Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl bendraturčio dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir išlaikymo formos pakeitimo, tretieji asmenys E. S., G. S., D. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, “Swedbank”, AB, išvadą teikianti institucija byloje - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

ieškovės atstovas palaikė ieškovės pareikštą ieškinį (b.l. 3-6), kuriuo prašoma teismo: nustatyti, kad ieškovei E. S. ir atsakovui G. S. priklauso po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, taip pat pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyto atsakovo G. S. nepilnametei dukrai E. S. teikiamo išlaikymo formą iš atsakovo įsipareigojimo teikti nepilnametei E. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Lt dydžio išmokomis į išlaikymą turtu, priteisiant E. S. asmeninės nuosavybės teise atsakovui G. S. priklausančią 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys.

Atsakovas G. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį pateisinančias priežastis atsakovas teismo neinformavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys G. S., D. S., trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, „Swedbank“, AB, atstovai į teismo posėdį neatvyko, visiems tretiesiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Tretieji asmenys, išskyrus G. S., kuris teismui jokios pozicijos dėl ieškinio ir bylos nagrinėjimo neišreiškė, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį (b.l. 99-100) nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimo dalimi dėl išlaikymo formos pakeitimo. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas G. S. pagal vykdomuosius dokumentus valstybės biudžetui yra skolingas tokias sumas: 500 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0117/11/01007; 1250 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0117/13/00078; 200 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0117/13/00313 (išieškojimą vykdo antstolis Darius Jonaitis); 2000 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0129/10/00981/1; 2000 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00234/1; 23,37 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0129/12/00957/1 (išieškojimą vykdo antstolė Birutė Čereškienė). Išieškojimą iš fizinių asmenų turto reglamentuoja CPK 666 str. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovo skolos – tai jam paskirtos įvairios baudos ir su jomis susiję įsiskolinimai, t.y. asmeninės atsakovo prievolės, kurios gali būti tenkinamos iš atsakovui priklausančio turto ir pajamų. Trečiojo asmens teigimu, priteisus iš atsakovo išlaikymą dukrai turtu, t.y. patvirtinus E. S. nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto, kiti kreditoriai, tame tarpe ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, netektų galimybės išsiieškoti skolas iš atsakovo turimo turto.

Trečiasis asmuo G. S. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje į pareikštą ieškinį (b.l. 51-52) ir Skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškovės pareikštam ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo formos nepilnametei dukrai pakeitimo, nes toks reikalavimas atitinka vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė E. S. po jos santuokos su atsakovu G. S. nutraukimo (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 10-11) 2004-03-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kurį, nors ir įgytą po šalių santuokos nutraukimo, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažino, kad ieškovė ir atsakovas įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos) (b.l. 13-18). Minėtas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, butas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kaip priklausantis ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre (b.l. 7-8). Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo nustatyti jos dalį bendrojoje jungtinėje su atsakovu nuosavybėje, nustatant, kad ½ dalis minėto buto priklauso jai, o kita ½ dalis buto – atsakovui. Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.89 straipsnio 1 dalis numato, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai; to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydis nustatomas bendraturčių susitarimu, jeigu jie nesusitaria, sprendžia teismas. Teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ginčo butas ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors minėto buto įgijimo metu šalių santuoka jau buvo nutraukta, tačiau šalys buto įgijimo sutartyje save įvardijo kaip sutuoktinius ir išreiškė savo valią įgyti šį butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl teismas, nustatydamas šalių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujasi CK 3.117 str. 1 d. ir, atsižvelgęs į tai, kad nei atsakovas, nei į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti šalių kreditoriai jokių prieštaravimų ar argumentų dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo teismui nenurodė ir teismas iš bylos duomenų nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, ieškovės ir atsakovo dalis turimoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustato pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą, nustatant, kad ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei E. S., ir ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui G. S..

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą pakeisti 2003-07-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo formą – periodines išmokas – į išlaikymą turtu, priteisiant iš atsakovo G. S. kaip išlaikymą nepilnametei dukrai E. S. atsakovui priklausantį turtą – ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys. Šį ieškinio reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neteikė jokio išlaikymo nepilnametei dukrai, 2012-10-25 antstolės B.Čereškienės pažymoje yra konstatuota, kad G. S. išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai E. S. 2012-10-01 yra 35976,00 Lt.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti; tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (šio kodekso 3.53 straipsnis). Iš šioje byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 10-11); šios sutarties 1 punktu atsakovas G. S. įsipareigojo savo nepilnametės dukros E. S. išlaikymui iki ši sulauks pilnametystės kas mėnesį mokėti periodines išmokas – po 300 Lt kas mėnesį. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaiko poreikius, susitarė dėl vaiko išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas G. S. savo įsipareigojimo pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis nevykdė, todėl minėto sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-554-04/2003, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei Birutei Čereškienei (b.l. 71-72). Kaip nustatyta iš į bylą pateiktos antstolės B.Čereškienės 2012-10-25 pažymos (b.l. 20), atsakovo G. S. įsiskolinimas nepilnametei dukrai pagal minėtą vykdomąjį raštą 2012-10-01 sudarė 35976,00 Lt. Kaip paaiškino ieškovės atstovas, atsakovas išlaikymo neteikė nuo pat (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl jei skaičiuojant ieškovo įsipareigotą pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį, 2013-06-01 atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai sudarytų 38600 Lt, kas atitiktų atsakovui priklausančios ½ dalies buto (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, vertę, todėl tikslinga šį turtą priteisti atsakovo nepilnametei dukrai kaip išlaikymą, nes atsakovas neturi finansinių galimybių išlaikymą teikti periodinėmis išmokomis. Ieškovės atstovas pripažino, kad atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto – žemės sklypą, garažą, tą patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai (b.l. 131-137), tačiau, ieškovės atstovo įsitikinimu, kitas turtas neužtikrintų tinkamo išlaikymo vaikui.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo formos ir dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį (formą) pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinė, todėl šios prievolės turinys gali kisti didėjant arba mažėjant vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. CK 3.201 straipsnyje, skirtingai nei kai kuriose kitose šeiminius tęstinius turtinius santykius reglamentuojančiose normose, pvz., CK 3.200 straipsnyje (išlaikymo priteisimo momentas), neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo, išlaikymo formos pakeitimo) pradžios momentas.

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja pagrindus ne šalių susitarimu, bet teismo sprendimu nustatytam išlaikymo dydžiui ir formai pakeisti. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis ir forma, kurį (kuriuos) viena iš išlaikymo prievolės šalių ar kitas pagal įstatymą turintis teisę pareikšti ieškinį asmuo siekia pakeisti, yra nustatytas teismo sprendimu. Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto ieškinio turinio ir suformuluotų reikalavimų, ieškovė, nors ir teigia, kad jos nepilnametės dukros poreikiai yra pasikeitę, tačiau reikalavimų ir prašymo dėl išlaikymo dydžio padidinimo teisme nereiškė, prašė tik pakeisti teikiamo išlaikymo formą iš periodinių išmokų į išlaikymą turtu.

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėta, kad pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo), taip pat gali prašyti pakeisti ir priteisto išlaikymo formą; tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas (tokį išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota paminėtoje LAT nutartyje Nr. 3K-7-24/2013, teismas laiko, kad šioje byloje patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, atsakovo prievolė, nustatyta (duomenys neskelbtini) priimtu teismo sprendimu, būtų modifikuojama, tokio pakeitimo pagrindas būtų naujas teismo sprendimas. Pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas – nuo jo priėmimo momento (CPK 279 straipsnis).

Atsižvelgiant į CK 3.201 straipsnio turinį, vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek ją sumažinant, tiek pakeičiant teiktino išlaikymo formą. Ieškovės nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu priteistas nustatyto dydžio ir formos išlaikymas yra jos turtinė teisė (CK 1.112 str. 1 d.), kuri, atsakovui nevykdant nustatytos išlaikymo prievolės, gali būti įgyvendinta priverstinai įstatymo nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto pagrindu atsakovo nepilnametė dukra E. S., jos interesams atstovaujant jos įstatyminei atstovei ieškovei E. S., atsakovui gera valia nevykdant savo prievolės, įgijo teisę patenkinti savo reikalavimus vykdymo proceso, kurį reglamentuoja CPK VI dalis, metu, kuomet jos reikalavimai, esant kitų atsakovo kreditorių, būtų tenkinami pirmąja eile (CPK 754 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo G. S. atžvilgiu yra pradėtos vykdomosios bylos ir vykdomi išieškojimai šių išieškotojų - G. S., VMI prie FM, D. S., „Swedbank“, AB, ir E. S., atstovaujamos E. S. – naudai (b.l. 87). Ieškovė E. S. į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo formos pakeitimo kreipėsi jau esant pradėtiems priverstinio skolų išieškojimo procesams atsakovo G. S. atžvilgiu. Be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, visas G. S. vardu registruotas turtas šiuo metu yra areštuotas antstolių, siekiant įvykdyti skolų išieškojimus kelių kreditorių naudai (b.l. 130-139). E. S. taip pat yra viena iš atsakovo G. S. kreditorių, kurios naudai vykdomas išieškojimas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad E. S. įgyvendinus jos reikalavimo teisę į susidariusią išlaikymo skolą ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio vykdymo proceso metu, bet nauju teismo sprendimu pakeitus teismo priteisto išlaikymo formą ir tokiu būdu sumažinus bendrą G. S. turimo turto masę, būtų pažeisti kitų G. S. kreditorių, kurių reikalavimo teisės G. S. buvo pripažintos dar iki šios bylos iškėlimo, interesai (CK 1.5 str., 3.189 str. 2 d., CPK 666 str.). Išdėstyto pagrindu teismas konstatuoja, kad dėl nustatytų aplinkybių negali būti patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo formos iš periodinių išmokų į išlaikymą turtu pakeitimas, įvertinus tai, kad šis reikalavimas iš esmės yra motyvuojamas vien (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo nevykdymu, praktiškai visa atsakovo G. S. išlaikymo įsiskolinimo suma yra susidariusi iki šio ieškinio pareiškimo teismui, todėl tokios skolos padengimo klausimas, atsakovui turint ir daugiau kreditorių, negali būti ieškinio dėl išlaikymo formos pakeitimo dalyku, nes tai reikštų, kad teismas sprendimu išsprendžia skolos išieškojimo klausimą, kurį reglamentuoja ne materialiosios, bet procesinės teisės normos, atsižvelgdamas išimtinai tik į vienos atsakovo G. S. kreditorės – E. S. - interesus. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas. Teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva spręsti iš atsakovo G. S. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo klausimo, nes, nors ieškinyje ir buvo užsiminta, kad nepilnametės dukros poreikiai šiuo metu yra pasikeitę, tačiau konkretus nepilnametei E. S. šiuo metu reikalingo išlaikymo dydis nebuvo nei ieškinio pagrindu, nei dalyku, teismui nebuvo pateikti įrodymai apie vaiko poreikiams reikalingų tenkinti išlaidų realumą, todėl teismas, nesant aiškiai suformuluoto faktinio pagrindo, nei juo labiau – ieškinio dalyko teismo anksčiau jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu, neturėjo jokio pagrindo spręsti tokio klausimo savo iniciatyva šioje byloje, nes tokiu atveju būtų pažeistos atsakovo teisės gintis nuo tokio pobūdžio reikalavimo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas ieškovės už patenkintą ieškinio reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis – 144 Lt (b.l. 22) – ieškovei (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė jokių įrodymų apie patirtas atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidas teismui nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir jis sudaro 62,94 Lt (b.l. 2). Atsižvelgus į šalių elgesį procese, į tai, kad atsakovas nevyko į teismo posėdžius, apie savo negalėjimą atvykti į posėdžius teismo neinformuodavo, susidariusios 62,94 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje siuntimu, priteistinos iš atsakovo (CPK 82 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 5 d., b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui G. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt žyminio mokesčio ieškovei E. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 62,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, valstybės naudai, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.