Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. M. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinta (LR BPK 303 str. 1 d. 5 p.). I. M. ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. pagal LR BK 154 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad ji 2007 m. sausio mėnesio pradžioje nusiuntė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorei I. M. šmeižiantį laišką, kuriame buvo teigiama, kad I. M., dirbdamas kūriku (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, vogė anglis, taip paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeminusią I. M. bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo.

Išteisintoji V. T. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nes I. M. skunde nenurodė teisinių pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Atsikirtime nurodoma, kad I. M. remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neteisėtai, nes toks neatliekamas privataus kaltinimo bylose (BPK 407 str.). Be to išteisintoji teigia, kad I. M. teismui nepateikė įrodymų, jog ji parašė anoniminį laišką, neįrodė, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką ji padarė tiesiogine tyčia.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje I. M. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Šmeižimas, kuriuo I. M. kaltina V. T., yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 str. nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio nusikaltimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija.

Šmeižimas yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Būtent tokį šmeižimo turinį akcentavo I. M. viso baudžiamojo proceso metu, teigdamas, kad iš tikrųjų jokių anglių iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur dirbo kūriku, nevogė, o V. T. laišku, adresuotu (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei, apšmeižė jį nurodydama, kad jis iš mokyklos vagia anglis, o būtent: 2007 m. sausio 2-3 d. naktį, atvykęs su savo automobiliu ,,Ford Siera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisipylė 6 maišus anglies ir išsivežė. Iš tikrųjų, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtame laiške išdėstytus faktus. Tiek (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė liudytoja A. K., tiek toje pačioje mokykloje sarge dirbanti liudytoja L. Š. (b. l. 58-59; 60) tvirtino, kad anglių vagysčių nebuvo pastebėta, į policiją dėl to nesikreipė, nes nebuvo pagrindo. Be to liudytojos nurodė, kad pavogus 6 maišus anglių, kaip buvo teigiama atsiųstame laiške, trūkumas akivaizdžiai būtų pastebėtas, nes tai yra didelis kiekis, lyginant su kiekvieną mėnesį mokyklai atvežamu anglių kiekiu. Pasak liudytojos L. Š., 2007 m. sausio 2-3 d. naktį, kuomet ji pati dirbo, vagystės, apie kurią kalbama atsiųstame laiške, realiai nebuvo (b. l. 60). Tokiu būdu yra aišku, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei atsiųstame laiške apie I. M., buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kolegijai nekyla abejonių, kad minimi duomenys buvo žeminantys I. M. ir, be abejonės, negatyviai įtakojantys pasitikėjimą juo, kaip asmeniu ir mokyklos kūriku.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. T. nesant nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., požymių, padarė nepagrįstas išvadas, kad išteisintoji apie I. M. paskleidė šmeižiančius duomenis netyčia, o remdamasi tikrovėje egzistuojančiais faktais. Kitaip tariant, apylinkės teismo nuomone, V. T. pateikė jai žinomų faktų vertinimus, pastebėjimus, būdama įsitikinusi, jog deklaruoja tiesą, nesiekdama apšmeižti kito žmogaus. Visgi, kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas neteisingai nustatė V. T. veikimo subjektyviąją pusę BK 154 str. 1 d. taikymo aspektu.

Pirmiausia kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, iš esmės, savo išvadas dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo V. T. veikoje grindė ne įrodymų viseto analize. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi V. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais, duotais taikinamajame posėdyje 2010-03-30 (b. l. 17-18), kuomet išteisintoji, vėlgi, nevienareikšmiai komentavo I. M. šmeižiančio laiško surašymo aplinkybes ir paskatas. Viena vertus, V. T. pripažino, kad minėtą laišką, dalyvaujant liudytojams L. N. ir G. P., surašė ji pati, nes buvo įsitikinusi, jog I. M. tikrai vagia (duomenys neskelbtini) mokyklos anglis. Iš kitos pusės, teigdama, jog nėra įrodymų, ji neigė pati surašiusi laišką. Apylinkės teismas nekreipė dėmesio į tokių V. T. parodymų prieštaringumą, neišsiaiškino to prigimties ir priėmė neteisingą sprendimą, išteisindamas V. T. dėl I. M. šmeižimo.

Paprastai žmogus, būdamas įsitikinęs dėl savo veiksmų teisėtumo, neslepia veikimo aplinkybių ir pastarųjų esmę atpasakoja vienodai. Šioje privataus kaltinimo byloje ir ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodymai buvo itin prieštaringi. Iš pradžių, ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus V. T. įtarimą dėl I. M. šmeižimo (byla Nr. 75-1-060-07, b. l. 109-111), pastaroji tvirtino, kad I. M. menkai pažinojo, net nežinojo, kur jis tiksliai dirba, jokių priekaištų jam neturėjo, nesipyko ir jokių laiškų (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei nerašė. Apklausiama kitą kartą kaip įtariamoji dėl to paties nusikaltimo ikiteisminio tyrimo metu (byla Nr. 75-1-060-07, b. l. 152) ir 2010-03-30 (b. l. 17-18) V. T. tvirtino žinojusi, kad I. M. dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje kūriku, nurodė, kad girdėjo miestelio žmones kalbant, jog I. M. vagia mokyklos anglis, o be to ir pati drauge su L. N. bei G. P. yra mačiusi, kaip I. M. parsiveža anglis. Šiuo atveju pažymėtina, kad liudytojai L. N. ir G. P., duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu (byla Nr. 75-1-060-07, b. l. 15-16; 17; 88-89; 146; 148), akistatos su V. T. metu (byla Nr. 75-1-060-07, b. l. 150-151), teisiamajame posėdyje (b. l. 59-60; 60-61), nepatvirtino minėtų V. T. parodymų, nurodydami tik tai, kad iš pačios išteisintosios sužinojo apie jos parašytą I. M. šmeižiantį laišką (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei. Pasak L. N., V. T. jai pasakojo, jog nori gauti darbą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir todėl parašė tokį laišką. Pažymėtina, jog laiške mokyklos direktorei suformuluotas prašymas I. M. pašalinti iš darbo visiškai atitinka liudytojos L. N. nurodytą aplinkybę apie V. T. veiksmų tikslą. Be to, iš liudytojų G. P. bei B. Z. parodymų matyti, jog V. T. pyko ant I. M., nes, pasak išteisintosios, pastarasis ją yra užkabinęs, sužalojęs (b. l. 59-60; 61; 62). Taigi, aptarti liudytojų parodymai nepatvirtina V. T. iškeltos versijos, tačiau atskleidžia iš esmės priežastis, dėl kurių išteisintoji būtų turėjusi interesą ar asmeninį nusistatymą skleisti pramanytą informaciją apie I. M.. Beje, pati išteisintoji teisiamajame posėdyje atskleidė savo negatyvų požiūrį į I. M., nurodydama, jog pastarasis kelyje ją specialiai taikydavosi aptėkšti (b. l. 63).

Be to, kas paminėta apie V. T. parodymus, kolegija atkreipia dėmesį, kad pastaroji 2010-04-13 taikinamajame posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo pradžioje, tvirtino jokių reikalų su I. M. neturinti ir jokio šmeižikiško laiško nerašiusi (b. l. 23). Tuo pačiu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje V. T. taip pat neigė rašiusi I. M. šmeižiantį laišką, o apie anglių vagystes paaiškino tik tai – ,,...būdavo taip, kad I. M. užsigesindavo mašinos šviesas ir įvažiuodavo į garažą, ir tik tada užsidegdavo šviesas.“. Tokiuose išteisintosios teiginiuose nėra jokios užuominos apie galimai pavogtas anglis. Taigi, ir šiuo atveju V. T., iš esmės, neužsiminė apie jokias nešamas, kraunamas ar dar kitaip I. M. naudojamas anglis, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima susidaryti įspūdį ar sąžiningai suklysti dėl tų aplinkybių, kurios buvo išdėstytos I. M. šmeižiančiame laiške. Pažymėtina, kad laiške mokyklos direktorei buvo nurodyti itin konkretūs duomenys apie anglių vagystę (data, pavogtų anglių kiekis, automobilio numeris bei markė), tačiau kaltinamoji V. T. teismui nepaaiškino, iš kur jai tokie duomenys žinomi.

Iš visumos išanalizuotų V. T. parodymų kartu su kitais įrodymais, galima daryti išvadą, kad pastaroji nuo pat pradžių suvokė savo neteisėtų veiksmų esmę.

Analizuojant surinktus įrodymus visumoje, būtina atkreipti dėmesį ir į kai kurių liudytojų – išteisintosios vyro A. T. ir A. U. parodymus, kurie vieninteliai tvirtino matę, kaip I. M. neša anglis (b. l. 61; 62). Pasak A. T., jam I. M. giminė pasakė, kad anglys yra pavogtos iš mokyklos, nors teisiamajame posėdyje tuos asmenis jis įvardinti atsisakė. Tuo tarpu A. U. teigė, kad I. M. nešant anglis su kibiru karu su juo matė L. N. ir G. P., nors, kaip buvo minėta, pastarieji liudytojai, apie tokį faktą neminėjo viso baudžiamojo proceso metu. Išteisintoji nebuvo užsiminusi nei apie A. U., nei apie A. T., kaip apie asmenis, iš kurių būtų sužinojusi apie galimai pavogtas iš mokyklos anglis. Kiti (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojai – liudytojai G. G. (b. l. 62), B. Z. (b. l. 62) nėra girdėję, kad I. M. vogtų anglis. Vertinant liudytojų A. T. ir A. U. parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, susidaro įspūdis, apie jų galimai subjektyvią prigimtį (A. T. yra išteisintosios vyras), kad pastarieji siekia padėti V. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu kolegija atmeta A. T. ir A. U. parodymus, kaip nepagrįstus, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

Nepagrįstai išteisintoji atsikirtime į apeliacinį skundą teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl I. M. buvo atliekamas neteisėtai. BPK 409 str. 3 d. yra nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose (BPK 407 str.), kaip šiuo atveju pagal BK 154 str. 1 d., yra atliekamas bendra tvarka, jei nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Kreipdamasis su pareiškimu į policiją 2007-01-30 I. M. neįvardijo konkretaus žmogaus, kas parašė jį šmeižiantį laišką, vadinasi, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas teisėtai ir jo metu surinktais duomenimis remiamasi pagrįstai.

Iš tikrųjų, atlikus rašysenos tyrimą (byla Nr. 75-1-060-07, b. l. 66-68), nebuvo galima kategoriškai nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei adresuotą I. M. šmeižiantį laišką parašė V. T.. Specialistė pateikė tikėtiną išvadą todėl, kad atliekant tyrimą buvo rasta sutapimų ir skirtumų, ir nustatyti skirtumai buvo svarbesni už nustatytus sutapimus variantiškumui įvertinti daliniu rašysenų panašumu (byla Nr. 75-1-060-07, b. l. 136). Visgi abejones dėl minėtų tikėtinų specialistės išvadų pašalina jau minėti liudytojų L. N., G. P. parodymai, o liudytoja B. Z. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jai pačiai yra tekę skaityti pas V. T. laišką, kad I. M. vagia anglis (b. l. 62). Nors to nepripažįsta išteisintoji, tačiau, atsižvelgiant į visumą byloje esančių įrodymų, kolegijai nekyla abejonių, jog I. M. šmeižiantį laišką parašė būtent ji.

Taigi, bet kokiai skleidžiamai informacijai yra taikomas tiesos kriterijus, o nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kokiais objektyviai egzistuojančiais faktais remdamasi V. T. pateikė apie I. M. tikrovės neatitinkančią informaciją. Vadinasi V. T. I. M. šmeižiantį laišką mokyklos direktorei parašė ne konkrečių faktų, o prasimanymų pagrindu, turėdama, kaip minėta, tam tikrą interesą ir asmeninį nusistatymą skleisti pramanytą informaciją. Tai reiškia, kad V. T. parašytas laiškas buvo motyvuotos sąmoningo ketinimo pakenkti I. M., pakirsti pasitikėjimą juo. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad V. T. veikoje yra subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti ir pažeminti I. M. požymių.

Remdamasi tuo kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad V. T. 2007 m. sausio mėnesio pradžioje parašė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorei I. M. šmeižiantį laišką, kuriame buvo teigiama, jog I. M., dirbdamas kūriku (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, vagia anglis, o būtent 2007 m. sausio 2-3 d. naktį, atvykęs su savo automobiliu ,,Ford Siera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisipylė 6 maišus anglies ir išsivežė – taip paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeminusią I. M. bei pakertančią pasitikėjimą juo. Taip V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.

Tokiu būdu pirmosios instancijos išteisinamasis nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis V. T. atžvilgiu (BPK 329 str. 2 p.).

Kolegija, atsižvelgusi į V. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį (veikdama tiesiogine tyčia padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), taip pat į V. T. asmenybę apibūdinančius duomenis (ankščiau neteista, gyvenamoje vietoje charakterizuojama teigiamai, kartu su vyru ūkininkauja b. l. 33; 34; 51; 52), nenustatęs jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti paskyrus vieną iš švelniausių BK 154 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, nustatant terminą, artimą BK 48 str. 2 d. numatytam tokios bausmės vidurkiui, ir skiriant įpareigojimą (BK 48 str. 6 d. 1 p.).

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Privatus kaltintojas I. M. skundu prašė priteisti iš V. T. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamų V. T. veiksmų I. M. patyrė negatyvius emocinius išgyvenimus ir paskleista šmeižikiška informacija apie jį galėjo pakirsti pasitikėjimą juo, nes liudytoja B. Z. patvirtino girdėjusi kalbas, jog I. M. iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos buvo atleistas ,,...dėl anglių.“. Tokiu būdu kolegija, įvertinusi nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasikėsinimo objektą (asmens garbė ir orumas), paskleistos netikros informacijos turinį, sklaidos formą bei apimtį (tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista nusiunčiant vieną laišką mokyklos direktorei, tačiau ši informacija tiesiogiai buvo susijusi su tuo metu I. M. einamomis pareigomis mokykloje ir darbdavys tikrai galėjo suabejoti darbuotojo sąžiningumu), kaltininkės turtinę padėtį (gyvena su vyru name, ūkininkauja, pati teigia ,,...aš pati labai gerai gyvenu...“- b. l. 63) bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad prašoma priteisti neturtinės žalos piniginė kompensacija yra per didelė, todėl mažintina iki 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Priteisti iš V. T. 1000 litų neturtinės žalos atlyginimą I. M..