Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-31 · Administracinė byla Nr. I-5-121/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
I-5-121/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
B. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Daiva Ušinskaitė-Filonovienė
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5-121/2011

Proc. Nr. 3-61-3-01253-2009-5 Procesinio sprendimo kategorija 16.2, 74.

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius 2011 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Daivai Ušinskaitei-Filonovienei, atsakovės atstovei Agnei Murauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms Genovaitei Račinskienei bei Jūrai Švedienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau - AM) 2009-07-02 įsakymą Nr. Dl-379 „Dėl žalos atlyginimo". Paaiškina, kad šiuo įsakymu Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Urėdija) nurodyta išskaičiuoti iš generalinio miškų urėdo B. S. darbo užmokesčio Urėdijos patirtas 49 137,75 Lt išlaidas. Įsakymas priimtas vykdant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus (toliau - VK) pavaduotojo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SP-9 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje" (toliau - Sprendimas) ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 32 str. 4 dalimi. Sprendimas susijęs su generalinio miškų urėdo B. S. 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3P-28, kuriuo Urėdijos Vidaus audito tarnybos (nuo 2008-08-06 - skyriaus) vedėjai V. A. buvo paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 15 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2008 m. spalio 23 d. nutartimi pakeitė generalinio miškų urėdo 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3P-28 paskirtą tarnybinę nuobaudą kita - griežtu papeikimu - ir įpareigojo grąžinti V. A. į Vidaus audito tarnybos vedėjos pareigas bei priteisė jai iš Urėdijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi V. A. naudai iš Urėdijos buvo priteista 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Urėdija, vykdydama LVAT nutartį, 2008 m. spalio 23 d. grąžino V. A. į Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigas ir už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2008 m. spalio 22 d. (imtinai) apskaičiavo 35 225,19 Lt darbo užmokesčio, 10 912,76 Lt. socialinio draudimo įmokų, be to, išmokėjo priteistas 3000 Lt bylinėjimosi išlaidas (iš viso - 49 137,95 Lt). VK pavaduotojo sprendime 49 137,95 Lt išlaidos laikomos žala, padaryta Urėdijai, kurią AM yra įpareigotas išieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi priimtas pažeidžiant įstatymų nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimo tvarką, o taip pat nenustačius būtinųjų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant VTĮ 32 straipsnio nuostatas: prieš priimant skundžiamą įsakymą su pareiškėju nebuvo tartasi dėl žalos atlyginimo gera valia, todėl pareiškėjas negalėjo pateikti argumentų dėl žalos atlyginimo pagrįstumo bei pasiūlymų dėl žalos atlyginimo galimybių. Skundžiamame Įsakyme yra suformuluotas nurodymas išskaičiuoti visą 49 137,95 litų sumą, nepaisant imperatyvaus VTĮ įtvirtinto vieno vidutinio darbo užmokesčio išskaitos ribojimo, kuris pareiškėjo atveju sudaro 9 439,20 litų. Likusi suma, laikantis įstatymo reikalavimų, galėtų būti išieškota iš pareiškėjo teismine tvarka. Pagal VTĮ 32 str. 1 dalį valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę

materialinę žalą, t.y. padaryta žala valstybės institucijai turi būti tarnautojo kaltų neteisėtų veiksmų pasekmė. Kiek valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės nereguliuoja VTĮ, taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) XVII skyriaus nuostatos. Pagal DK 246 straipsnį materialinei atsakomybei atsirasti būtinos visos sąlygos (realios turtinės žalos padarymas darbdaviui; žala padaryta darbuotojo neteisėta veika; priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo; darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra saistomas su darbuotojo darbine veikla). Neteisėta veika yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinę pareigą tinkamai vykdyti darbo pareigas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Pareiškėjo, kaip valstybės biudžetinės įstaigos vadovo, teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.87 straipsnis, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 14 punktas bei Generalinio miškų urėdo pareigybės aprašymas. Pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, turi teisę ir pareigą skirti įstaigos darbuotojams tarnybines nuobaudas. Tarnybinė nuobauda V. A. buvo paskirta nustačius tarnybinio pažeidimo faktą, laikantis įstatymo nuostatų ir remiantis Generalinio miškų urėdo sudarytos komisijos 2008 m. vasario 25 d. išvada Nr. 7B-25 dėl tarnybinės nuobaudos V. A. skyrimo. LVAT, grąžindamas V. A. į darbą, nusprendė, jog „atsižvelgiant į pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir padarinius, į tai, kad jai jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjai gali būti skiriama švelnesnė tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Todėl pareiškėja yra grąžinama į tarnybą, priteisiant jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką‘“. LVAT taip pat konstatavo šiuos faktus: „pareiškėja padarė tarnybinius nusižengimus ir atsakovas turėjo teisę jai skirti tarnybines nuobaudas. Todėl nėra pagrindo atsakovo 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 3P-19 ir 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 3P-28 pripažinti neteistais veiksmais, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. ". LVAT įsiteisėjusia nutartimi nustatė, jog išnagrinėtoje byloje civilinei deliktinei atsakomybei kilti nėra pagrindo. Minėtoje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjant šią administracinę bylą. Neteisėti kalti pareiškėjo veiksmai nebuvo nustatyti nei administracinių teismų nagrinėtoje byloje, kuria V. A. buvo grąžinta į darbą, nei VK audito ataskaitoje, nei VK pavaduotojo sprendime. Sąlygas materialinei atsakomybei kilti turi įrodyti darbdavys (b.l. 5-9).

Atsiliepimas

Atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad ginčijamas Įsakymas priimtas vykdant VK 2009-06-04 raštu Nr. S-(20.1.10.1)-1460 pateikto VK pavaduotojo 2009-06-04 sprendimo Nr. SP-9 2 punkte nurodytą įpareigojimą bei vadovaujantis VTĮ 32 straipsniu. VK (ar jo pavaduotojo) sprendimai nėra rekomendacinio pobūdžio. Pagrindo nevykdyti Sprendime įtvirtintų įpareigojimų nebuvo. VTĮ 32 str. nuostatos numato valstybės tarnautojo teisę padarytą žalą atlyginti savo noru, bet nenumato valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens pareigos, prieš priimant sprendimą išieškoti padarytą žalą iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, tartis su valstybės tarnautoju dėl žalos atlyginimo gera valia. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad tokia VTĮ įtvirtinta teise pasinaudojo. Pareiškėjas išreikšti savo poziciją dėl žalos atlyginimo gera valia galėjo jau nuo sužinojimo apie VK pavaduotojo sprendimą dienos (Įsakymas buvo priimtas praėjus beveik mėnesiui nuo sužinojimo apie Sprendimą dienos), pateikti savo argumentus bei pasiūlymus dėl žalos atlyginimo galimybių. Ministerija 2009-06-16 gavo Urėdijos 2009-06-16 raštą Nr. 6B9(2.2)-604, kad Urėdija, nesutikdama su Sprendime išdėstytų išlaidų traktavimu bei iš to sekančiu įpareigojimu išieškoti padarytą žalą, minėtą Sprendimą apskundė VAAT. Prie šio rašto pridedamas skundas teismui, pasirašytas ir pareiškėjo B. S.. Mano, kad tokiu būdu pareiškėjas išreiškė savo poziciją dėl žalos atlyginimo gera valia. Be to, skundžiamo Įsakymo 1 punkte nurodoma išskaičiuoti nurodytą sumą VTĮ 32 straipsnyje nustatyta tvarka. VTĮ 32 str. nurodyta, kad padarytos žalos atlyginimas išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio, taip pat atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Tokiu būdu, ginčijamu įsakymu buvo įtvirtintas tik pareiškėją į pareigas priėmusio asmens sprendimas - išskaityti padarytos žalos atlyginimą, nenurodant konkrečios išskaičiuotinos sumos, ir nurodant, kad toks išskaičiavimas turi būti atliktas laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje nustatytos tvarkos, t.y. išskaičiuoti tiek, kiek VTĮ leidžia ir tokia tvarka, kokia jame nustatyta. Urėdija turi visas priemones bei atsakingus darbuotojus, kurie vykdydami savo kompetencijai priskirtus uždavinius ir funkcijas turi atlikti ginčijamame Įsakyme nurodytus veiksmus - išskaičiuoti patirtų išlaidų sumą būtent tokia tvarka ir tokiose ribose, kaip tai įtvirtinta VTĮ 32 straipsnyje (b.l. 40-43).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės kontrolė laikosi nuostatos, kad Urėdijai padaryta žala įstatymų nustatyta tvarka privalo būti atlyginta, o dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VK, atlikdama finansinį (teisėtumo) auditą Aplinkos ministerijai pavaldžioje įstaigoje - Generalinėje miškų urėdijoje - nustatė nepagrįstą darbo užmokesčio ir kitų lėšų panaudojimą dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos. Dėl neteisėto Vidaus audito tarnybos vedėjos atleidimo iš pareigų ministerijos pavaldžiai įstaigai - Urėdijai- buvo padaryta 49 137,95 Lt žala. VK pavaduotojas, vykdydamas Valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsniu suteiktas teises, 2009 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr.SP-9 „ Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje", kurio 2 punktu įpareigojo aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską įstatymų nustatyta tvarka išieškoti Urėdijai padarytą žalą (b.l. 35-36).

Pareiškėjas bei jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė. Advokatė papildomai paaiškino, jog turi būti konstatuotas žalos atlyginimo sąlygų buvimas (visi keturi elementai), gi pati atsakovė pripažįsta, jog sąlygų žalai atsirasti nebuvo, pagal LVAT nutartį pareiškėjo veiksmai buvo teisėti, tik teismas laikė, kad skirtina kitokia nuobaudos rūšis. Pagal Vyriausybės 2002-02-25 nutarimu Nr. 977 nustatytą tvarką iki priimant potvarkį turėjo būti duota komisijos išvada. Žalos dydį nulėmė teismo proceso trukmė, kuri nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Advokatės nuomone, tarp drausminės nuobaudos skyrimo ir žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio. Įsakyme turėjo būti nurodyta tik išskaitytina suma.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas VTĮ 32 str. numatytą teisę savo valia sumokėti žalą privalėjo realizuoti pats. Atsakovė neturi duomenų, kad pareiškėjas žalą ar jos dalį būtų įmokėjęs. Žalos padarymą konstatavo ne ministerija, o Valstybės kontrolė, ji nustatė ir atlygintinos žalos dydį, kurio ministerija revizuoti negali.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovės skundą prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė neadekvačios nuobaudos parinkimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad generalinis miškų urėdas B. S. savo 2008-02-26 įsakymu Nr. 3P-28 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos V. A. skyrimo“ pripažino, kad Urėdijos Vidaus audito tarnybos vedėja V. A. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nurodytą generalinio miškų urėdo 2008-01-28 įsakymu Nr. 1B-34 sudarytos komisijos 2008-02-25 išvadoje Nr. 7B-25 ir už nurodytą pažeidimą jai skyrė tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. V. A. šiuo įsakymu buvo atleista iš pareigų nuo 2008-02-26 pagal VTĮ 44 str. 1 d. 15 punktą (adm. byla Nr. I-2629-602/08, toliau- „ten pat“, t. II, b.l.123). V. A. kreipėsi į VAAT, be kitų reikalavimų, prašydama panaikinti generalinio miškų urėdo B. S. 2008-02-26 įsakymą Nr. 3P-28, įpareigoti Urėdiją ją grąžinti į tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas; priteisti iš Urėdijos V. A. naudai jos mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (ten pat, t. IV, b.l. 113-125). VAAT 2008-07-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2629-602/08 V. A. prašymą atmetė kaip nepagrįstą (ten pat t. V, b.l. 1-16). V. A. šį sprendimą apskundė LVAT (ten pat t. V, b.l. 19-31), kuris 2008-10-23 nutartimi pakeitė VAAT sprendimą, panaikino 2008-01-07 įsakymą Nr. 3P-3 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos V. A. paskyrimo“, pakeitė 2008-02-26 įsakymą Nr. 3P-28 ir nutarė laikyti, kad V. A. paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Minėtu sprendimu LVAT taip pat įpareigojo grąžinti V. A. į Vidaus audito tarnybos vedėjos pareigas bei priteisė jai iš Urėdijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-02-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (ten pat t. V, b.l. 108-118). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-11-19 nutartimi iš Urėdijos priteisė V. A. naudai 3000 litų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (ten pat t. V, b.l. 127-129).

VK pareigūnams AM atlikus finansinį auditą, VK pavaduotojas 2009-06-04 priėmė sprendimą Nr. SP-9 ,,Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje“, kuriuo nustatė, kad dėl neteisėto Vidaus audito tarnybos vedėjo atleidimo iš pareigų Urėdijai buvo padaryta 49 137,95 litų dydžio žala ir minėto sprendimo 2 punktu įpareigojo aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską įstatymų nustatyta tvarka išieškoti Urėdijai padarytą žalą (b.l.47-48). Vykdant šio sprendimo 2 punktą ir vadovaujantis VTĮ 32 str. 4 dalimi, aplinkos ministras 2009-07-02 įsakymo Nr. D1-379 1 punktu įsakė Urėdijai iš generalinio miškų urėdo B. S. darbo užmokesčio išskaičiuoti Urėdijos patirtas 49137,95 Lt išlaidas VTĮ 32 straipsnyje nustatyta tvarka (b.l. 54). B. S. prašo teismo panaikinti šį įsakymą.

Dėl VK pavaduotojo 2009-06-04 sprendimo Nr. SP-9 ,,Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje“ 2 ir 3 punktų panaikinimo B. S. ir Urėdija su skundais kreipėsi į VAAT, kuris 2009-12-18 sprendimu skundus tenkino ir panaikino 2009-06-04 sprendimo Nr. SP-9 2 ir 3 punktus. Tačiau LVAT, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2010-12-27 sprendimu panaikino VAAT sprendimą ir B. S. bei Urėdijos skundus atmetė, konstatavęs, kad skundžiamu sprendimu įpareigojimai nustatyti aplinkos ministrui, o ne pareiškėjams. B. S. ir Urėdijai jokie privalomi nurodymai neduoti, todėl šiuo aktu tiesiogiai pareiškėjams nesukurtos teisės ir nenustatytos pareigos. LVAT pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus, kadangi jų teisės ir teisėti interesai skundžiamu administraciniu aktu nebuvo pažeisti (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Sprendžiant iš pareiškėjo pateiktos pažymos (b.l. 21), jam priskaičiuotas vidutinis mėnesinis atlyginimas 2009m. balandžio-birželio mėnesiais sudarė 9439,20 Lt, o priskaičiuotas per 2010m. spalio-gruodžio mėnesius – 18 833,38 Lt (b.l. 104).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė ir išvados.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 28 straipsniu nustatyta, kad už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. VTĮ 32 str. 1 dalimi nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Minėto įstatymo 32 str. 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru (VTĮ 32 str. 3 d.). Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme (VTĮ 32 str. 4 d.). Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio (VTĮ 32 str. 5 d.). Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą (VTĮ 32 str. 6 d.).

Minėta, jog skundžiamo aplinkos ministro 2009-07-02 įsakymo Nr. D1-379 1 punktu, vadovaujantis VTĮ 32 str. 4 dalimi, buvo įsakyta Urėdijai iš generalinio miškų urėdo B. S. darbo užmokesčio išskaičiuoti Urėdijos patirtas 49137,95 Lt išlaidas VTĮ 32 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nuomone, įsakymo 1 punktas neatitinka VTĮ 32 str. 4 dalies reikalavimų. Įsakymas priimtas tikslu administracine (t.y. neteismine) tvarka iš kalto asmens (generalinio urėdo B. S.) išieškoti Urėdijai padarytą žalą, juo Urėdijai yra suformuluotas imperatyvus nurodymas iš generalinio miškų urėdo B. S. darbo užmokesčio išskaičiuoti Urėdijos patirtas 49137,95 Lt dydžio išlaidas. Teismo nuomone, administravimo aktu dėl materialinės atsakomybės taikymo turėjo būti nustatyta, kokio dydžio valstybės įstaigai padaryta žala gali būti atlyginta iš B. S. pagal VTĮ 32 str. 2 dalį ir kokio dydžio žala išieškotina iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal VTĮ 32 str. 4 dalį.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog ji neturėjo prievolės pareiškėjui siūlyti žalą atlyginti geruoju.

VTĮ (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas, tad VTĮ 28 straipsnio taikymo sąlygas detaliau reglamentuoja Darbo kodeksas.

Darbo kodekso 245 str. nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK 246 str. nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Teismas, vertindamas, ar šiuo atveju buvo nustatytos B. S. materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, pasisako, kad atsakovė nepagrįstai mano, kad Valstybės kontrolė savo 2009-06-04 sprendimu Nr. SP-9 ,,Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje“ neginčijamai konstatavo pareiškėjo B. S. kaltais veiksmais padarytą žalą, minėtame sprendime buvo tik nustatyta, kad dėl neteisėto Vidaus audito tarnybos vedėjo atleidimo iš pareigų Urėdijai buvo padaryta 49 137,95 litų dydžio žala, tačiau B. S. kaltės bei jo deliktinės atsakomybės klausimas nebuvo ir negalėjo būti nagrinėtas. Šiuo atveju tarp nustatytos Urėdijai padarytos 49 137,95 litų dydžio žalos ir B. S. deliktinės atsakomybės nėra tiesioginės sutapties. Iki priimant įsakymą dėl B. S. materialinės atsakomybės turėjo būti, kaip jau buvo pasakyta šiame teismo sprendime, nustatinėjamas ne tik atlygintinos žalos dydis inter alia administracine (neteismine) tvarka išieškomos žalos dydis, bet ir sprendžiama, ar yra kitos materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, išvardintos DK 246 straipsnyje.

Šios bylos esmė yra deliktinės (materialinės) atsakomybės (o ne tarnybinės atsakomybės) taikymo pareiškėjui klausimai, todėl šio teisinio santykio Vyriausybės 2002-02-25 nutarimu Nr. 977 patvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka nereglamentuoja ir netaikytina.

Įvertinus tai, kas pasakyta aukščiau šiame teismo sprendime, darytina išvada, kad sundžiamas įsakymas naikintinas kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (ABTĮ 89 str.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 punktu, teisėja

nusprendė:

skundą patenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-07-02 įsakymą Nr. Dl-379 „Dėl žalos atlyginimo".

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė