Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-919-896/2015 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei D. Ž. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo priešieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais bei lankytis jų buvimo vietose: dukros mokymosi įstaigoje ir sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vaikų popamokinio ugdymo būreliuose, jų gyvenamojoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Sprendžiant dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo kaip laikinosios apsaugos priemonės, be kitų CPK 144 straipsnyje įtvirtintų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, turtiniai interesai. Šiomis priemonėmis siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu. Laikinos apsaugos taikymo pagrindas yra aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus šių priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis reiškia ir vaiko teisę į saugumą. Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad, realizuojant atsakovo teisę bendrauti su vaikais, vaikų teisė į saugumą gali būti neužtikrinta. Šalių mažametė dukra nenori bendrauti ir susitikti su atsakovu, jo bijo. Atsakovas yra ne kartą smurtavęs prieš ją ir jos brolį.

Yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00905-14, kuriame atsakovas apklaustas specialiuoju liudytoju dėl galimo dukros tvirkinimo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, tikslinga tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl laikinosios apsaugos priemonės garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus priimtas galutinis sprendimus, sumažėja šalių konflikto didėjimo rizika, kuri neigiamai veikia vaikų asmenybę.

Prašo nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais bei lankytis jų buvimo vietose – panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų - gali uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. CPK 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Siejant šią nuostatą su laikinųjų apsaugos priemonių tikslu būtina įvertinti, ar yra išnykę aplinkybės, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, t.y. ar nebėra teismo nutartyje dėl šių priemonių taikymo nustatytų aplinkybių apie atsakovo veiksmais galimai keliamą grėsmę vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013).

Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino motyvuodamas tuo, kad draudimą atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais bei lankytis jų buvimo vietose nustatė vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00497-14, kuris šiuo metu yra nutrauktas, medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad vien ši aplinkybė nepagrindžia taikytos laikinosios apsaugos panaikinimo galimybės.

Be minėtos vados, teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta tuo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodytos aplinkybės ir teismui pateikti jas patvirtinantys rašytiniai dokumentai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovo bendravimas su vaikais gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų psichikos formavimuisi, raidai ir netgi gali būti daroma žala jų psichinei ir fizinei sveikatai, dėl ko reikėtų laikinai riboti tėvo A. K. teisę bendrauti su mažamečiais vaikais bei lankytis vaikų buvimo vietose. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00497-14 pažymėta, jog A. K. pripažino rašęs telefonu nekorektiškas žinutes D. Ž., jas per klaidą galėjo persiųsti dukrai. Nors nurodomas faktas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamas konstatuoti nusikaltimo (žmogaus terorizavimo arba sistemingo bauginimo (BK 145 straipsnio 2 dalis) sudėtį, panaikindamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie psichologinio pobūdžio smurtinius veiksmus mažametės dukters atžvilgiu, tokį atsakovo elgesį vertinant tėvo asmeninių teisių ir pareigų vaikui tinkamo vykdymo aspektu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis, 3.180 straipsnio 1 dalis). Be to, nutartyje taikyti laikinąją apsaugą nurodyta, jog šiuo metu vyksta ir kitas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00905-14 dėl mažamečio tvirkinimo, kuriame atsakovui yra pritaikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, jis įpareigotas nesilankyti name, kuriame su vaikais gyvena ieškovė, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove bei šalių dukra. Panaikindamas 2014 m. lapkričio 11 d. pritaikytą laikinąją apsaugą, šių duomenų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nemotyvuotai rėmėsi CK 3.180 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu tėvų teisės matytis su vaiku išlikimu ir tada, kai tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai apribojama, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. civilinė byla yra išsiųsta ekspertizės įstaigai vaiko psichologinės ekspertizės atlikimui, todėl atskirojo skundo nagrinėjimo dieną apeliacinės instancijos teismas neturi civilinėje byloje bei ikiteisminio tyrimo bylose esančių duomenų, būtinų klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendimui iš esmės, t.y. nustatymui, ar atsakovo teisė matytis su vaikais iš tiesų neprieštarauja jų interesams. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, be pagrindo rėmėsi vien ikiteisminio tyrimo bylos nutraukimo faktu, netinkamai pritaikęs CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą nemotyvavo savo išvados dėl tėvo teisės matytis su vaikais iki bylos išnagrinėjimo, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.