį laiką brolis sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdė kaip savo visą namą ir kieme esančius ūkinius kiemo statinius, šį turtą prižiūrėjo ir remontavo, mokėjo už namo komunalinius patarnavimus, šildymą bei elektros energiją.

Į teismo posėdį neatvyko S.( S.) S. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 94). Neatvykimo priežastys nežinomos. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotas asmuo V. (V.) S. yra miręs(b.l.79).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str., 4.26 str. 2 d.); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d., daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti tai, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą - pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis bei pareiškėjo, jo atstovo bei suinteresuoto asmens G. Š. paaiškinimais nustatyta, kad 1990 m. kovo 26 d. mirė pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų G. Š. bei S. S. tėvas V. S. (b. l. 10, 17, 30, 31), kuris po mirties testamento nepaliko. Po V. S. mirties 1991 m. sausio 30 d. Pavedėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, V. S. turtą, savo palikimo dalies atsisakius kitiems įstatyminiams paveldėtojams – mirusiojo V. S. sutuoktinei F. S., mirusiai 2012 m. liepos 29 d. (b. l. 27) bei suinteresuotam asmeniui G. Š. (b. l. 19, 20) - 3/5 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).: gyvenamojo namo 60.17 kv. m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo pareiškėjas, mirusiojo sūnus P. S. (b. l. 18), Likusią 2/5 dalį V. S. turto turėjo paveldėti vaikai S. S. ir V. S., gyvenantys Ukrainos Respublikoje, kurie buvo tinkamai informuoti apie palikimo atsiradimą, išreiškė norą priimti palikimą, pareiškime apie palikimo priėmimą nurodydami, kad priima po tėvo V. S. mirties likusį palikimą ir praėjus 6 mėnesiams prašo išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 24, 26).

Pareiškėjas pareiškimu nustatyti faktą, kad jis sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdant kaip savą, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/5 nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo 60.17 kv. m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas – 2/5 nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo 60.17 kv. m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) sav., į kurį pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, nuosavybės teise priklauso V. S. (b. l. 32-33), t. y. registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu. Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi 2/5 nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo 60.17 kv. m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), neatitinka Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d. reikalavimų ir viešajame registre yra įregistruotas kito asmens, ne pareiškėjo, vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

Pažymėtina ir tai, jog viena iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų - asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei paties pareiškėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, pareiškėjui nuo pat nekilnojamojo daikto užvaldymo momento, tiek visą įgyjamosios senaties laiką, buvo žinoma apie aplinkybes, jog prašymus dėl dalies nekilnojamojo daikto paveldėjimo, į kurį pareiškėjas siekia nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, notaro kontorai yra padavę mirusiojo vaikai – S. S. bei V. S., siekdami įgyvendinti savo teisę į palikėjo turtą. Įvertinus šiuos faktinius duomenis darytina išvada, kad vien to, kad S. S. bei V. S. nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į ginčijamą turtą, taip pat kad pastarieji nors ir pasyviai, tačiau neprieštaravo faktiniam daikto naudojimui, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai daiktą valdo kaip savą. Pareiškėjas žinojo, kad į 2/5 dalis paveldimo nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo 60.17 kv. m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., prašymus notarinei kontorai siekdami paveldėti minėta turtą, yra padavę mirusiojo vaikai S. S. bei V. S. .Visuma išdėstytų aplinkybių patvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 2/5 nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo 60.17 kv. m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., todėl pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.