Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-244/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-06
Bylos Nr.
2A-244/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kietmedis“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla nr. 2A-244/2011Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 43.2.;114.6
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kietmedis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalies, kuria ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-616-555/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų era“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kietmedis“ dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir palūkanų bei skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovas UAB „Pramogų era“, atstovaujamas įmonės direktoriaus A. B. , iš atsakovo UAB „Kietmedis“, kuriam atstovavo įmonės direktorius A. B. , įsigijo 13 m² ąžuolinių lentų už bendrą 74 002,01 Lt sumą; atsakovas 2006 m. rugsėjo 20 d. sutartimi įsipareigojo neatlygintinai jas sandėliuoti (b. l. 15-16).

2006 m. rugsėjo 27 d. sutartimi (b. l. 70-71) bylos šalys sudarė sutartį, kuria atsakovas (vykdytojas/rangovas) įsipareigojo pagaminti ieškovui (užsakovui) ir sumontuoti pramogų centre kietmedžio lauko baldus, vidaus baldus, interjero duris, vidaus baro ir boulingo baldus. Sutarties kaina – 346 424 Lt su PVM. Sutarties 7 punktas reikalavo, kad ieškovas sumokėtų 105 000 Lt rankpinigių.

Vėliau ieškovas pardavė atsakovui 13 m² ąžuolinių lentų už bendrą 74 002,01 Lt sumą (b. l. 38, 94-97), 2008 m. balandžio 30 d. sutartimi ieškovas įsipareigojo neatlygintinai jas sandėliuoti (b. l. 35-36).

Laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d. ieškovas penkiais avansiniais mokėjimais pervedė atsakovui 163 000 Lt (b. l. 17-23), 35 000 Lt atsakovas ieškovui grąžino (b. l. 21). Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2008 m. kovo 13 d. ieškovas avansiniais mokėjimais atsakovui pervedė dar 31 400 Lt (b. l. 26-32), 55 000 Lt atsakovas grąžino ieškovui (b. l. 33-34).

Byloje kilo ginčas dėl mokėjimų paskirties. Pasak ieškovo, lėšos atsakovui pervestos avansu už ketintą įsigyti medieną, tačiau ieškovas liko ir be medienos, ir be pinigų. Atsakovas teigia, kad šalims sudarius sutartį dėl baldų gamybos ieškovas 105 000 Lt (163 000 Lt - 35 000 Lt + 31 400 Lt - 55 000 Lt) pervedė kaip rankpinigius.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Pramogų era“ 2009 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo įgytus 104 081,88 Lt ir 14 458,83 Lt metinių palūkanų, 74 002,01 Lt skolą už parduotą medieną ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-9, 89-93).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (b. l. 124-128) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 101 063,98 Lt be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 14 458,83 Lt palūkanų ir 74 002,01 Lt skolą, kitą ieškinio dalį atmetė. Įvertinęs bylos duomenis (banko sąskaitos išrašus, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) atlikto mokestinio tyrimo medžiagą, atsakovo poziciją byloje), nustatė, kad atsakovas gavo iš ieškovo ieškinyje nurodytas sumas. Remdamasis ieškovo atsakovui 2008 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 01 ir Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo medžiaga, teismas atmetė atsakovo paaiškinimus, kad ginčo ąžuolinės lentos ieškovui buvo perduotos ir kad atsakovas neturi prievolės apmokėti jų vertę.

Atsakovo avansu gautas lėšas teismas laikė be pagrindo įgytu turtu ir priteisė jas ieškovui, argumentuodamas tuo, kad nutrūkus bylos šalių teisiniams santykiams pagal neįvykdytą sutartį išnyko teisinis pagrindas, remiantis kuriuo buvo gauti pinigai (CK 6.237 str. 1 d.). Spręsdamas, kad atsakovas turi grąžinti ieškovui avansu sumokėtas sumas, teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su 2006 m. rugsėjo 27 d. sutarties vykdymu, neteikė įrodymų, kam buvo panaudotos gautos iš ieškovo lėšos (CPK 178 str.). Teismui pasiūlius pateikti įrodymus, grindžiančius atsiliepime nurodytas aplinkybes, atsakovas neteikė jokių įrodymų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta sutartis. Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu atsakovui buvo suteikta galimybė naudotis atstovo, turinčio teisinį išsilavinimą, pagalba, bet atsakovas šia galimybe nepasinaudojo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Kietmedis“ apeliaciniu skundu (b. l. 145-146) prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:

1. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė advokato patvirtintą 2006 m. rugsėjo 27 d. sutarties kopiją, o teismas nepagrįstai atsisakė ją priimti ir paprašė pateikti sutarties originalą, tačiau laiko pateikti sutarties originalą nesuteikė. 2006 m. rugsėjo 27 d. sutartis yra labai svarbi, nes iš sutarties 7 punkto matyti, kad ieškovas turėjo sumokėti atsakovui 105 000 Lt avansą.

2. Perteklines avansines sumas atsakovas grąžino, todėl palūkanos neturi būti priteisiamos.

3. Antstolio D. Š. filmuotoje medžiagoje matyti, kad ieškovui priklausančiame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pastarasis saugojo atsakovui parduotas 13 m² ąžuolo lentų, įvykdyta vagystė ar net dvi vagystės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi atsakovas lentų negavo, tai ir sumokėti už jas neprivalo.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Pramogų era“ atsiliepimu į skundą (b. l. 169-170) skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti 2006 m. rugsėjo 27 d. sutarties kopiją, nes atsakovas nenurodė šio dokumento ryšio su nagrinėjama byla (CPK 180 str.), be to, sutarties kopija neatitiko formos reikalavimų (CPK 114 str. 1 d.). Ieškovo teisę į palūkanas už naudojimąsi be pagrindo įgytu turtu numato CK 6.240 straipsnio 1 dalis. Ieškovas prieštarauja tam, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų iš atsakovo naujai teikiamus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau (CPK 314 str.). Ieškovo nuomone, nėra jokio ryšio tarp vagysčių iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovo atsakovui pervestų lėšų, kurias jis prašo priteisti kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje analizuojami klausimai, susiję su įrodymų, įskaitant naujai pateiktų įrodymų, priėmimu; jeigu jie priimami - įrodymų vertinimu ir palūkanų priteisimu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas, atstovaujami to paties asmens A. B. , kuris tuo metu dirbo abiejų bendrovių direktoriumi, sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis dėl to paties objekto (13 m² ąžuolinių lentų) už tą pačią kainą (74 002,01 Lt). Pirmu atveju atsakovas medieną pardavė ieškovui, antru atveju – ieškovas pardavė medieną atsakovui. Vėliau ieškovas ir atsakovas, atstovaujami to paties asmens, sudarė dvi sandėliavimo sutartis. Vienu atveju atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo be atlyginimo saugoti ieškovui parduotą ir perduotą medieną; kitu atveju – atvirkščiai (b. l. 15-16, 35-36).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 1 d. žodine nutartimi (b. l. 122) nutarė nepriimti atsakovo pateiktų įrodymų: 2006 m. rugsėjo 27 d. sutarties dėl baldų gamybos ir montavimo kopijos bei antstolio D. Š. filmuotos medžiagos, motyvuodamas tuo, kad buvo pateiktas ne sutarties originalas, ir nėra filmuotos medžiagos originalo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas advokato patvirtintą sutarties kopiją paliko byloje, skundžiamame sprendime pasisakė dėl šios sutarties, t. y. įvertino tai, jog atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su 2006 m. rugsėjo 27 d. sutarties (b. l. 70-71) vykdymu, neteikė įrodymų, kam buvo panaudotos iš ieškovo gautos lėšos. Susiklosčius tokiai situacijai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. sutarties kopiją vis dėlto priėmė ir ją vertino, nes negalima sprendime remtis įrodymais, kurie nebuvo ištirti (CPK 263 str. 2 d.), o tam, kad įrodymas būtų ištirtas, prieš tai jis turėjo būti priimtas.

Teismo atsisakymas priimti kitą įrodymą – antstolio D. Š. filmuotą medžiagą, pripažintinas nepagrįstu. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų, turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi (Antstolių įstatymo 23 str. 1 d.). Antstoliui pasirašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vienas jo egzempliorius įteikiamas klientui, antrasis užklijuotame voke saugomas antstolio archyve (Antstolių įstatymo 23 str. 5 d.). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo atsakovas nepateikė, pateikė tik protokolo sudėtinę dalį - vaizdo įrašą. Pagal analogiją dokumentų išrašams, kai pateikiamas ne dokumentas in corpore, o tam tikra dokumento dalis, gali būti tiriama ir vertinama įrodymo (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) dalis, t. y. vaizdo įrašo dublikatas be protokolo (b. l. 131). Pagal CPK 113 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Kilus abejonėms dėl vaizdo įrašo tikrumo arba jei pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos, nes jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CPK 202 str.). Kaip minėta, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (jo sudedamųjų dalių) originalas saugomas antstolio archyve. Abejonių dėl vaizdo įrašo dublikato tikrumo nei ieškovas, nei teismas nenurodė, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti atsakovo pateiktą vaizdo įrašo dublikatą. Tačiau šis procesinis pažeidimas neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Tokia pozicija paaiškintina tuo, kad aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai (filmuota medžiaga), susiję su tariama ąžuolinių lentų vagyste, jau įvertinti įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose.

Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo 2008 m. rugpjūčio 25 d. (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Ieškovo bankroto byloje atsakovas pateikė tvirtinti jo 74 002,01 Lt dydžio finansinį reikalavimą, nurodydamas, kad ieškovas neišsaugojo ąžuolinių lentų. Kitaip tariant, atsakovas teigė, kad už medieną buvo sumokėjęs ieškovui 74 002,01 Lt, o kadangi mediena vėliau pavogta, atsakovas patyrė 74 002,01 Lt nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.). Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-130-260/2010) atsakovo prašymo dėl 74 002,01 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkino. Kauno apygardos teismas sprendė, kad byloje trūksta patikimų įrodymų, jog UAB „Kietmedis“ perdavė ąžuolines lentas saugoti UAB „Pramogų era“, jog ši bendrovė turėjo galimybę saugoti lentas sutartyje nurodytose patalpose, jas saugojo ir neišsaugojo. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-833/ 2010) Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo UAB „Kietmedis“ nurodomos aplinkybės dėl lentų perdavimo bendrovei „Pramogų era“ saugoti ir jų vagystės fakto yra klaidinančios, kurią grindė įrodymų apie vagystę nebuvimu, Alytaus apskrities VPK raštu, nenuoseklia ir prieštaringa pareiškėjo pozicija.

Nagrinėjamoje byloje kitaip vertinti atsakovo nurodomų aplinkybių ir/ar jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (filmuotos medžiagos), susijusių su tariama ąžuolinių lentų vagyste, teisėjų kolegija negali, kadangi įrodymai įvertinti ir remiantis jais reikšmingos faktinės aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kurie šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.).

Atsakovas inter alia nesutinka turįs mokėti 5 % palūkanas už be pagrindo įgytą turtą (lėšas). CK 6.240 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymus, susijusius su be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimu. Atsiskaitymo tvarka skiriasi priklausomai nuo to, ar be teisinio pagrindo turtą gavęs asmuo yra sąžiningas. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai. Nesąžiningas asmuo, t. y. toks, kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad neturi teisės gauti turto (lėšų) arba kad turto (lėšų) gavimo pagrindas išnyko, privalo už gautą sumą mokėti 5 % palūkanas. Byloje yra įrodymai, kad ieškovas keliais avansiniais mokėjimais pervedė atsakovui iš viso 194 400 Lt, atsakovas grąžino ieškovui 90 000 Lt, be to, 3 017,90 Lt ieškovas įsiskolino atsakovui pagal 2007 m. gegužės 15 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 01/07 (b. l. 24). Byloje nėra įrodymų, kad už likusią avansu gautą sumą atsakovas būtų pateikęs ieškovui prekių (paslaugų) arba pinigus grąžinęs. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo dar ir palūkanas už be teisinio pagrindo įgytas lėšas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Kolegijos konstatuoti su įrodymų priėmimu susiję procesinio pobūdžio pažeidimai neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi (b. l. 166) atidėjo atsakovui 4 790 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atmetus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja, tačiau žyminis mokestis iš apelianto nepriteistinas, nes nagrinėjamos bylos atveju pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui tenka pareiga atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas, kurias nagrinėjamoje byloje sudaro 1,35 Lt (b. l. 176). Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos bus ženkliai didesnės už išieškomą sumą, remiantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteisiamos (CPK 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis