- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-714-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10017-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- P. L., S. G.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. L. ir S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams S. G. ir P. L. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – V. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – A. L., bei tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. ir J. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo:
- įpareigoti atsakovus savo sąskaita ir jėgomis nugriauti ieškovo žemės sklype esančią tvorą, prie žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ribos, pažymėtos 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengtame žemės sklypo plane koordinačių taškais 2, 3, 4, 5;
- nustatyti atsakovams 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiam įpareigojimui įvykdyti, o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, nustatyti, kad atsakovai turi sumokėti ieškovui 130 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimus dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
- Įpareigojo atsakovus S. G. ir P. L. savo sąskaita ir jėgomis nugriauti ieškovo A. M. žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), esančią tvorą prie atsakovės S. G. žemės sklypo (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ribos, pažymėtos UAB „Geodezininkai“ 2006 m. birželio 6 d. parengtame žemės sklypo plane koordinačių taškais 2, 3, 4, 5.
- Nustatė atsakovams S. G. ir P. L. 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytam įpareigojimui (tvoros nugriovimui) įvykdyti.
- Atsakovams S. G. ir P. L. neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, juos įpareigoti sumokėti ieškovui A. M. po 65 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną.
- Ieškovo prašymą dėl baudos atsakovams skyrimo už piktnaudžiavimą procesu tenkino.
- Priteisė ieškovui A. M. iš atsakovų S. G. ir P. L. po 880,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 25 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesu.
- Priteisė valstybei iš atsakovų S. G. ir P. L. po 27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir po 25 Eur už piktnaudžiavimą procesu.
3. Teismas nustatė, kad ieškovo teisės yra pažeistos, nes ieškovas yra netekęs valdymo teisės valdyti ir naudotis 31 kv. m ploto žemės sklypo dalimi. Būtent tokia ieškovo žemės sklypo dalis be teisinio pagrindo patenka į atsakovės valdą ir atsakovė atitinkamai naudojasi tokia ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi. Esminis ginčas byloje – kas yra atsakingas už netinkamai pastatytą tvorą ir kam kyla pareiga šią tvorą nugriauti. Iš UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1995-10-11 parengto namų valdos žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribų plano matyti, kad plano rengimo metu žemės sklypas dar nebuvo padalintas į tris sklypus. Ieškovo sklypo vieta yra plane B raide pažymėtoje vietoje, atsakovei priklausantis sklypas – D raide pažymėtoje vietoje. Kaip matyti iš plane esančių duomenų (viršuje, viduryje), aptariamu žemės sklypo ribų planu buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka tik atsakovui ir G. M. ir jokia sklypo dalis nebuvo priskirta naudotis R. B.. Konkreti žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), dalis pastarajam buvo priskirta naudotis tik UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2003-12-11 parengtu žemės sklypo planu. Šiame žemės sklypo plane yra užfiksuota bendraturčių naudojimosi sklypu tvarka, taip pat užfiksuotos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, plane ieškovo sklypo vieta pažymėta raide C, o atsakovės – B. UAB „Geodezininkai“ 2006-06-06 sudarytas žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), planas yra paskutinysis ir naujas planas po jo rengtas nebuvo. Ieškovas sudarė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sutampančių koordinačių palyginimą, kuris sudarytas remiantis 2006 m. žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), planu; 2006 m. žemės sklypo planu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini); 2003 m. žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), planu ir 1995-10-11 žemės sklypo planu. Teismas nustatė, kad koordinačių taškai 3, 4, 5 visuose 4 planuose yra tokie patys, nežymiai skiriasi tik 2 taško koordinatės, jas lyginant su 1995-10-11 sklypo ribų planu. Darė išvadą, kad ginčo tvora pastatyta pažeidžiant žemės sklypų planus ir juose fiksuotas sklypų ribas. Teismas sprendė, kad ginčo tvorą statė atsakovas, o ji dabar priklauso atsakovei, todėl jie abu ginčo tvorą turi pašalinti nuo ieškovo sklypo. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog ginčo tvora (jos dalis) galėjo būti statoma taip pat ir R. B. iniciatyva, paneigia analizuojami rašytiniai įrodymai. 1995-10-11 planu buvo nustatyta sklypo naudojimosi tvarka atsakovui ir G. M., o 2003-12-11 – R. B.. Taigi, pastarasis laikotarpiu nuo 1995-10-24 (sklypo dalies įsigijimo momentas iki 2003-12-11, kuomet jam nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, neturėdamas priskirtos jam naudotis žemės sklypo dalies), negalėjo būti ginčo tvoros statybos iniciatoriumi. R. B. statė tik tvorą, kur jo sklypas ribojosi su trečiojo asmens J. S. sklypu, bet ne ginčo tvorą. Jei R. B. 1999 metais būtų buvęs ginčo tvoros statybų iniciatorius, tuomet dar 1999 metais viso žemės sklypo, kuris šiai dienai priklauso ieškovui, perimetras, būtų buvęs aptvertas medine tvora su mūro kapitaliniais stulpais ir pamatais. Tačiau iš Kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovo sklypo kraštinė, kuri ribojasi su V. S. sklypu, iki 2006 metų buvo be tvoros, metalinė tvora užtverta tik 2006 metais. Atsakovas, nurodydamas, kad ginčo tvora buvo statyta kartu su R. B., turėjo į bylą pateikti bendrasavininko notarine tvarka patvirtintą sutikimą dėl ginčo tvoros statybos. Tokio notarinio sutikimo nepateikimas paneigia atsakovo teiginį, kad tarp atsakovo ir R. B. buvo susitarimas bendrai statyti tvorą. Ši aplinkybė sudaro pagrindą atsakovą laikyti kaltu dėl netinkamai pastatytos tvoros, kas sąlygoja jo atsakomybę ištaisyti netinkamai sukurto objekto padarinius. Atsakovas ginčo tvora ketino apsitverti savo žemės sklypo dalį, kuri jam buvo priskirta naudotis 1995-10-11 planu. Atsakovei priklausantis žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra aptvertas vieninga tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais. Šis įrodymas suponuoja vienareikšmę išvadą, kad visą tvorą aplink savo sklypą, įskaitant ir ginčo atkarpą, tvėrė atsakovas ir jog tvora, juosianti atsakovės žemės sklypą, yra jos gyvenamojo namo priklausinys. Atsakovė, kaip ginčo tvoros savininkė, turi pareigą pašalinti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą – nugriauti ginčo tvorą. Teismas atsakovių pateiktą A. J. 2017-11-21 raštą „Dėl tvoros nugriovimo darbų“ vertino tik kaip gynybinę poziciją, kuris negali paneigti ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynimo. Atsakovė turėjo galimybę ieškoti kitų sprendimo būdų (pavyzdžiui leisti statyti ieškovui garažą, kuomet ieškovas būtų sutikęs palikti tvorą), tačiau atsakovė kompromisiškai ginčo nesprendė. Atsakovė nurodo, kad iš UAB „Inžineriniai matavimai“ 2017-07-26 žemės sklypo ribų nužymėjimo akto matyti, kad 91 cm tvoros ties pagrindiniu įvažiavimu yra atsakovės nenaudai. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad tai negali sąlygoti ieškovo teisėtų interesų pažeidimo, o savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus atsakovė turi ginti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad tokiu būdu atsakovai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, manipuliuodami versijomis dėl byloje teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, susiedami jų reikšmę su ieškovo reikalavimų atmetimu. Teismas prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tenkino ir skyrė atsakovams po 50 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovui. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-16545-1041/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Prašė prijungti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. UAB „Netkada“ parengtą žemės sklypo kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuri rodo, kad ne tik ieškovo teisės galimai pažeidžiamos dėl netikslumų, tačiau atsakovės žemės sklypas yra 58 kv. m. užimamas ir iš (duomenys neskelbtini) pusės.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. teismas neatskleidė bylos esmės. Nepagrįstai nenustatė, kad byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribos. Teismas privalėjo vertinti oficialius rašytinius duomenis, kad sklypo riba sutampa su tvora. Teismas nepagrįstai konstatavo ir apibrėžė bylos nagrinėjimą kaip išsiaiškinimą, kas yra atsakingas už netinkamai pastatytą tvorą ir kam kyla pareiga šią tvorą nugriauti. Teismas nenustatė, kad 2006 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane yra pažymėtos ne tik žemės sklypo ribos, bet ir ginčo tvora, kuri pagal oficialiai įregistruotus duomenis būtent ir sutampa su sklypo riba. Teismas privalėjo konstatuoti, kad ginčas yra dėl sklypo ribų, už kurių nustatymą nėra atsakingi fiziniai asmenys, tapę atsakovais šioje byloje, o teisės aktų nustatyta tvarka sklypus suformavę subjektai. Trečiaisiais asmenimis byloje turėjo būti įtraukti UAB „Geodezininkai“ ir UAB „Žemėtvarkos darbai“, nes atliekant žemės sklypų geodezinius matavimus tiek iki žemės sklypų atidalinimo, tiek atidalinant žemės sklypus, jie turėjo pareigą parengti faktinį žemės sklypų naudojimą atitinkančius dokumentus;
1.2. ieškovas įgijo tik tiek teisių, kiek turėjo ankstesni žemės sklypo savininkai. Ankstesni žemės sklypų savininkai buvo susitarę ir sudarę sandorius, kad žemės sklypų ribos sutampa su tvoromis. Sklypų savininkai visada pripažino faktinę sklypų ribą ir kiekvienas sklypą naudojo iki tvoros. Ieškovas įgijo būtent žemės sklypą, kurio ribos yra sutampančios su beveik prieš 20 metų statyta tvora. Jei jis įgijo sklypą, nesiaiškindamas su pardavėju dėl jo teisių į žemės sklypą apimties, tai reiškia, kad veikė savo rizika, o dėl daikto trūkumų gali reikšti pretenzijas žemės sklypo pardavėjui, o ne atsakovams;
Žemesnės instancijos teismas
1.3. atsakovas P. L. nevykdė ir negalėjo vykdyti jokių statybos darbų svetimame žemės sklype. Tik esant bendraturčių sutikimui ir valiai galėjo būti pastatyta tvora, kuri atriboja žemės sklypus. Teismas turėjo ištirti ir įvertinti, kokie žemės sklypo suvaržymai buvo iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą ir tik tada spręsti dėl tariamų ieškovo pažeistų teisių gynimo. Teismas, neištirdamas ieškovo kaip savininko teisių turinio apimties, žemės sklypo naudojimo sąlygų ir įsipareigojimų, netinkamai nustatė reikšmingas negatorinio ieškinio pagrįstumui įvertinti aplinkybes;
1.4. ieškovo pateiktame MB „Geodus“ 2017-01-31 parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane yra neatitikimas ties atsakovų naudojamu įvažiavimu, t. y. ieškovas naudojasi ir atsakovei šiuo metu nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi, o esminis ginčas tarp šalių yra ne tvoros pastatymo vieta, o ieškovo teisė vykdyti naujo statinio statybą ant sklypo ribos;
Žemesnės instancijos teismas
1.5. teismas klaidingai konstatavo faktinę aplinkybę, kad atsakovės sklypas yra aptvertas vientisa tvora. Pačio ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad tvora nėra vientisa, o šios gyvatvorės, pasodintos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo viduje yra ir metalinė tvora; dalyje nuo upės žemės sklypas užtvertas tvora su metaliniais intarpais, o ne mediniais, kaip ginčo dalyje;
1.6. teismas visiškai neargumentavo, kodėl bendraturčių valia bendrai valdomame žemės sklype pastatyta tvora yra tik atsakovės daikto priklausinys. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys, o funkcinis ryšys, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti;
1.7. nesuprantama teismo argumentacija, kad atsakovas P. L. įgijo tvorą – pastatydamas, o atsakovė S. G. įgijo tą pačią tvorą – dovanojimo sandorio pagrindu. Jei teismas konstatavo, kad tvora yra gyvenamojo namo, priklausančio S. G., priklausinys ir jį ištiko pagrindinio daikto likimas, tuo pačiu sprendimu negalėjo konstatuoti, kad tas pats daiktas priklauso ir tariamam jo statytojui P. L.. Nustačius, kad faktiškai ginčo tvora patenka į ieškovo žemės sklypo ribas, analogiškai galima konstatuoti ir tai, kad ieškovo žemės sklypas yra pagrindinis daiktas, kuriam atriboti ir buvo bendraturčių valia pastatyta tvora. Atsakovams nepretenduojant į statinio nuosavybės teisę, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šį daiktą nuosavybės teise valdo tik atsakovė;
1.8. teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo teisės normas, netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius santykius. Teismas įpareigojo atsakovus griauti tvorą, kuri tiek ieškovo, tiek atsakovo žemės sklypų planuose žymima kaip sutampanti su sklypo riba. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Teismas neargumentavo, kodėl byloje nesiremia oficialiais rašytiniais įrodymais, žemės sklypų planais. Ginčo tvora atitinka ilgą laiką nusistovėjusią žemės sklypų ribą bei ilgametį faktiškai nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą;
1.9. kad tvora yra bendrosios nuosavybės teisės objektas ir visi bendraturčiai turi pareigą juos prižiūrėti bei jais rūpintis, o esant būtinybei ir nugriauti, patvirtina faktas, kad tvora yra naudojama ieškovo interesams patenkinti ne mažiau, nei naudojama atsakovų: jo pašto dėžutei; kad ieškovas prižiūri tvorą; kad ieškovo interesais yra tvora atribotas įvažiavimas į atsakovės žemės sklypą, nes atsakovei nebūtų jokio intereso užtverti ir taip siaurą įvažiavimą į savo sklypą. Teismui priėmus sprendimą, kad atsakovai turi nugriauti tvorą dalyje, atsakovai neturėtų jokio suinteresuotumo palikti ir tą tvoros dalį, dėl kurio ieškovas jokio reikalavimo byloje nereiškia;
1.10. neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad 1995-10-11 parengto žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribų plane jokia sklypo dalis nebuvo priskirta R. B.. Tačiau pačiame plane aiškiai nurodoma, kad tai yra R. B., G. M. ir P. L. žemės sklypas, o be to, jis suderintas ir su R. B.. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad R. B. nesinaudojo jokia žemės sklypo dalimi;
1.11. teismas nepagrįstai ir priimant sprendimą vertino ieškovo slaptai įrašytą pokalbį su asmeniu, stačiusiu tvorą ir galinčiu būti liudytoju byloje. CPK 192 str. 8 d. numato, kad tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus. Nesuprantama, kaip teismas iš byloje pateiktų nespalvotų fotografijų konstatavo, kad ieškovo sklypas aptvertas vieninga su vartais tvora. Byloje surinkti objektyvūs rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybių apie tai, kad atsakovai yra atsakingi už tvoros statybos galimus netikslumus;
1.12. atsakovė S. G. sklypą įgijo tik 2008 metais, todėl jai negali būti tiesiogiai žinomos jokios aplinkybės apie ginčo tvoros statybą. Tai, kad atsakovei nėra žinomos tvoros statymo aplinkybės, o juo labiau tai, kad atsakovė neturi teisinio išsilavinimo kvalifikuoti, kas nuosavybės teise valdo tvorą, kuri yra pastatyta bendru sutarimu, tačiau nėra registruota nuosavybės teise, negali būti pagrindas skirti baudą. Atsakovas P. L., dar būdamas įgaliotu asmeniu byloje, iš esmės 2017-09-12 vykusio posėdžio metu nurodė tas aplinkybes, kurias atsiminė. Atsakovai byloje nuosekliai nurodė, kad sklypus ribojanti tvora buvo statyta esant bendrai šalių valiai.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. apeliaciniame skunde nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. 2017-01-31 MB ,,Geodus“ pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribų planas patvirtina, jog ginčo tvoros atkarpa nesutampa su VĮ Registrų centre įregistruotomis ieškovo sklypo ribomis pagal 2006-06-06 UAB ,,Geodezininkai” planą. Iš sklypų ribų koordinačių palyginimo seka vienareikšmiška išvada, jog ginčo tvoros atkarpa pastatyta pažeidžiant visus tris VĮ Registrų centre įregistruotus planus;
2.2. hipotetiniai teiginiai, kad ginčo tvora yra ne tik S. G., bet ieškovo A. M. žemės sklypo priklausinys. Priešingai, visą tvorą aplink sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaunas, tvėrė atsakovas P. L.. Ginčo tvoros atkarpa yra atsakovei S. G. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausinys. Kadastrinių matavimų byloje matyti, kad įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas, vartai yra metaliniai su metaline tvora, skiriančia A. M. sklypą nuo V. S. sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tvora ir vartai statyti 2006 m. Ginčo tvora, kaip gyvenamojo namo: adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausinys plane nenubraižyta, kas reiškia, kad ginčo tvora nėra ieškovo A. M. žemės sklypo ir gyvenamojo namo priklausinys;
2.3. nei savo procesiniuose dokumentuose, nei duodami paaiškinimus teisme, atsakovai nenurodė aplinkybių, jog egzistuoja ginčas dėl ieškovo ir atsakovės sklypų ribų. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos įregistruotos VĮ Registrų centre yra neteisingai. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme. Ieškovo argumentai dėl ieškovo žemės sklypo ribų turi būti nenagrinėjami;
2.4. A. M. sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir S. G. sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaunas, sklypo ribų koordinatės įregistruotos pagal 2006-06-06 UAB ,,Geomatininkai“ parengtą koordinačių žiniaraštį. Koordinatės aiškios. Ieškovo sklypas nepersidengia su kaimyniniu atsakovės S. G. sklypu. Priešingai, ten, kur sklypai ribojasi, matyti, kad koordinačių taškai nesutampa;
2.5. gynybinis argumentas, kad ankstesni žemės sklypų savininkai buvo suderinę naudojamas žemėnaudas bei jas atskyrę tvoromis. Pirmasis pradžioje bendrame sklype ginčo tvoros atkarpą, įskaitant ir visą tvorą aplink savo naudojamos dalies sklypo perimetrą, tvėrė atsakovas P. L.. Žemėnaudos nebuvo suderintos ir buvo primestos P. L. iniciatyva jo neteisėtų veiksmų rezultate. Tai, kad prieš ieškovą buvę savininkai nereiškė pretenzijų nesuponuoja išvados, kad egzistavo tarp buvusių bendraturčių, vėliau savininkų, sutarimas dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, mažinimo;
2.6. nepagrįsti atsakovų argumentai, kad sklypo ribos turi būti įregistruotos ne koordinačių taškais, kurie įregistruoti VĮ Registrų centre, o sklypų ribos turi būti nustatomos pagal tvorą. Tokia atsakovų pozicija tvirtina jų nesąžiningumą. Atsakovai siekia nusavinti ginčo tvora atribotą ieškovo žemės sklypo dalį. Teismas, konstatuodamas, kad 1995-10-11 parengto žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribų plane jokia sklypo dalis nebuvo paskirta R. B., nustatė objektyvią tiesą;
2.7. teisingai konstatavo, kad atsakovai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, manipuliuodami versijomis dėl byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, susiedami jų reikšmę su ieškovo ieškinio atmetimu. Nors S. G. sklypą įsigijo 2008 m., tačiau ji yra atsakovės A. L. mama, todėl jai dėl artimo giminystės ryšio turėjo būti žinomos aplinkybės dėl ginčo tvoros statybų. Netoleruotinas S. G. ir P. L. elgesys, kai buvo keičiamos versijos bylos nagrinėjimo eigoje;
2.8. nesutinkama dėl papildomų įrodymų prijungimo, nes tam nėra CPK 314 str. numatytų pagrindų. Atsakovai turėjo objektyvias galimybes tiek UAB ,,Netkada“ žemės sklypo kontrolinę geodezinę nuotrauką, tiek duomenis apie V. S. pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
7. Atsakovai prašė prijungti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. UAB „Netkada“ parengtą žemės sklypo kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuri rodo, kad ne tik ieškovo teisės galimai pažeidžiamos dėl netikslumų, tačiau ir atsakovės žemės sklypas yra 58 kv. m. užimamas ir iš (duomenys neskelbtini) pusės. Taip pat pateikė V. S. skundą, iš kurio matyti, kad tarp V. S., ir S. G. bei jos dukters A. L. yra susiklostę konfliktiniai santykiai.
8. Pažymėtina, kad byloje ieškovas prašė įpareigoti atsakovus savo sąskaita ir jėgomis nugriauti ieškovo žemės sklype esančią tvorą <...>, taigi ieškovas byloje kėlė klausimą dėl jo teisių pažeidimo. Joks savarankiškas reikalavimas (priešieškinis) dėl to, kad ieškovas pažeidžia atsakovės nuosavybės teises byloje nebuvo keliamas; UAB „Netkada“ nurodyti duomenys niekaip nepagrindžia atsakovės tvoros teisėtumo fakto, ieškovo ir atsakovės riboje, pažymėtoje UAB „Geodezininkai“ 2006 m. birželio 6 d. parengtame žemės sklypo plane koordinačių taškais 2, 3, 4, 5, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad nurodyti duomenys nesusiję su šia nagrinėjama civiline byla, todėl neprijungtini prie civilinės bylos ir nevertintinas jų turinys, kaip neturintys reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Taip pat nesusijęs su bylos nagrinėjimu pateiktas V. S. skundas. Šiuo atveju ginčas vyksta tarp ieškovo A. M. ir atsakovų S. G. bei P. L., šioje byloje V. S. teikti paaiškinimai nėra vertinami kaip esminiai ir vieninteliai bylos aplinkybes (ne) patvirtinantys įrodymai, o priešingai, jie vertinami visų bylos aplinkybių bei įrodymų kontekste.
Dėl žemės sklypo ribų ir atsakovų atsakomybės
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, pabrėžė, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
10. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
11. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-969/2016).
12. Ieškovas nuosavybės teise yra įgijęs žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Su ieškovui priklausančiu žemės sklypu ribojasi atsakovei priklausantis žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris yra aptvertas vienoda medine tvora su mūro kapitaliniais stulpais (užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių protokole, el. b. t. 4, b. l. 159-172). Šiuo atveju ginčo, kad ieškovas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas savininkas nėra, t. y. šį sklypą ieškovas įsigijo 2015 m. birželio 2 d. už 96 000 Eur sumą.
13. Byloje kilo ginčas, kad atsakovės tvora patenka į ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį ir tokiu būdu riboja jo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, t. y. įrodinėjimo dalykas yra neigiamas ir neleistinas poveikis ieškovo žemės sklypui. Taigi, šiuo atveju, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovės tvora stovi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype. Tam, kad nustatyti, ar atsakovės ginčo tvora yra ieškovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, reikia įvertinti žemės sklypų ribą.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1994-05-03 parengė namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribų planą (planas patvirtintas 1995-10-11). Iš šio dokumento matyti, kad plano rengimo metu žemės sklypas dar nebuvo padalintas į tris sklypus ir šis sklypas priklausė trims savininkams – R. B., G. M. ir P. L.. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame ribų plane yra fiksuotos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, yra nurodyti ir su sklypo besiribojančių kaimyninių sklypų savininkų duomenys. UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2003-12-11 parengė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, planą, kuriame fiksuota bendraturčių naudojimosi sklypu tvarka, taip pat fiksuotos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės. Pažymėtina, kad palyginus 1995 metų žemės sklypo plano ir 2003 metų žemės sklypo plano duomenis matyti, jog nežymiai skiriasi dviejų taškų koordinatės, t. y. 1995 m. plane 5 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) ir 17 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) taško koordinatės šiek tiek skiriasi nuo tų pačių 2003 m. plane pažymėtų numeriais 3 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) ir 13 (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) koordinačių. UAB „Geodezininkai“ 2006-06-06 sudarė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaunas, planą, kuris yra aktualus ir joks naujas planas po šito plano rengtas nebuvo, pagal šio plano duomenis buvo atlikta žemės sklypų registracija VĮ Registrų centre. Šio žemės sklypo plano duomenys visiškai sutampa su 2003-12-11 žemės sklypo plane nustatytomis koordinatėmis (kurios nustato ribą tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas). Iš nustatytų aplinkybių viseto matyti, kad nuo 1995 metų jokių esminių žemės sklypo ribų koordinačių pakitimų nebuvo įvykę, kas leidžia daryti išvadą, kad visą šį laikotarpį žemės sklypo riba tarp ieškovui A. M. ir atsakovei S. G. priklausančių žemės sklypų iš esmės nekito. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galiojo nepakeistos žemės sklypo koordinatės, t. y. tokios, kokios paskutinį kartą nustatytos 2006 metais. Būtent šios koordinatės nurodo žemės sklypo vietą ir padėtį atitinkamoje vietovėje, taip pat ir kitų sklypų atžvilgiu. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, kurie priešingai – paneigtų, kad, atliekant žemės sklypų ribos matavimus ji esmingai kito, ir dėl to susidarė situacija, kad atsakovės tvora atsidūrė ieškovui priklausančiame žemės sklype.
15. Teismas spręsdamas, ar tvora stovi būtent apeliantės valdomame sklype, vadovaujasi „tikėtinumo principu“, tai reiškia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-516/2004).
16. Ieškovas nurodė, kad įgijęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas, nutarė patikrinti, ar jo VĮ Registrų centre įregistruoto žemės sklypo ribos sutampa su naudojama žeme, todėl jis kreipėsi į matininkus.
17. Ieškovo prašymu, matininkų bendrovė MB „Geodus“ parengė ieškovui jo žemės sklypo ribų planą. Kaip matyti, šiame plane matininkas įbraižė sklypų ribas, pagal VĮ Registre centre įregistruotas ribas, kas reiškia, kad ir 2017-01-31 žemės sklypo ribų plane žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos išliko tokios pačios kaip 2006 metais. Be to, šiame žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Kaunas) ribų plane yra įbraižyta ir medinė tvora su kapitaliniais stulpais. Įvertinus sklypų ribos ir medinės tvoros su kapitaliniais stulpais brėžinius matyti, kad sklypo ribos (kurios eilę metų yra nepakitusios; plane pažymėta mėlyna linija) ir medinės tvoros su kapitaliniais stulpais ribos nesutampa (aktuali ginčo atkarpa, pažymėta 2006-06-06 UAB ,,Geodezininkai“ parengtame žemės sklypo plane koordinačių taškais 2, 3, 4, 5). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aiškiai matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nuo ieškovo žemės sklypo atribojanti medinė tvora su kapitaliniais stulpais iš esmės stovi ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teritorijoje. Iš pateikto plano matyti, kad neatitikimas tarp tvoros ir sklypų (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos ieškovo nenaudai ginčo ribose (atkarpoje) svyruoja nuo 83 cm iki 118 cm, kas reiškia, kad ieškovas, dėl neteisėtai jo teritorijoje pastatytos atsakovės tvoros negali naudotis tam tikra žemės sklypo dalimi (ieškovas nurodė, kad negali naudotis apie 31 kv. m.).
18. Tai, kad tvora nesutampa su VĮ Registrų centre įregistruota žemės sklypo riba pripažino ir pati atsakovė S. G., atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodydama, kad minėta tvora vienoje jos dalyje patenka į atsakovė sklypą, o kitoje į ieškovo sklypą. Taip pat atsakovė nurodė, kad ji niekada neprieštaravo dėl nurodytos tvoros, galimai ribojančios ieškovo nuosavybės teisę, nugriovimo. Taigi pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekilo ginčo, jog medinė tvora su mūro kapitaliniais stulpais, kuri skiria ieškovo ir atsakovės žemės sklypus, stovi ne ant šalių sklypų ribos, o ieškovo sklype. Tačiau, iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai (atsakovai) jame jau kelia iš esmės naujas ir priešingas pirmosios instancijos teisme nurodytoms aplinkybes, t. y. kad sklypo riba sutampa su tvora, kas teisėjų kolegijos vertinimu reiškia, kad atsakovai keičia savo poziciją, tokiu būdu siekdami išvengti jiems kilsiančių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, jog tvora stovi būtent ieškovo valdomame sklype, aukščiau nurodyta situacija iš esmės pažeidžia ieškovo, kaip žemės savininko teises, nes ieškovas negali naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi, o nepagrįstai atskirta ieškovo žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovė (t. y. ieškovas įrodė abi iš negatorinio ieškinio sąlygų – buvimo sklypo savininku ir kad dėl jo sklype esančios tvoros yra pažeidžiamos jo teisės).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ginčas yra dėl sklypo ribų, kai toks reikalavimas byloje iš esmės nebuvo reiškiamas. Atsakovai kėlė klausimą, kad ginčo tvora atitinka ilgą laiką nusistovėjusią žemės sklypų ribą ir ilgametį sklypų naudojimą, todėl geodezinius matavimus atlikę matininkai turėjo pareigą parengti faktinį žemės sklypų naudojimą atitinkančius dokumentus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų reiškę reikalavimą į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti matininkus ir kt. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šie atsakovų nurodyti argumentai deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip apeliantų gynybinė pozicija.
20. Atsakovas P. L. nurodė, kad ginčo tvora buvo statoma su R. B., tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal galiojusią tvarką, jei statinių statyba arba darbų atlikimas susietas su bendra nuosavybe, buvo būtina turėti notaro patvirtiną bendrasavininkų sutikimą, tačiau toks dokumentas byloje nebuvo pateiktas. Nors P. L. nurodo, kad nevykdė ir negalėjo vykdyti jokių statybos darbų svetimame sklype, tačiau to nepagrindė jokiomis aplinkybėmis. Priešingai iš bylos duomenų suprastina, kad sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, vartai ir tvora su V. S. sklypu yra vientisa ir sutampa, jie buvo pastatyti 2006 metais (kai savininkė buvo J. B.), iš Kadastrinių matavimų bylos matyti, kad esančiame sklypo plane yra nubraižyti metaliniai vartai ir medinė tvora, pastatyta tarp J. B. ir V. S. sklypo ribos. Plane ginčo tvora, kaip sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausinys nėra nubraižyta, kas reiškia, kad, jei R. B. būtų iniciavęs ginčo tvoros statybą, jis būtų apsitvėręs visą savo žemės sklypą (kuris šiai dienai priklauso ieškovui). Be to, pažymėtina, kad V. S. patvirtino, jog tvora aplink namų valdą, kuriai suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo statoma atsakovo P. L. ir trečiojo asmens A. L. (žemės sklypas A. L. priklausė nuo 1999-07-21, iki kol jis buvo padovanotas S. G. (motinai)).
21. Tai, kad P. L. ir A. L. turėjo interesą statyti tvorą patvirtina Nekilnojamojo turto registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, iš kurių matyti, kad dar 1993 metais atsakovo P. L. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas (atidalijus suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas), projekte yra suprojektuota ir įbraižyta tvora aplink visą sklypą. Bylos duomenų visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas P. L. turėjo ketinimą apsitverti savo žemės sklypo dalį, kuri jam priskirta 1995 m. spalio 11 d. planu (iki kol 1999-07-21 pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo perleista A. L.). Taigi byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tvoros statytojas buvo P. L..
22. Kaip minėta, nurodytą žemės sklypą A. L. 2008-12-10 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo motinai S. G., kuri tapo žemės sklypo ir priklausiniais savininke. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo sandoriu perleidus gyvenamąjį namą ir sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, ginčo tvorą, kaip priklausinį, ištiko pagrindinio daikto likimas. Naujoji savininkė S. G., įgijusi nuosavybės teisę, įgijo teisių ir pareigų į perduotą daiktą, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, kas reiškia, kad ji įgijo pareigą užtikrinti, kad disponuodama, naudodama ir valdydama jai nuosavybės teise priklausančiais objektais, nepažeis kitų asmenų, šiuo atveju ieškovo (kaip kaimyninio sklypo savininko) teisių. Nustačius, kad atsakovės tvora patenka į ieškovo žemės sklypą, darytina išvada, kad atsakovė S. G. turi pašalinti ieškovo teisių pažeidimą, kaip žemės sklypo ir jo priklausinių, pažeidžiančių ieškovo teises, esama savininkė. Taigi, šioje byloje neginčytinai galima konstatuoti, kad ieškovas yra įrodęs savo teisių pažeidimą, t. y. įrodinėjimo dalyką, kurį privalėjo įrodyti, pareikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Ieškovo teisės yra pažeistos, nes ieškovas yra netekęs teisės valdyti ir naudotis 31 kv. m ploto žemės sklypo dalimi. Būtent tokia ieškovo žemės sklypo dalis be teisinio pagrindo patenka į atsakovės valdą ir atsakovė atitinkamai naudojasi tokia ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi. Todėl yra pagrindas iš atsakovės neteisėto valdymo sugrąžinti ieškovui jo žemės sklypo dalį, nugriaunant tvorą, esančią ieškovo sklype.
23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
25. Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovų priteistina jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 150 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų S. G. ir P. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M. (į. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M. (į. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.