Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjai V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus pareiškėja pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Ministerijos 2010-11-30 sprendimu V. S. nuo 2010-11-18 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuojama taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas (b. l. 6–7, 14, 38–39).

Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėja 2013-10-08 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2013-10-28 sprendimu Nr. 1D-9581(11) išaiškino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Minėtame sprendime taip pat pažymėtam, kad prašymo dalies dėl pensijos, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, nenagrinės, nes yra praleistas Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytas 6 mėn. terminas (b. l. 12–13).

Vertinant V. S. skeliamo ginčo pobūdį, taip pat reikalavimo priteisti pareiškėjos nurodytą pensijos nepriemoką pagrįstumą, yra reikšmingi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimuose pateikti išaiškinimai.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012-09-21, konstatavo, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu tiek, kiek nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija ir 2010-11-12 redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2196 pakeista ir nuo 2012-09-01 įsigaliojo nauja jos redakcija, pagal kurią vienam asmeniui paskirtų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pažymėtina, kad pareiškėjai paskirtų pensijų bendra suma ginčo laikotarpiu šį dydį viršijo (b. l. 38–39).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 15 str. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2010-01-01) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31.

2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-92, be kita ko, buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimuose pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad V. S. gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai. Tačiau perskaičiuojant pareiškėjos pensiją nuo 2010 m. lapkričio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, ji turėjo būti ribojama ne Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytu 1,3, o 1,5 vidutiniu darbo užmokesčiu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. S. reikalavimas dėl pensijos dalies, kuri susidarytų netaikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyto ribojimo 1,5 vidutiniu darbo užmokesčiu, taip pat Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo, priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Remiantis tais pačiais motyvais atmestinas ir skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus kiekvieną mėnesį mokėti pareiškėjai paskirtą 3 757,36 Lt dydžio pensiją.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytą 1,3 vidutiniu darbo užmokesčiu pensijos (valstybinės ir senatvės pensijos sumos) ribojimą bei Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas pareiškėjai buvo išmokėta 47 994,50 Lt pensijos dalis (b. l. 38–39, pažymos 5 stulpelis). Tačiau, tuo atveju, jeigu V. S. gaunamų pensijų suma būtų ribojama 1,5 vidutiniu darbo užmokesčiu pensijos ribojimą, taip pat taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, būtų išmokėta 54 676,22 Lt dydžio pensija (b. l. 38–39, pažymos 8 stulpelis).

Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Pareiškėja į teismą kreipėsi nepraleidusi 3 metų procesinio skundo padavimo termino, todėl darytina išvada, kad sprendimai, kuriais taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 nuostatas pareiškėjui buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija, nelaikytini įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004-05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b. Nr. A7-55-04 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad V. S. teisių pažeidimas šalintinas priteisiant pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 6 681,72 Lt (54 676,22 Lt – 47 994,50 Lt = 6 681,72 Lt) neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį.

Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. nuostatomis, priteistina pensijos nepriemoka perskaičiuotina į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursą. Todėl pareiškėjui priteistina 1 935,16 Eur (6 681,72 Lt / 3,4528 Lt / Eur = 1 935,16 Eur) dydžio pensijos nepriemoka.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant ginčus dėl pensijos nepriemokos priteisimo taikytinos ne civilinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso, o pensijų mokėjimo santykius nustatančios, t. y. viešosios teisės, normos. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos prašymas priteistą pensijos nepriemoką padidinti atsižvelgiant į piniginių lėšų nuvertėjimą dėl infliacijos nelaikytinas pagrįstas, todėl atmestinas.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2013-10-28 sprendimą pagrįstumą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad skundai dėl valstybinių pensijų dalies priteisimo gali būti teikiami per 3 metų procesinį skundo pateikimo terminą.

Ministerija 2013-10-28 atsisakiusi nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl pensijos dalies, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, ginčo atveju taikė ne 3 metų, o 6 mėnesių procesinį skundo padavimo terminą, todėl pripažintina, kad susiklosčiusią teisinę situaciją aiškino ir teisės aktus taikė netinkamai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Ministerijos 2013-10-28 sprendimas toje dalyje, kurioje atsisakoma nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, išmokėjimo pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-28 sprendimo Nr. 1D-9581(11) dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti V. S. prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, išmokėjimo.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjai V. S. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 935,16 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 16 ct), susidariusią pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas nuo 2010-11-01 iki 2012-08-31.

Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.