Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. L., jo atstovui advokatui A. J.

institucijos, surašiusios protokolą Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei L. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. L., gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūra ( toliau- Kauno RAAD) UAB (duomenys neskelbtini) davė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 14, kuris turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. gegužės 14 d. (po pratęsimo iki 21 d.). UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. L. 2018 m. gegužės 7 d. prašymu pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 14 įvykdymo terminas 2018 m. gegužės 14 d. buvo pratęstas iki 2018 m. gegužės 21 d. Pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 14/1 ir pratęsus įvykdymo terminus - neįvykdytas. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. L. (juridinio asmens vadovas) būdamas atsakingu už įmonės veiklą neįvykdė 2018 m. gegužės 21 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 14 (ir jo pratęsimo Nr. 14/1), duoto 2018 m. gegužės 2 d. Kauno RAAD, nepaėmė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pavojingų atliekų (atliekų kodas 110105). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. L. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 str. 3 dalį, kuri įpareigoja apie privalomojo nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 dalį, kuri sako, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. L. bei jo atstovas su administraciniu kaltinimu nesutinka.

Paaiškino, kad Lietuvos teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, jei tokių reikalavimų nebuvo įmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Patraukiant S. L. administracinėn atsakomybėn dėl privalomojo nurodymo Nr. 14 nevykdymo, nepakanka konstatuoti, kad nurodymo reikalavimai nebuvo įvykdyti jame nurodytais terminais, t. y. konstatuoti objektyviuosius ANK 317 str. 2 d. numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir asmens priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą bei kaltę dėl minėto nusižengimo padarymo. Sprendžiant kaltės ir atsakomybės klausimą, būtina įvertinti objektyvias asmens galimybes įvykdyti administracinį nurodymą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 54 str. 2 d. nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Todėl visų pirma teismas turi nustatyti, ar privalomas nurodymas Nr. 14 yra teisėtas, nes paklusti, t.y. vykdyti, privaloma tik teisėtus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nurodymus.

Atliekų tvarkymo prievolės subjektai apibrėžti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau -ATĮ). ATĮ 4 str. 1 d. numato: „Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Aptariamos atliekos, kurios buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini) pagal sutartis su AB (duomenys neskelbtini), buvo pagamintos UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos gamybos metu laikotarpyje nuo 2009 iki 2013 metų.

UAB (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo perėmusi atliekų iš UAB „(duomenys neskelbtini), kurios buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini) pagal sutartis su AB (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo jų savininkė, turėtoja ar darytoja. Vienintelė pareiškėjos sąsaja su aptariamomis atliekomis yra ta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliekas paėmė vykdant sutartis tarp AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) iš patalpų, kurias iki UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pradžios nuomojosi iš UAB (duomenys neskelbtini). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 176/16/7 (8 priedas) yra konstatuota, kad konteinerių su atliekų talpomis, pažymėtų UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimu ar kitokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti atliekų priklausymą UAB (duomenys neskelbtini) nerasta.

Institucija nepateikė įrodymų, kad privalomame nurodyme Nr. 14 nurodytas 40,237 t atliekų kiekis yra būtent atliekos ėsdinimo (druskos) rūgštis (atliekų kodas 110105*) ir kad tai yra UAB (duomenys neskelbtini) perduotos UAB (duomenys neskelbtini) atliekos.

UAB (duomenys neskelbtini) ne kartą kreipėsi į KRAAD su prašymu pateikti dokumentus, kad KRAAD nurodytos atliekos rastos UAB (duomenys neskelbtini) yra būtent ėsdinimo (druskos) rūgštis (atliekų kodas 110105*), o ne kita cheminė medžiaga , tačiau KRAAD iki šiol tokių dokumentų nepateikė. Duomenys apie atliekų cheminę sudėtį yra būtini ne tik tam, kad nustatyti ar tai būtent KRAAD nurodytos atliekos, bet ir privalomojo nurodymo vykdymui, o būtent tokių duomenų reikia atliekų tvarkymo paslaugas teikiantiems asmenims, kad pastarieji galėtų įvertinti ar gali suteikti atitinkamos atliekos tvarkymo paslaugą ir kokia tokios paslaugos kaina.

Be to, nepagrįstas institucijos argumentas, kad privalomasis nurodymas Nr. 14 yra pakartotinis. Pakartotinis privalomasis nurodymas gali būti duodamas tik dėl to paties dalyko, t.y. neįvykdžius privalomojo nurodymo, kompetentingas subjektas gali duoti pakartotinį nurodymą vykdyti pirmiau duoto privalomojo nurodymo reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju KRAAD daro nuorodą į 2016-04-20 KRAAD privalomąjį nurodymą Nr. 7. Privalomas nurodymas Nr. 7 buvo duotas dėl konkretaus 50,676 t kiekio tariamos druskos ėsdinimo rūgšties atliekų sutvarkymo. Šiuo metu, sprendžiant iš privalomo nurodymo Nr. 14, nurodyme Nr. 7 minėto kiekio atliekų nebėra. Be to, nėra aišku, ar tos pačios atliekos minimos privalomame nurodyme Nr. 14. KRAAD nepateikė įrodymų, kad privalomame nurodyme Nr. 14 minimas 40,237 t druskos rūgšties atliekų kiekis priklausė būtent asmens vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) ar, kad bent jau būtent šios atliekos buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini) pagal važtaraštį, kuriame buvo ir kad minima medžiaga iš tiesų yra druskos ėsdinimo rūgšties atliekos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau - LVAT) 2018-04-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018 nurodė, kad privalomasis nurodymas Nr. 7 buvo vertintas teisėtumo aspektu jo priėmimo metu, t.y. 2016 metų pavasarį. Faktinės aplinkybės, įvykusios po jo priėmimo, turi būti vertinamos atskirai, nes jos gali turėti įtakos privalomo nurodymo Nr.7 vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prašo pradėtą administracinio nusižengimo pagal ANK 317 str. 2 d. teiseną nutraukti, nesant S. L. veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Institucijos atstovė paaiškino, kad S. L. kaltę įvykdžius protokole nurodytus nusižengimus įrodo ne tik byloje surinkta rašytinė medžiaga, bet ir teismų įsiteisėjusieji procesiniai sprendimai.

Byloje nustatyta, kad Kauno agentūros 2016 m. balandžio 20 d. privalomuoju nurodymu Nr. 7 pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas neteisėtai UAB (duomenys neskelbtini) perduotas 50 676 t druskos rūgščių atliekas, kurios rastos 2015 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Kauno agentūrai.

Privalomas nurodymas buvo grindžiamas aplinkybe, kad UAB (duomenys neskelbtini) Atliekų tvarkymo valstybės registre buvo įsiregistravusi atliekų naudojimo būdą R13 (R1-R12 veikloms skirtų atliekų laikymas) ir neturėjo teisės tvarkyti šalinimui skirtų atliekų, taigi atliekos (druskos rūgštis) nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimai, nurodantys, kad atliekų turėtojas turi perduoti atliekas įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, atliekų tvarkymo būdai R12 ir R13 nurodyti kaip tarpinio naudojimo, o D13 ir D15 kaip tarpinio šalinimo operacijos. Atliekų tvarkytojai, tvarkantys atliekas šiais būdais, neturėtų būti laikomi galutiniais tvarkytojais, o atliekų tvarkytojas, nežinodamas kaip jo atliekos bus sutvarkytos, neturėtų perduoti atliekų tokiam tvarkytojui.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, išnagrinėjęs UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 29 skundą, 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-43 Kauno agentūros 2016 m. balandžio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. 7 paliko nepakeistą.

Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įstatymų nustatyta tvarka institucijos privalomąjį nurodymą Nr.7 bei 2016 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. V-43 teisėtumo ir pagrįstumo pagrindu apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkino.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – departamentas) vyriausiosios specialistės L. M. 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. AM-KAU-ANR_N-228-2018 S. L., nubaustas administracine nuobauda – 440 Eur bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalyje, tai yra, už tai, kad jis laiku neįvykdė teisėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. balandžio 20 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. 7 , kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. A-1542-492/2018) pripažintas duotas pagrįstai. Šiais savo veiksmais S. L., būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 21 straipsnio 3 dalį, kuri įpareigoja apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą ir AAVKĮ 14 straipsnio 3 dalies 7 punktą, kuris įpareigoja gamtos išteklių naudotojus vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus ir neperdavė pavojingų atliekų (ėsdinimo (druskos) rūgščių (atliekų kodas 110105)) atliekų tvarkytojams turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas (b. l. 2-3).

Nesutikdamas su departamento 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. L. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Skundu S. L. prašė panaikinti 2018 m. gegužės 24 d. departamento nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KAU-ANR_N-228-2018. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-07-13 nutartimi byloje Nr. II-301-720/2018 pareiškėjo skundą atmetė, institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KAU-ANR_N-228-2018 paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2018-08-28 nutartimi pirmos instancijos 2018-07-13 nutartį paliko nepakeistą ir asmens atstovo advokato A. J. apeliacinio skundo netenkino.

2018 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūra UAB (duomenys neskelbtini) davė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 14 (b.l.8), kuris turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. gegužės 14 d. (po pratęsimo iki 21 d.). UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. L. 2018 m. gegužės 7 d. prašymu pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 14 įvykdymo terminas 2018 m. gegužės 14 d. buvo pratęstas iki 2018 m. gegužės 21 d. Byloje nekyla ginčas, jog pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 14/1(b.l.10) ir pratęsus įvykdymo terminus - neįvykdytas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. L. bei jo atstovas teigia, kad privalomasis nurodymas Nr.14 nėra pakartotinis, nes nebėra tokio kiekio atliekų (50.676 t). Privalomame nurodyme Nr.14 nurodytas 40.237 t druskos rūgšties atliekų. Teismas su šiais argumentais nesutinka ir vertina tik kaip gynybinę versiją nagrinėjamojoje byloje. Visų pirma, nepasikeitė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma, t.y. Kauno agentūros 2016 m. balandžio 20 d. privalomuoju nurodymu Nr. 7 pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas neteisėtai UAB (duomenys neskelbtini) perduotas 50 676 t druskos rūgščių atliekas, kurios rastos 2015 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) Kauno raj., perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti departamento Kauno agentūrai. Be to, kaip paaiškino ir asmens atstovas, privalomasis nurodymas Nr.14 bei Nr.14/1 ginčijamas tais pačiais teisėtumo ir pagrįstumo pagrindais kaip ir privalomasis nurodymas Nr.7. Taigi, pripažįsta tų pačių faktinių aplinkybių tęstinumą, kurių pagrindu buvo priimtas privalomasis nurodymas Nr.7. Teisiškai reikšmingų aplinkybių nepaneigia ir 2016-06-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys (b.l.55), o būtent, kad konteinerių su atliekų talpomis, pažymėtų UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimu ar kitokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti atliekų priklausymą UAB (duomenys neskelbtini) Kauno rajone nerasta. Tačiau šiame protokole konstatuota ir kita aplinkybė – ant daugelio konteinerių nėra žymėjimų, kur matytųsi kokia nors informacija. Taigi, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės apie atliekų priklausymą/ nepriklausymą UAB (duomenys neskelbtini) patikimumo prasme yra abejotinos, nepagrįstos kitų objektyvių įrodymų visuma. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucijos privalomasis nurodymas Nr.14 ir 14/1 yra pakartotinis privalomasis nurodymas, kurio UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. L. (juridinio asmens vadovas) būdamas atsakingu už įmonės veiklą neįvykdė 2018 m. gegužės 21 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 14 (ir jo pratęsimo Nr. 14/1), duoto 2018 m. gegužės 2 d. Kauno RAAD, nepaėmė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pavojingų atliekų (atliekų kodas 110105). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 str. 3 dalį, kuri įpareigoja apie privalomojo nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 dalį, kuri sako, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta ir nagrinėjamojoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, t. y. 2018-05-30 administracinio nusižengimo protokolo duomenys (b.l.2), kuriame nurodytos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės; 2016-04-20 privalomasis nurodymas Nr.7 (b.l.3); 2018-05-02 administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-KAU-ANR P-209-2018 (b.l.5); 2018-05-24 nutarimas Nr.AM-KAU-ANR Nr.228-2018; institucijos 2018-05-02 privalomasis nurodymas Nr.14 (b.l.8);2018-05-14 privalomasis nurodymas Nr.14/1 (b.l.10).

Šioje byloje teismas negali kvestionuoti kitose paminėtose bylose atlikto įrodymų vertinimo, jo pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl kitų S. L. nurodytų aplinkybių apie administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto netinkamumą, privalomojo nurodymo Nr.14 ir 14/1 neteisėtumą, atliekų cheminę sudėtį, dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-05 nutarties nepagrįstumo, dėl negalimumo įvykdyti Privalomą Nr. Nr.14 , dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo nedetalizuoja ir dėl jų nepasisako. Šios aplinkybės nustatytos ir teisiškai įvertintos paminėtuose įsiteisėjusiuose procesiniuose teismų sprendimuose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinant nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant baudos vidurkį.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, jog S. L. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. L. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18084400102.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.