- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-24-449/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39870-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Kęstutis Jucys, Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- N. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą tuo, kad:kad jis, būdamas nepilnametis, 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. S., tyčia dėl savanaudiškų paskatų iš nugaros užpuolė P. Z., panaudojo fizinį smurtą – bendrais veiksmais smūgiuodamas rankomis ir spardydamas kojomis, sudavė jai mažiausiai penkis smūgius į galvos sritį, padarydamas minkštųjų audinių sumušimus, poodines kraujosruvas veide, nosies, dešinės akies srityje, kaktos dešinėje pusėje – dvi kirstines žaizdas kaktos ir dešinio antakio srityje, minkštųjų audinių sumušimus dešinio smilkinio srityje, dešinio skruostikaulio komplekso lūžį, abipusius viršutinio žandikaulio ančių priekinių – šoninių sienelių, nosies pertvaros lūžius, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, t. y. politraumą, turėjusią netiesioginę įtaką nukentėjusios mirčiai, nes dėl politraumos žymiai, kokybiškai pablogėjus bendrai sveikatos būklei nukentėjusios mirtis nuo lėtinių širdies – kraujagyslių ligų ištiko anksčiau, šie sužalojimai sukėlė P. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat bendrais veiksmais peiliu įpjovė P. Z. dešinės plaštakos nugarinį paviršių ir tokiu būdu padarė jai pjautinę žaizdą bei mažiausiai vienu poveikiu dešinėje plaštakoje padarė didelę odos žaizdą bei dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, mažiausiai vieną kartą sudavė kietu buku daiktu į krūtinės sritį, padarydamas minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą dešinėje krūtinės pusėje su VII šonkaulio priekinio galo lūžiu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat mažiausiai trimis poveikiais padarė kraujosruvas kaklo srityje, dešinėje rankoje ir dešinio kelio sąnario srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė rankinę, 10 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „LG“ su SIM kortele, bendros 30 eurų vertės, 40 eurų, akinius, 40 eurų vertės, 2 vnt. raktų, bendros 11 eurų vertės, 2 vnt. „Vilkyškių“ glaistytų varškės sūrelių, bendros 0,64 centų vertės, bei vertės neturinčius Valstybinės ligonių kasos kompensuojamų vaistų knygelę ir dvi vaistų tabletes, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir peilį pagrobė svetimą turtą, bendros 131,64 eurų vertės, ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų, dėl to nukentėjusioji susirgo ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei, dėl ko jos mirtis ištiko anksčiau.2017 m. birželio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu paskelbta N. N. paieška. N. N. sulaikytas 2017 m. birželio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi N. N. paskirta kardomoji priemonė – csuėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismų nutartimis buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajam N. N. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 22 d. Apygardos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys (paties kaltinamojo bei nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados, kratos protokolai, įvykio vietos bei daiktų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys ir kt. ir kt.) leidžia manyti, kad kaltinamasis N. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju neišnyko suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, bei BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintos sąlygos. Be to, įvertinęs nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas N. N., pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ilgesnis suėmimo taikymas yra pateisinamas ir atitinka proporcingumo principą. Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.Kaltinamasis N. N. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kelias švelnesnes kardomasias priemones, t. y. namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei intensyvią priežiūrą. N. N. nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Dėl šios priežasties buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą ir į teisingą procesą.Be to, skundo autorius teigia, jog aptariama nutartis nepakankamai išsami, nemotyvuota ir nepagrįsta konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais bei faktais. Skirdamas ar pratęsdamas suėmimo terminą teismas turi apsvarstyti visus asmens laisvės suvaržymo argumentus ir įsitikinti, kad yra tikslinga ir būtina laikyti asmenį suimtu. Pasak kaltinamojo, nutartis priimta remiantis tik pasvarstymais, nesigilinant į jo asmenybę bei suėmimo tikslingumą, ir akivaizdžiai pažeidžia BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatytą proporcingumo principą.Kaltinamasis gailisi, kad pažeidė anksčiau paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones, ir atkreipia dėmesį, jog nusikalto būdamas nepilnametis. Tuo tarpu suėmimo laikotarpiu jo (N. N.) elgesys iš esmės pasikeitė – jis pradėjo mokytis, skaito knygas, nuolat vaikšto pas kunigą. Iki suėmimo gyveno su mama, gyvenamąją vietą pakeitė sukūręs šeimą. Dėl nežinojimo šių aplinkybių nepranešė pareigūnams. Kaltinamasis atkreipia dėmesį į jo tvirtus socialinius ryšius ir teigia, kad būdamas laisvėje galėtų dirbti ir padėti išlaikyti sūnų. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo N. N. skundą atmesti.Kaltinamojo N. N. skundas atmetamas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam N. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, įvertino visas byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.Kaip matyti iš kaltinamojo N. N. skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo išvados dėl duomenų, leidžiančių manyti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo kardomosios priemonės taikymui, su kuria teisėjų kolegija nesutikti taip pat neturi jokio pagrindo. Esminiai kaltinamojo skundo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti skundžiamą nutartį, yra tai, kad suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo išspręstas bei suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, konstatuoti tik formaliai, nesigilinant į pasikeitusias aplinkybes. Teisėjų kolegija šiuos kaltinamojo N. N. skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismas, pratęsdamas N. N. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad pastarasis turi sugyventinę ir mažametį vaiką. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nėra pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti, nes N. N. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, apygardos teismas pažymėjo, jog kaltinamasis apsigyveno pas sugyventinę jau po nusikalstamų veikų galimo padarymo ir apie faktinės gyvenamosios vietos pakeitimą ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neinformavo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis su sugyventine vedė bendrą ūkį, o pateikta pažyma dėl įdarbinimo neužtikrina nei asmens įdarbinimo realumo, nei būtinų pragyvenimui pajamų gavimo, ir nepaneigia naujų nusikalstamų veikų rizikos. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad N. N. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad kaltinamajam paskirtas švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas nepadėjo užtikrinti sklandžios ikiteisminio tyrimo eigos. N. N. sistemingai neatvykdavo registruotis į policijos įstaigą, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Kaltinamojo motina buvo įpareigota prižiūrėti nepilnametį sūnų, tačiau policijos pareigūnams ji pripažino, kad sūnaus buvimo vietos nežino, t. y. sūnaus elgesiui įtakos ji neturi. Taigi kaltinamasis jam taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių nesilaikė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog daryti išvadą, kad N. N. nurodytos aplinkybės jį iš esmės pakeitė, nėra pagrindo. Priešingai, būtent suėmimo taikymo metu keičiasi N. N. elgesys tinkama linkme. Taigi, priešingai nei skunde teigia kaltinamasis, apygardos teismas, konstatuotadamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, įvertino ne tik N. N. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, t. y. aplinkybes, kurios pagal teismų praktiką prisikiramos BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai „kitų aplinkybių“ sąvokai, bet ir kitas minėtoje baudžiamojo proceso įstatymo normoje išvardintas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius ir kitas aplinkybes. Tai, kad apygardos teismas šias aplinkybes įvertino ne taip, kaip norėtų kaltinamasis, nereiškia, kad teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis N. N., suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nepagrįsta.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apygardos teismas, pratęsdamas N. N. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nurodė, kad N. N. inkriminuojami sunkus bei labai sunkus nusikaltimai, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Be to, N. N. nusikaltimai galimai padaryti itin įžūliai, dėl chuliganiškų paskatų, siekiant greitai ir lengvai pasipelnyti. Nukentėjusioji (šiuo metu jau mirusi) buvo garbaus amžiaus, gim. 1929 m., taigi negalėjo nei priešintis, nei gintis nuo užpuolikų. Be to, N. N. galimai veikė ne vienas, tai didina jo pavojingumą visuomenei. Teismas taip pat pažymėjo, jog kitoje byloje N. N. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Nors baigiamasis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, tačiau ši informacija N. N. neigiamai charakterizuoja. Taigi, priešingai nei teigiama kaltinamojo skunde, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą apygardos teismas nurodė ne deklaratyviai, bet pagrindė faktiniais bylos duomenimis, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą išvadai, kad kaltinamasis N. N., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo aspektu atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ir nėra būtina nustatyta, kad asmuo tokius nusikaltimus rengiasi daryti.Ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas ir byla perduota Kauno apygardos teismui. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas N. N., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam N. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria kaltinamajam N. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, keisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo N. N. skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajam N. N. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 22 d., palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.