Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – A. Ž., K. P., D. S., valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ir S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) vaikaitė. V. G. ir S. G. santuokoje susilaukė keturių vaikų: V. J. G. (mirties data (duomenys neskelbtini)), Z. G. (mirties data (duomenys neskelbtini)), S. G. ((duomenys neskelbtini)) ir suinteresuoto asmens D. S., gimusios (duomenys neskelbtini) Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro Gintauto Butkaus liudijimų, kuriais liudijama, kad po V. G. ir S. G. mirties paveldėjimo bylos nebuvo užvestos (e. b. l. 14-15). Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo, matyti, kad V. G. vardu registruotas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),m gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos su S. G. metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro Gintauto Butkaus 2022 m. birželio 8 d. liudijimo, matyti, kad po Z. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja G. B. (e. b. l. 16)

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjos miręs senelis V. G. po žmonos S. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu; 2) pareiškėjos mirusi teta Z. G., po tėvo V. G. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad miręs V. G., iš karto po savo sutuoktinės S. G. mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, priėmė jos asmeninius daiktus, t. y. sutvarkė likusius žmonos daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius, bei kitus daiktus. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjos mirties ir V. G. elgėsi su S. G., priklausančiais daiktais kaip paveldimo turto savininkas. Mirusiosios S. G., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad V. G. po sutuoktinės S. G., mirties priėmė jos palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po S. G. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po S. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. G. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). V. G. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Taip pat, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad mirusi Z. G., iš karto po savo tėvo V. G. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, priėmė jo asmeninius daiktus, t. y. sutvarkė likusius tėvo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus, buvusius tuometinėje jų gyvenamojoje vietoje – esančioje (duomenys neskelbtini). Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjo mirties ir Z. G. elgėsi su V. G., priklausančiais daiktais kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo V. G., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad Z. G. po tėvo V. G., mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po V. G., mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra Z. G. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Z. G. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Dėl šių aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjos miręs senelis V. G. po žmonos S. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu; 2) pareiškėjos mirusi teta Z. G., po tėvo V. G. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto po V. G. ir Z. G. mirties nėra.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinančių dokumentų, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970), nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, o šioje byloje yra susidariusios 13,44 Eur dydžio išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl jos iš pareiškėjos priteisiamos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos G. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktą, kad: 1) pareiškėjos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs senelis V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties data (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu; 2) pareiškėjos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi teta Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties data (duomenys neskelbtini)) po tėvo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Šie juridinę reikšmę turintys faktai yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjams.

Priteisti iš pareiškėjos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) pašto išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.