- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- A-959-602/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02641-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saulenė“
- Atsakovas
- Joniškio rajono savivaldybei
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulenė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulenė“ skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Saulenė“ (toliau – ir UAB „Saulenė“) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Joniškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje 2014 m. spalio 2 d. (sprendimo Nr. T-144) priimtą sprendimą, t. y. 2.3.3. punktą, kuriuo iš Joniškio rajono savivaldybės 2014 m. biudžeto buvo išbraukta 3.2.29 eilutė „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti“, ir įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl 9 267,84 Eur lėšų skyrimo UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti.
Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog ginčija dalį Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 2 d. posėdyje priimtų sprendimų, susijusių su UAB „Saulenė“ teisėmis ir pareigomis, t. y. 2.3.3. punktu priimtą sprendimą išbraukti 3.2.29 eilutę „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti“. UAB „Saulenė“, privataus kapitalo juridinis asmuo, užsiima ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Joniškio rajone. Pareiškėjo konkurentai šioje srityje yra viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centras, kurio steigėjas yra Joniškio rajono savivaldybės administracija. Iki UAB „Saulenė“ veiklos pradžios (2004 m.) ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas Joniškio rajone teikė vienintelis subjektas – VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centras. Joniškio rajono savivaldybės taryba minėtu 2014 m. spalio 2 d. sprendimu riboja konkurenciją sveikatos priežiūros srityje Joniškio rajone, proteguoja tik vienintelį paslaugų tiekėją – VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centrą. Joniškio rajono savivaldybė turi žinoti, jog UAB „Saulenė“ dirba sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa ir yra finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, t. y. veikia lygiomis sąlygomis kaip ir kitos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, įskaitant ir VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centrą.
Pažymėjo, jog vienas svarbiausių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenų patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ prioritetine kryptimi laiko ambulatorinių paslaugų, ypač pirminės asmens sveikatos priežiūros, plėtrą. Taip pat Vyriausybė skatina privačių bendrosios praktikos gydytojų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, veiklą, siekia decentralizuoti asmens sveikatos priežiūrą, sudarant privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms tokias pat veiklos sąlygas kaip valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose.
Teigia, jog Joniškio rajono savivaldybės taryba šiuo atveju pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnį, kurio 1 dalis nurodo viešojo administravimo subjektams pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o antra dalis draudžia priimti bet kokius sprendimus/atlikti veiksmus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Skundžiamas atsakovo sprendimas daro pareiškėją nekonkurencingu, o taip pat kenkia įstaigos prestižui.
Pažymėjo, kad šiuo atveju be minėto Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taip pat buvo pažeisti ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnio 4 dalis, draudžianti monopolizuoti gamybą ir rinką bei sauganti sąžiningos konkurencijos laisvę; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.76 straipsnis, draudžiantis teisės aktuose diskriminaciniais tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 17 punktas, nustatantis, kad savivaldybės pareiga yra pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas), visuomenės sveikatos stiprinimas ir visuomenės sveikatos stebėsena.
Pareiškėjo atstovė nurodė, jog kreipėsi į savivaldybę finansinės pagalbos. Turi sutartis su teritorine ligonių kasa, tačiau neturi kitų finansavimo šaltinių. Pareiškėjo konkurentai gauna papildomą finansavimą iš savivaldybės. Nurodė, jog šiuo metu keltuvas yra įrengtas, įrengė skolintomis lėšomis. Norėtų, jog savivaldybė tai kompensuotų, įmonė turi kreditorinių įsiskolinimų. Keltuvas UAB „Saulenė“ kainavo 32000 Lt (9267,84 Eur). Pašo teismo patikslintą skundą tenkinti.
Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Tai reiškia, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai.
Po 2014 m. rugpjūčio 27 d. priimto tarybos sprendimo Nr. T-114, kurio 2.2.1.9. punktu nutarta programoje „Socialinės paramos įgyvendinimas ir sveikatos paslaugų gerinimas“ įrašyti naują 3.1.29 eilutę „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti – 32 000 litų“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba 2014 m. rugsėjo 4 d. teikimu Nr. 3-33 siūlė artimiausiame posėdyje svarstyti šio papunkčio panaikinimo klausimą. Teikime nurodyta, jog toks teisinis reguliavimas, kada savivaldybės biudžeto lėšos skiriamos privačiam subjektui darant biudžeto keitimus, kad ir šiuo atveju būtų tenkintas pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas, prieštarautų Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui tiek ir kitiems teikime minimiems principams.
Pažymėjo, kad Joniškio rajono savivaldybė, kaip VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro savininkė, skirdama lėšų Žagarės ambulatorijos keltuvui įrengti nepažeidė konkurencijos sąlygų, o tik sudarė tinkamas sąlygas neįgaliesiems savarankiškai patekti į Žagarės ambulatorijos pastatą. Skiriant lėšas UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti būtų sudarytos nelygios sąlygos kitos privačios individualios įmonės V. N. šeimos sveikatos centro atžvilgiu. Be to, Joniškio rajono savivaldybė yra Žagarės ambulatorijos pagrindinė savininkė, todėl lėšų skyrimas Žagarės ambulatorijai keltuvui įrengti yra investavimas į savivaldybės turtą. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami savivaldybių biudžeto piniginiai ištekliai yra savivaldybės finansinis turtas. Šiuo nagrinėjamu atveju biudžetas gali būti perskirstomas tik savivaldybės tarybos sprendimu. Vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros (toliau – ir Biudžeto sandaros įstatymas) įstatymų nuostatos dėl biudžeto tikslinimo yra imperatyvios.
Biudžeto sandaros įstatymo 23 straipsnis imperatyviai nurodo, kad savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas. Norint skirti finansavimą UAB „Saulenė“ ar bet kuriam kitam subjektui, pirmiausia turi būti parengta programa, nuostatai, finansavimo kriterijai, nurodyti subjektai, kurie gali teikti paraiškas, darbo grupė, komisija, kuri nagrinėja paraiškas ir tik tada gali būti skiriamos lėšos. Ginčijamo sprendimo atveju minėtos sąlygos nebuvo įgyvendintos, pareiškėjas šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra dėl 2014 metų Joniškio rajono savivaldybės biudžeto pakeitimų (t. y. jau baigtas vykdyti). Vadovavosi Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, kuri numato, kad biudžetiniai metai yra 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 dieną ir pasibaigiantis gruodžio 31 dieną. Šio įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodyta, jog savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.
Nustatė, jog VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro steigėjas yra Joniškio rajono savivaldybės taryba, centro pastatas yra Joniškio rajono savivaldybės tarybos nuosavybė, kuris panaudos pagrindais perduotas Centrui, o UAB „Saulenė“ steigėjas ir akcininkas yra privatus asmuo. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip uždaroji akcinė bendrovė, Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies taikymo prasme negali būti laikomas savivaldybės biudžetine įstaiga.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą ir nurodė, jog savivaldybė skyrė lėšas VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centrui keltuvo įsigijimui ir atsisakė skirti lėšas UAB „Saulenė“ keltuvo įsigijimui ir tokiais savivaldybės veiksmais galimai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos. Konkurencijos taryba 2015 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 1S-17/2015 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Joniškio rajono savivaldybės sprendimų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos finansavimu, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl savivaldybės sprendimų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos finansavimu, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Teismas pritarė Konkurencijos tarybos nutarimo išvadai, jog sprendimas dėl pareiškėjo ir savivaldybės sprendimai dėl VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro savaime neturi įtakos pareiškėjo galimybėms teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kadangi keltuvas nėra tiesiogiai susijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ar jų kokybe. Sprendimas dėl pareiškėjo ir savivaldybės sprendimai dėl VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro nedaro įtakos reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ir vartotojų, be to, šie sprendimai savaime neriboja galimybių pareiškėjui įsigyti keltuvą.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Joniškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje 2014 m. spalio 2 d. (sprendimo Nr. T-144) priimtą sprendimą, t. y. 2.3.3 punktą, kuriuo iš Joniškio rajono savivaldybės 2014 m. biudžeto buvo išbraukta 3.2.29 eilutė „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti“, atmestas kaip nepagrįstas, todėl buvo atmestas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Joniškio rajono savivaldybę spręsti klausimą dėl 9267,84 Eur lėšų skyrimo UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti.
III.
Pareiškėjas UAB „Saulenė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimu, mano kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pareiškėjas nurodė, kad VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centras, kurio steigėjas yra Joniškio rajono savivaldybės administracija, taipogi yra ne savivaldybės biudžetinė įstaiga, o viešoji įstaiga (tai matyti iš viešo Juridinių asmenų registro duomenų bazės bei iš atsakovo teismui pateiktų šio subjekto steigimo dokumentų turinio). Tad teismo motyvas (kad iš savivaldybių biudžeto lėšų gali būti išlaikomos tik savivaldybių biudžetinės įstaigos) šiam konkrečiam ginčo atvejui neturi jokio ryšio, nes ginčas vyksta ne dėl savivaldybių biudžetinių įstaigų išlaikymo, o dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo kitokį teisinį statusą (teisinę formą), nei savivaldybių biudžetinės įstaigos, turintiems ūkio subjektams, teikiantiems Joniškio rajono gyventojams viešąsias pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Nesutinka su teismo motyvu, jog 2014 m. Joniškio rajono savivaldybėje nebuvo jokios programos, pagal kurią pareiškėjas būtų galėjęs pretenduoti į lėšų gavimą (Joniškio r. savivaldybėje 2014 metais buvo finansuojama programa „Socialinės paramos įgyvendinimas ir sveikatos paslaugų gerinimas").
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2014 m. rugsėjo 4 d. teikimas Nr. 3-33 Joniškio rajono savivaldybės tarybai buvo viso labo rekomendacinio pobūdžio, kas reiškia, kad atsakovas neturėjo pareigos besąlygiškai paklusti šiai rekomendacijai/siūlymui, o turėjo per teisinę prizmę įvertinti tokio siūlymo motyvus (atsakovas teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šiuo klausimu buvo surašyta atsakovo teisininkų išvada ir pateikta Joniškio rajono savivaldybės tarybos nariams), išsiaiškinti tokio siūlymo atsiradimo aplinkybes (iniciatorius iš Joniškio rajono savivaldybės), išdiskutuoti visa tai, ir tik tuomet priiminėti vienokį ar kitokį sprendimą šiuo klausimu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvu atmetant pareiškėjo skundą, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra dėl 2014 m. atsakovo biudžetų pakeitimų t.y. jau baigtas vykdyti. Toks motyvas gali būti ydingas formuojant blogą teisminę praktiką, nes remiantis juo viešojo administravimo subjektams būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti tarnyba – gautųsi taip, jog privatininko prašymas gali būti atmetamas bet kokiu motyvu, net pažeidžiant įstatymo reikalavimus, kadangi kol byla bus nagrinėjama administraciniuose teismuose, pasibaigs biudžetiniai metai (t.y. bus jau baigti vykdyti) ir pareiškėjo prašymo vien dėl šios priežasties viešojo administravimo subjektas galės ir nebetenkinti.
Pažymėjo, kad ir UAB „Saulenė“ sutiko su Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 1S-17/2015, nes priešingu atveju būtų jį apskundusi įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne visu minėtu 2015 m. vasario 17 d. nutarimu, o tik nedidele jo dalimi.
Paaiškino, kad įsigyti keltuvą buvo nuspręsta po to, kai Joniškio rajono savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-l 14 į programą „Socialinės paramos įgyvendinimas ir sveikatos paslaugų gerinimas" įtraukė 3.1.29 eilutę „ UAB „Saulenė" keltuvui įsigyti", 32 tūkst. Lt. Pareiškėjas net neabejojo, kad atsakovas tinkamai vykdys šiuos savo įsipareigojimus, todėl pagrįstai tikėdamasis žadėtojo finansavimo ir nusipirko liftą.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą remiasi iš esmės pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodė su apeliaciniu skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti, palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Papildomai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 1 S-17/2015, rėmėsi tik nedidele jo dalimi, nes išskyrė svarbiausius šio nutarimo motyvus. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. sprendime neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, kurios aiškiai aptariamos tiek skundžiamajame sprendime, tiek Konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 1 S-17/2015 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Joniškio rajono savivaldybes sprendimų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos finansavimu, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas UAB „Saulenė“ yra šeimos klinika, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas.
Joniškio rajono savivaldybės taryba 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-9 patvirtino Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžetą. 2014 m. vasario 27 d. sprendimo II dalies 03 punkte buvo numatyti asignavimai socialinės paramos įgyvendinimui ir sveikatos apsaugos paslaugų gerinimui.
2014 metais buvo priimti penki Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžeto keitimai.
Joniškio rajono savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-114, be kita ko, padarė šiuos Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžeto asignavimų dalies pakeitimus – 2.2.1.9. punktu įrašė naują 3.1.29 eilutę „UAB „Saulenė“ keltuvui įrengti – 32,0 tūkst. Lt“.
Joniškio rajono savivaldybės taryba 2014 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-144, be kita ko, padarė šiuos Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžeto asignavimų dalies pakeitimus – 2.3.3. punktu išbraukė 3.1.29 eilutę „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti“.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Saulenė“ kelia ginčą dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo buvo keičiamas savivaldybės 2014 metų biudžetas, dalies – išbraukti iš savivaldybės biudžeto asignavimų lėšas, kurios buvo numatytos UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti.
Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įgyvendino savivaldybės tarybos kompetenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 15 punkte – savivaldybės biudžeto ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo UAB „Saulenė“ pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo būtina nustatyti ginčijamo sprendimo pobūdį, o kartu ir šio sprendimo daromą poveikį pažeistai ar ginčijamai teisei arba įstatymų saugomam interesui.
Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.“ Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą.“ Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies, 121 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 1 dalies nuostatas konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją principas (V dalies 3 p.). Pagal Konstituciją savivaldybių biudžetai yra savarankiški. Savivaldybių biudžetų savarankiškumas – svarbus savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją konstitucinio principo aspektas. <...> Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalies nuostata, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą, reiškia, jog savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą pačios. Savivaldybės biudžete turi būti numatomos pajamos, taip pat išlaidos, reikalingos jos funkcijoms finansuoti (V dalies 6 p.).
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – ir Biudžeto sandaros įstatymas) 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asignavimai – <...> savivaldybės biudžete patvirtinta lėšų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš <...> savivaldybės biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką <...> savivaldybės administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.
Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad savivaldybės biudžetas yra savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Sprendimo (plano) nuostatose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai, kurie toliau realizuotini individualiuose santykiuose. Savivaldybės biudžetas, kaip pajamų ir asignavimų planas, neapibrėžia konkrečių asmenų teisių ar pareigų apimties, kartu neapibrėžia ir įstatymų saugomų interesų. Taigi Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo pareiškėjui UAB „Saulenė“ buvo numatyti asignavimai 2014 metų šios savivaldybės biudžete, nenustatė pareiškėjui konkrečių teisių ar pareigų ir nedarė įtakos jo įstatymo saugomam interesui. Todėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo pareiškėjui UAB „Saulenė“ buvę numatyti asignavimai 2014 metų šios savivaldybės biudžete buvo išbraukti, taip pat negalėjo daryti įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomam interesui.
Konstatavus, kad paprastai savivaldybės biudžetas, kaip pajamų ir asignavimų planas, neapibrėžia konkrečių asmenų teisių apimties ir įstatymų saugomų interesų, spręstina, kad atskiros šio biudžeto nuostatos negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės arba įstatymų saugomo intereso, todėl nėra pagrindo jų ginti. Padarius minėtą išvadą, nėra pagrindo svarstyti ir klausimo dėl pareiškėjo diskriminavimo fakto kitų ūkio subjektų, kuriems savivaldybės biudžete numatyti asignavimai, atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, nors ir ne visai teisingais motyvais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulenė“ apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.