Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-07-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-8590-1031/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-29
Bylos Nr.
2YT-8590-1031/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02493-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas, R. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8590-1031/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02493-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.20.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant Erikai Poškutei,

dalyvaujant pareiškėjai J. G., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. L. dalyvaujant nuotoliniu būdu naudojant Zoom konferencijų programą,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui, suinteresuotam asmeniui R. A.,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu (1-3 b. l.), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos I. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja savo pareiškime nurodė, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina I. A. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, sandėlio, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo palikimą.

Pareiškėja pažymėjo, kad po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė nei pareiškėjos tėvas, nei pareiškėja ar jos sesuo - suinteresuotas asmuo R. A., gyvenanti užsienyje. Tačiau pareiškėja palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo. Pareiškėja, tiek jos tėvas, nuolat faktiškai rūpinosi turtu, liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius už dujas, elektrą, vandenį, nuotekų šalinimą, šiukšles. Pareiškėja nurodė, po motinos mirties išmetė senus motinos daiktus, o kitais daiktais toliau naudojosi.

Pareiškėja pažymėjo, kad po jos motinos mirties niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, tačiau palikimą, likusį po I. A. mirties, priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes – ji galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą po motinos mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė jį tenkinti, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdyje.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos I. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Todėl neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui, bylą prašė nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, jog tarnyba neturi duomenų apie I. A. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu, todėl neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. A. yra I. A. ir A. A. A. dukterys (28-29 b. l.). Pareiškėjos motina I. A. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Po I. A. mirties atsirado palikimas, kurį inter alia sudaro jos turėti daiktai, asmeninės priemonės, taip pat dalis jos vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų: 317/589 dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, garažo, sandėlio, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (24 b. l.). Tuo pagrindu (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja (26 b. l.). Suinteresuotas asmuo R. A. (duomenys neskelbtini) sandoriu dėl palikimo atsisakymo atsisakė palikimo mirus pareiškėjos ir jos tėvui A. A. A. (27 b. l.). Po I. A. mirties į notarą dėl paveldėjimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimas pas notarą nebuvo priimtas (11 b. l.). Pateikti duomenys iš Testamentų registro patvirtina, kad I. A. testamento sudariusi nebuvo (32 b. l.).

(duomenys neskelbtini) metais, kai mirė I. A., Lietuvos Respublikoje galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). Galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalis iš esmės numatė dabartiniam teisiniam reguliavimui tapačius palikimo priėmimo būdus, kurių vienas yra faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja yra I. A. duktė – pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nesant palikėjos testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjos paveldėjimo teisė yra atimta, pareiškėja turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties. Pagal bylos duomenis kiti asmenys tokios teisės neįgyvendino.

Teismas, vertindamas tai, kad pareiškėja po jos motinos I. A. mirties liko gyventi name, jį tvarkė, disponavo palikėjos paliktais daiktais, mokėjo mokesčius, ką patvirtina rašytiniai įrodymai (sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais ir mokesčių kvitai), vertindamas ir suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytus motyvus, kad jie neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, sprendžia, kad pareiškėja tinkamai ir per įstatyme numatytą terminą po savo motinos I. A. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja yra palikėjos I. A. duktė, todėl prašomas nustatyti faktas jai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos J. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.

Teisėjas Ernestas Šukys