- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- eA-41-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00357-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Paneve, Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Paneve?z?io miesto savivaldybe?s etikos komisijos apeliacini? skunda? de?l Regionu? apygardos administracinio teismo Paneve?z?io ru?mu? 2018 m. kovo 14 d. sprendimo administracine?je byloje pagal pareis?ke?jos G. U. skunda? atsakovui Paneve?z?io miesto savivaldybe?s etikos komisijai de?l sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareis?ke?ja G. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Paneve?z?io miesto savivaldybe?s etikos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 13 d. sprendima? Nr. 6 (toliau – Sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo pose?dz?iuose pareis?ke?ja papildomai paais?kino, kad netinkamu 2017 m. spalio 2 d. ir spalio 11 d. Komisijos pose?dz?iu? sus?aukimu buvo paz?eistos teise?s aktais nustatytos procedu?ros ir tai sudaro pagrinda? panaikinti Sprendima?. Pareis?ke?ja teigė, kad Vietos savivaldos i?statymas nereglamentuoja Komisijos pirmininko i?galiojimu? pasibaigimo procedu?ros, s?io i?statymo 15 straipsnio 1 dalyje kalbama tik apie skyrimo procedu?ra?. Tode?l, pareis?ke?jos nuomone, Komisijos pirmininko A. I. 2017 m. rugpju?c?io 24 d. pras?ymas savo esme yra atsistatydinimas, nereikalaujantis Tarybos patvirtinimo, o tik atitinkamo Tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1-202 pakeitimo. Pareis?ke?ja teige?, kad Komisijos pirmininko atsistatydinimas i?sigaliojo 2017 m. rugpju?c?io 24 d., tode?l A. I. 2017 m. rugse?jo 25 diena? neture?jo i?galinimu? sus?aukti 2017 m. spalio 2 d. Komisijos pose?dz?io. Taigi, pareis?ke?jos nuomone, 2017 m. spalio 2 d. Komisijos pose?dis, kurio metu prade?tas tyrimas, yra neteise?tas. Pareis?ke?ja teigė, kad 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dis ir jo sprendimas yra galimai neteise?ti dar ir de?l to, kad sus?aukti pose?dz?ius, remiantis Komisijos veiklos nuostatu? 12.1 papunkc?iu gali tik Komisijos pirmininkas arba pavaduotojas. Be to, pagal Vietos savivaldos i?statyma? ir Tarybos reglamenta? Komisijos pirmininko postas priklauso opozicijai, tode?l pirmininkui suteikta teise? organizuoti Komisijos pose?dz?ius, nesilaikant 12.1 papunkc?io nuostatos, paz?eidz?iamos opozicijos teise?s; o 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dz?io organizavimas tai patvirtino – jam pirmininkavo daugumos atstovas vicemeras P. L., nors svarstytas klausimas de?l neigiamos nuomone?s apie mera?, kurio teikimu vicemeras paskirtas, pareis?kimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime i? skunda? su pareis?ke?jos skundu nesutiko ir pras?e? skunda? atmesti kaip nepagri?sta?.
6. Atsakovas nurode?, kad pareis?ke?ja i?traukta i? Tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1-202 sudarytos Komisijos sude?ti?. Paneve?z?io miesto savivaldybe?je 2017 m. rugse?jo 25 d. gautas Tarybos nario D. V. kreipimasis, kuriuo jis pras?e? is?tirti, ar G. U., komentuodama laikras?c?iui „Paneve?z?io kras?tas“ 2017 m. liepos 10 d. vykusiame Komisijos pose?dyje priimta? sprendima?, nepaz?eide? Kodekso 4 straipsnyje i?tvirtintu? principu?, 7 straipsnio 14 dalies ir tuo metu galiojusiu? 2010 m. Komisijos veiklos nuostatu? 51 punkto. Kodekso ir kitu? teise?s aktu? reikalavimu? paz?eidimo tyrimo pagrindus nustato 2010 m. Komisijos veiklos nuostatu? 20 punktas ir Paneve?z?io miesto savivaldybe?s tarybos etikos komisijos veiklos nuostatu?, patvirtintu? 2017 m. rugpju?c?io 24 d. sprendimu Nr. 1-271 (toliau – ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatai), 26 punktas; tokio paz?eidimo tyrimas pradedamas, be kita ko, pagal fizinio asmens skunda?, kreipima?si ar pranes?ima?. Gavus D. V. kreipima?si, 2017 m. spalio 2 d. Komisijos pose?dyje, nesant Komisijos pirmininko (kadangi Taryba 2017 m. rugse?jo 28 d. sprendimu Nr. I-302 atstatydino A. I. is? Komisijos pirmininko pareigu?) ir nedalyvaujant jo pavaduotojui M. L., vadovaujantis 2017 m. Komisijos veiklos nuostatu? 11 punktu, buvo is?rinktas pose?dz?iui pirmininkaujantis Komisijos narys P. L. ir priimtas Komisijos sprendimas prade?ti tyrima? de?l Tarybos nare?s G. U. elgesio atitikties Kodekso nuostatoms bei nuspre?sta kita? Komisijos pose?di? s?aukti 2017 m. spalio 11 d. 16 val. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dyje, nesant Komisijos pirmininko ir nedalyvaujant jo pavaduotojui M. L., vadovaujantis tu? pac?iu? nuostatu? 11 punktu, buvo is?rinktas pose?dz?iui pirmininkaujantis Komisijos narys P. L., aptartas 2017 m. liepos 10 d. vyke?s Komisijos pose?dis, pose?dz?io garso i?ras?as ir konstatuota, kad Tarybos nare? G. U. paz?eide? Kodekse ir kituose teise?s aktuose nustatytus politiko elgesio reikalavimus.
7. Vadovaudamasis 2017 m. Komisijos veiklos nuostatu? 36 punktu ir 40.3 papunkc?iu, atsakovas prie?me? Sprendima?, kuriuo konstatavo, kad Tarybos nare? G. U. paz?eide? Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatu? punkte i?tvirtintus reikalavimus. Atsakovas nenustate?, kad G. U. 2017 m. liepos 10 d. pose?dyje būtų pareis?kusi atskira?ja? nuomone?, kaip tai buvo apibre?z?ta 2010 m. Komisijos veiklos nuostatu? 15.4 papunktyje. 2017 m. liepos 10 d. Komisijos pose?dz?io garso i?ras?e ne?ra uz?fiksuota Komisijos sprendimu?, patvirtinanc?iu?, kad G. U. bu?tu? suteikta teise? teikti informacija? apie Komisijos darba?. Tode?l atsakovas nurodė, kad pareis?ke?jos argumentai, kad ji pati informacijos visuomene?s informavimo priemone?ms neskelbe?, tik atsake? i? z?urnaliste?s klausimus, manydama, kad turi tokia? teise? kaip politike?, Tarybos ir Komisijos nare?, yra nepagri?sti. Atsakovas teigė, kad pareis?ke?ja, skunde nurodydama, jog nepras?e?, kad jos atskira nuomone? bu?tu? i?ras?yta i? sprendima?, pati patvirtina, kad ji nesilaike? Kodekso 7 straipsnio 14 dalies ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatu? 51 punkto reikalavimu?. 2010 m. liepos 10 d. Komisijos pose?dz?io metu, nedalyvaujant Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui, vadovaujantis 2010 m. Komisijos veiklos nuostatu? 28 punktu, s?io pose?dz?io pirmininke is?rinkta Komisijos nare? R. M. Mine?tame laikras?c?io straipsnyje yra cituojama pose?dz?iui pirmininkavusi R. M. 2018 m. vasario 22 d. teismo pose?dyje atsakovo atstovas R. D. paais?kino, kad skundz?iamas Sprendimas buvo parengtas ne ta? pac?ia? diena?, kai i?vyko Komisijos pose?dis, kuriame Sprendimas priimtas (Sprendimas parengtas 2017 m. spalio 13 d., o Komisijos pose?dis i?vyko 2017 m. spalio 11 d.) de?l tos priez?asties, jog Komisijos pose?dis baige?si 17 val.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai pareiškėjos skundą patenkino ir Sprendimą panaikino.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad byloje ginc?as kilo de?l Komisijos Sprendimo pagri?stumo ir teise?tumo.
10. Sprendime konstatuota, kad tarybos nare? G. U. paz?eide? Lietuvos Respublikos valstybe?s politiku? elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Paneve?z?io miesto savivaldybe?s tarybos 2010 m. birz?elio 10 d. sprendimu patvirtintu? Paneve?z?io miesto savivaldybe?s etikos ir procedu?ru? komisijos veiklos nuostatu? 51 punkte i?tvirtintus reikalavimus. Sprendime Komisija padare? is?vada?, kad mine?tos teise?s aktu? normos buvo paz?eistos todėl, kad pareis?ke?ja 2017 m. liepos 10 d. Komisijos pose?dyje nepareis?kusi atskirosios nuomone?s de?l tyrimo is?vadu? – nesutikimo su Komisijos sprendimu tokiu bu?du, kaip tai yra apibre?z?ta 2010 m. Komisijos veiklos nuostatu? 15.4 punkte, po pose?dz?io pateike? savo nuomone? de?l Komisijos tyrimo is?vadu? visuomene?s informavimo priemonei, kuri buvo is?spausdinta 2017 m. liepos 11 d. laikras?c?io „Paneve?z?io kras?tas“ straipsnyje (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 11 d. Komisija svarste? D. V. kreipima?si is?tirti pareis?ke?jos elgesi? (žr. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dz?io protokolą). Is? 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dz?io protokolo ir s?io pose?dz?io garso i?ras?o nustatyta, jog Komisija balsu? dauguma prie?me? sprendima? konstatuoti, kad pareis?ke?ja paz?eide? Lietuvos Respublikos valstybe?s politiku? elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje, Paneve?z?io miesto savivaldybe?s tarybos 2010 m. birz?elio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-17 patvirtintu? Komisijos veiklos nuostatu? 15.4 ir 51 punktuose i?tvirtintus reikalavimus. Tac?iau Komisijos pose?dz?io protokolo pabaigoje i?ras?ytas Komisijos sprendimas neatitinka to sprendimo, uz? kuri? balsavo Komisijos nariai, nes nurodyta, jog Komisija nutare? abstrakc?iai konstatuoti, kad pareis?ke?ja paz?eide? Kodekse ir kituose teise?s aktuose nustatytus politikos elgesio reikalavimus, tai yra protokole i?ras?ytame sprendime ne?ra i?vardinti konkrec?iu? teise?s normu? ir teise?s aktu? paz?eidimai, kurie buvo nurodyti sprendime, uz? kurio prie?mima? balsavo Komisijos nariai. Galiausiai is? Komisijos pose?dz?io garso i?ras?o nustatyta, kad toks abstraktaus pobu?dz?io sprendimas, kurio formuluote? buvo i?ras?yta protokolo pabaigoje, is? viso nebuvo priimtas, o Komisijos nariai balsu? dauguma prie?me? jau aptarta? sprendima?, kurio formuluote?je nurodyti konkretu?s pareis?ke?jos elgesiu paz?eisti teise?s aktai. Be to, teismui yra pateiktas 2017 m. spalio 13 d. Komisijos Sprendimas. S?iuo Sprendimu konstatuota, kad pareis?ke?ja paz?eide? Lietuvos Respublikos valstybe?s politiku? elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Tarybos 2010 m. birz?elio 10 d. sprendimu Nr.1-53-17 patvirtintu? Komisijos veiklos nuostatu? 51 punkte i?tvirtintus reikalavimus.
16. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog faktis?kai 2017 m. spalio 11 d. Komisijos nariai dauguma balsu? prie?me? ne toki? sprendima?, kuris buvo i?formintas pareis?ke?jos skundz?iamu 2017 m. spalio 13 d. Komisijos Sprendimu, kadangi Komisijos pose?dyje buvo balsuota uz? Komisijos sprendima?, kuriuo konstatuota, jog pareis?ke?ja paz?eide? Kodekso 7 straipsnio 14 dali? bei 2010 m. Komisijos veiklos nuostatu? 15.4 ir 51 punktus, o Sprendimu konstatuota, jog pareis?ke?ja paz?eide? Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatu? 51 punkto reikalavimus. Esant s?iems neatitikimams, negalima nustatyti kokiu? konkrec?iu? teise?s normu? reikalavimams Komisijos sprendimu neatitiko pareis?ke?jos elgesys (veikla). Be to, byloje ne?ra duomenu?, kad 2017 m. spalio 13 d. vyko Komisijos pose?dis. Atsakovo atstovas 2018 m. vasario 22 d. teismo pose?dyje paais?kino, kad Komisija nesuras?e? priimto sprendimo 2017 m. spalio 11 d., nes baige?si darbo laikas. Tac?iau nei Kodekse, nei 2017m. Komisijos veiklos nuostatuose ne?ra numatyta, kad Komisijos sprendimas suras?omas kita? ar dar kita? diena? po Komisijos pose?dz?io. Pries?ingai, tiek Kodekse, tiek 2017 m. Komisijos veiklos nuostatuose numatyta, kad Komisija tyrimo metu surinktus duomenis i?vertina ir sprendima? priima savo pose?dyje, tode?l sprendimas ture?jo bu?ti priimtas 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dyje. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dyje nebuvo sprendz?iama de?l Komisijos sprendimo prie?mimo ir / ar jo suras?ymo atide?jimo ir pan. Taigi, nustatytos aplinkybe?s sudaro pagrinda? is?vadai, kad egzistuoja 2017 m. spalio 11 d. Komisijos sprendimas, kuris buvo priimtas 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dyje, Komisijos nariams balsuojant (jis i?ras?ytas Komisijos pose?dz?io protokole ir uz?fiksuotas garso i?ras?e, nurodant sprendimo, uz? kuri? balsavo Komisijos nariai, formuluote?) ir 2017 m. spalio 13 d. Komisijos Sprendimas, kurio prie?mimo tvarka neaptarta ir teise?s aktuose nenustatyta. Be to, 2017 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimo rezoliucine? dalis neatitinka tai sprendimo rezoliucine?s dalies formuluotei, kuria? Komisijos nariai nustatyta tvarka balsuodami prie?me? 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dyje.
17. Teismas aptartus Komisijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuoti pareis?ke?jos kaip valstybe?s politike?s etikos paz?eidimai, prie?mimo tru?kumus vertino kaip pagrindiniu? valstybe?s politiko elgesio tyrimo procedu?ru?, ypac? taisykliu?, turinc?iu? uz?tikrinti objektyvu? visu? aplinkybiu? i?vertinima? bei priimto sprendimo pagri?stuma?, paz?eidima?, de?l kurio pareis?ke?ja negale?jo tinkamai i?gyvendinti savo teise?s i? teismine? gynyba? bei de?l kurio Komisijos konstatuotas pareis?ke?jos kaip valstybe?s politike?s elgesio reikalavimu? paz?eidimas negali bu?ti vertinamas kaip teise?tas ir pagri?stas. Tac?iau teismas atmetė pareis?ke?jos argumentus de?l 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. spalio 11 d. Komisijos pose?dz?iu? sus?aukimo neteise?tumo. Pagal Vietos savivaldos i?statymo 15 straipsnio 1 dali?, 2017 m. Komisijos veiklos nuostatu? 6 punkta?, Komisijos pirmininka? skiria Taryba, tode?l teismas vertino, kad Komisijos pirmininkui A. I. 2017 m. rugpju?c?io 24 d. pateikus atsistatydinimo pareis?kima?, jis pareigas e?jo iki pasibaigus galioti 2015 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimo Nr.I-202 2 punkto daliai de?l A. I. skyrimo Komisijos pirmininku, tai yra iki 2017 m. rugse?jo 28 d. (z?r., 2017 m. rugse?jo 28 d. Tarybos sprendima? Nr.1-302). Byloje surinkti i?rodymai patvirtina, kad tokios nuostatos laike?si ne tik Taryba, bet ir pats Komisijos pirmininkas, 2017 m. rugse?jo 25 d. per Komisijos sekretore? G. L. s?aukdamas 2017 m. spalio 2 d. Komisijos pose?di?. Teise?tai sus?auktame 2017 m. spalio 2 d. pose?dyje Komisija nusprende? atlikti pareis?ke?jos elgesio atitikties teise?s aktu? reikalavimams tyrima? bei rengti kita? pose?di?, kas nepries?tarauja 2017 m. Komisijos veikos nuostatams (8,10 punktai).
18. Teismas, nustatęs aptartus esminius procedu?rinius Sprendimo prie?mimo paz?eidimus, de?l kuriu? pareis?ke?jos padarytu? politiko elgesio paz?eidimu? konstatavimas negali bu?ti laikomas teise?tu ir pagri?stu, pažymėjo, kad teismo sprendime nebetikslinga pasisakyti de?l kitu? pareis?ke?jos skundo ir atsakovo atsikirtimu? i? ji? argumentu?.
III.
19. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. U. pareiškimą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
20. Atsakovas teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Nurodo, kad Kodekso 7 straipsnio 1 dalis ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 26 punktas numato, kada valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas. Kodekso 7 straipsnio 10 punkte ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 31 punkte numatyta Komisijos pareiga per tris darbo dienas nuo tyrimo pradžios surašyti laisvos formos pranešimą, kuriuo politikas informuojamas apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikiami Komisijos turimi duomenys apie padarytą pažeidimą ir politiko prašoma iki pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Atsakovas pažymi, kad minėtuose teisės aktuose nenumatyta, kad Komisija prieš pradėdama tyrimą turi nustatyti (įvardinti) galimą konkretų politiko elgesio neatitikimą teisės aktams, o laisvos formos pranešime būtų nurodyti duomenys apie galimai padarytą pažeidimą, t. y. nurodytas konkretus pareiškėjos elgesys dėl kurio pradėtas tyrimas, jo padarymo laikas, šiuo elgesiu galimai pažeisti teisės aktai. Prie pranešimo G. U. apie Komisijos pradėtą tyrimą buvo pridėtas D. V. kreipimasis, kuriame buvo nurodyti, D. V. nuomone, pareiškėjos pažeisti teisės aktai ir jų normos. Komisija tik atlikusi tyrimą gali priimti vieną iš sprendimų, numatytų Kodekso 9 straipsnyje ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 40 straipsnyje. Pareiškėja yra Komisijos narė nuo 2015 metų, patyrusi politikė, gerai susipažinusi su Kodekso ir Komisijos nuostatų normomis. Ji teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendime nurodytų procedūrinių pažeidimų teismui neskundė. G. U. suprato, kuo yra kaltinama ir koks jos elgesys yra svarstomas. 2017 m. spalio 9 d. paaiškinime Komisijai pareiškėja išreiškė savo nuomonę apie teisės normas, įtvirtintas Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkte. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas, kad pareiškėja pažeidė minėtas teisės normas. Todėl, atsakovo nuomone, teismo argumentai, kad Komisija pradėjusi tyrimą ir įteikusi pareiškėjai laisvos formos pranešimą apie Komisijos pradėtą tyrimą, padarė esminius procedūrinius pažeidimus, turėjusius įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui, yra nepagrįsti.
21. Komisijos sprendimas, priimtas 2017 m. spalio 11 d. posėdžio metu, faktiškai surašytas 2017 m. spalio 13 d. Teismas klaidingai pasisakė, kad Komisija, nagrinėjusi G. U. elgesį, priėmė du sprendimus, t. y. 2017 m. spalio 11 d. ir 2017 m. spalio 13 d. Teismo argumentai, kad 2017 m. spalio 13 d. Komisija priėmė atskirą sprendimą yra nepagrįsti, nes Komisija sprendimą dėl pareiškėjos elgesio priėmė 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdžio metu, ir šis sprendimas yra surašytas 2017 m. spalio 13 d.
Atsiliepimas
22. Atsakovas nurodo, kad 2017 m. spalio 11 d. posėdžio metu Komisija balsų dauguma priėmė sprendimą konstatuoti, kad G. U. pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje, 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 ir 51 punktuose įtvirtintus reikalavimus. 2017 m. spalio 13 d. Komisijos Sprendimu konstatuota, kad G. U. pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkte įtvirtintus reikalavimus. Sprendime nenurodytas 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 papunktis, kuris numato, kad Komisijos narys, kai nesutinka su Komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti savo nuomonę, jeigu nuomonei pritaria ne mažiau kaip du Komisijos nariai, reikalauti, kad ji būtų paskelbta kartu su Komisijos priimtu sprendimu. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 papunktis yra procedūrinis, todėl jo neįrašymas į Komisijos Sprendimą nesukėlė jokių pasekmių.
23. Atsakovas teismo argumentus, kad nustatant pažeidimą buvo nesilaikyta pagrindinių valstybės politiko elgesio tyrimo procedūrų, ypač taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą laiko nepagrįstais, kadangi ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtą, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumu, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsakovo vertinimu, teismo nustatyti pažeidimai nėra esminiai procedūros pažeidimai, turėję įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui. Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
24. Pareiškėja G. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad teikiamas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šalies argumentai
25. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė esmines procedūras, nevisapusiškai atliko tyrimą, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių tyrimo, nevertino reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendimui priimti, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamo byloje ginčas kilo dėl 2017 m. spalio 13 d. Panevėžio miesto savivaldybės Etikos komisijos sprendimo Nr. 6 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės G. U.“ pagrįstumo ir teisėtumo.
27. Sprendimu konstatuota, kad pareiškėja, kuri yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė ir Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos narė, 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdyje nepareiškusi atskirosios nuomonės dėl tyrimo išvadų – nesutikimo su Komisijos sprendimu tokiu būdu, kaip tai yra apibrėžta 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 punkte, po posėdžio pateikė savo nuomonę dėl Komisijos tyrimo išvadų visuomenės informavimo priemonei, kuri buvo išspausdinta 2017 m. liepos 11 d. laikraščio „Panevėžio kraštas“ straipsnyje (duomenys neskelbtini), ir padaryta išvada, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010m. birželio 10 d. sprendimu patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 51 punkte įtvirtintus reikalavimus.
28. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Sprendimą, remdamasis Kodekso 6 straipsnio paskirtimi, 1 dalies 2 punkto, 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 2, 5.2 punktų nuostatomis, padarė išvadas, kad Komisija nutarė pradėti tyrimą, neįvardijusi galimo konkretaus pareiškėjos pažeidimo, dėl kurio bus atliekamas tyrimas, bei neįvardijusi konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias galimai pažeidė pareiškėja. Tokiu būdu iš esmės buvo suvaržytos pareiškėjos teisės Komisijos atliekamo tyrimo metu gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, Komisijos 2017 m. spalio 11 d. protokolo pabaigoje įrašytas Komisijos sprendimas neatitinka to sprendimo, už kurį balsavo nariai, Komisijos posėdžio garso įraše užfiksuota, kad toks sprendimas, kurio formuluotė buvo įrašyta protokolo pabaigoje, iš viso nebuvo priimtas, o teismui pateiktas 2017 m. spalio 13 d. (tą dieną nebuvo posėdžio) priimtas Komisijos sprendimas Nr. 6. Minėtus Sprendimo priėmimo procedūros trūkumus teismas vertino kaip pagrindinių valstybės politiko elgesio tyrimo procedūrų, ypač taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimto sprendimo pagrįstumą, pažeidimą, dėl kurio pareiškėja negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą bei dėl kurio Komisijos konstatuotas pareiškėjos kaip valstybės politikės elgesio reikalavimų pažeidimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosio sinstancijos teismo sprendimu nurodė, kad 2017 m. komisijos veiklos nuostatų 31 punkte numatyta pareiga surašyti laisvos formos pranešimą, kuriuo politikas informuojamas apie pradėtą jo veiklos tyrimą, ir kuriame pakanka nurodyti duomenis apie galimai padarytą pažeidimą – asmens konkretų elgesį, dėl kurio pradėtas tyrimas; prie pranešimo buvo pridėtas D. V. kreipimasis; iš šių duomenų pareiškėja suprato, kuo yra kaltinama, dėl tokių procedūrinių pažeidimų teismui nesisikundė, todėl nesutiko su teismo išvadomis dėl netinkamo pranešimo. Be to, Komisijos posėdžio 2017 m. spalio 11 d. balsų dauguma priimtas sprendimas iš esmės nesiskyrė nuo 2017 m. spalio 13 d. surašyto Sprendimo Nr. 6, todėl teismui taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti esminį procedūros trūkumą ir panaikinti Sprendimą.
30. Kodekso 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Kodekso 7 staripsnio 10 dalis nustato, kad Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu. Tokia pati nuostata dėl pranešimo apie pradėtą tyrimą numatytas 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 31 punkte.
31. Duomenys byloje patvirtina, kad Komisija 2017 m. spalio 2 d. pranešimu Nr. IS-4078(1.13.) „Dėl pradėto politiko elgesio tyrimo“ informavo pareiškėją, kad komisijos 2017 m. spalio 2 d. posėdyje nuspręsta pradėti tyrimą dėl Tarybos nario D. V. kreipimosi (raštas pridedadamas), kuriame reiškiami kaltinimai nesilaikius Kodekso 4 straipsnyje nustatytų valstybės politikų elgesio principų, 7 straipsnio 14 dalyje numatytų nuostatų, tuo metu galiojusių 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkto nuostatų; pareiškėjai pasiūlyta pateikti paaiškinimą raštu, išaiškintos jos teisės ir pranešta apie Komisijos posėdį 2017 m. spalio 11 d. pridėtame D. V. 2017 m. rugsėjo 21 d. kreipimęsi, nurodyta, kad 2017 m. liepos 11 d. laikraščio „Panevėžio kraštas“ straipsnyje (duomenys neskelbtini) šalia oficialios Komisijos pozicijos buvo pateiktas pareiškėjos komentaras, nors komisijos posėdžiui pirminikavusi komisijos narė R. M. nesuteikė pareiškėjai įgaliojimo pranešti žiniasklaidai ar komentuoti Komisijos sprendimo, straipsnyje taip pat nėra tai paminėta, todėl prašoma ištiri, ar nebuvo pažeisti Kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti principai, 7 straipsnio 14 dalis, 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punktas. Pareiškėja 2017 m. spalio 9 d. pateikė paaiškinimą.
32. Kodekso 4 straipsnyje nustatytų valstybės politikų elgesio principai – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, atsakomybės; 7 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys. Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją. Identiška nuostata buvo numatyta tuo metu galiojusių 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkte; šių nuostatų 15.4 punkte nustatyta, kad Komisijos narys, kai jis nesutinka su Komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti savo nuomonę, jeigu tai nuomonei pritaria ne mažiau kaip du Komisijos nariai, reikalauti, kad ji būtų paskelbta kartu su Komisijos priimtu dokumentu.
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama laisvos formos pranešimui keliamus teisinius reikalavimus bei faktiškai pareiškėjai įteikto pranešimo turinį, pažymi, kad pranešimu siekiama asmenį informuoti apie galimus jo padarytus pažeidimus, faktus, kuriais tai grindžiama, bei teisės normas, kuriose įtvirtinti reikalavimai buvo pažeisti. Aptariamu atveju prie pranešimo buvo pridėtas asmens kreipimasis, taigi pareiškėjai pakankamai išsamiai buvo nurodyti jos veiksmai, kurie buvo pagrindas pradėti tyrimą, taip pat nurodytos Kodekso, Komisijos veiklos nuostatų normos, kurių galimais pažeidimais pareiškėja įtariama. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pranešimas buvo įteiktas pareiškėjai dėl faktų, kurie jai buvo gerai žinomi (pati dalyvavo betarpiškai), bei dėl tų teisės nuostatų, kurios jai, Tarybos ir Komisijos narei, buvo gerai žinomos ir suprantamos, pirmosios instancijos teismo išvados dėl procedūrinio pažeidimo fakto bei jo reikšmės laikytinos nepagrįstomis, teismo nurodomi tariami pranešimo turinio trūkumai neturėjo įtakos politikės elgesio tyrimo procedūros veiksmingumui, tai patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėja pateikė paaiškinimą, savo skunde teismui šių tyrimo procedūros trūkumų nenurodė. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pranešimo apie pradedamą tyrimą pažeidimus, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą. Tam tikrų pranešimo trūkumų (pvz., nėra konkrečiai įvardyta, kurie Kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti principai buvo pažeisti) galima įtaka Sprendimo teisėtumui ir pagrįtumui turėtų būti vertinama sprendžiant dėl atsakomybės taikymo iš esmės, bet savaime tai nėra pagrindas panaikinti visą Sprendimą neištyrus jį pagrindžiančių duomenų visumos, tarp jų ir kitų jo priėmimą nulėmusių aplinkybių reikšmės. Pažymėtina, kad pranešime buvo nurodyti ne tik Kodekso straipsnio pažeidimai, bet ir Kodekso 7 straipsnio 14 dalies, Komisijos nuostatų 51 punkto reikalavimų pažeidimai.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nepagrįstomis laikytinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad esminiu Sprendimo procedūros trūkumu, lemiančiu jo neteisėtumą ir nepagrįstumą, laikytinos aplinkybės dėl Sprendimo surašymo kitą dieną – 2017 m. spalio 13 d., o ne spalio 11 d., kada vyko Komisijos posėdis. Sprendimo esmę sudarančios aplinkybės nustatytinos pagal posėdžio protokole užfiksuotus duomenis ir įvykusio balsavimo rezultaus, kurių, pažymėtina, šalys nekvestionuoja, protokolo duomenys iš esmės nesiskiria nuo skundžiamo Sprendimo turinio, todėl tokiu aveju vertinant jo keliamas pasekmes pareiškėjos teisėms ir pareigomos, Sprendimo surašymo data neturi įtakos net ir pripažinus, kad formalus pažeidimas buvo padarytas. Tokio pažeidimo konstatavimas nepaneigia Sprendimo priėmimo Komisijos posėdyje balsuojant jos nariams (t. y. kompetentingo subjekto) fakto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį formalų ginčijamo Sprendimo trūkumą vertino kaip esminį procedūros trūkumą, galėjusį nulemti jo neteisėtumą; toks trūkumas neturėjo įtakos nei Sprendimo turiniui, nei pareiškėjos teisėms ir pareigoms; juo remiantis naikinti Sprenimą taip pat nebuvo pagrindo, juo labiau, kad pareiškėja skunde tuo taip pat nesirėmė. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad Komisijai balsuojant buvo nurodytas ir Komisijos nuostatų 15.4 punktas, gali būti reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos atsakomybės apimties atsižvelgiant į Komisijos 2017 m. spalio 2 d. pranešime nurodytus įtariamus pažeidimus, nes atsakomybė sprendime negali būti pritaikyta didesne apimtimi negu buvo inicijuotas tyrimas.
35. Pareiškėjos skunde buvo akcentuojami kiti negu pirmiau aptarti Komisijos posėdžių organizavimo procedūriniai trūkumai, susiję su Komisijos pirmininko atsistatydinimo aplinkybėmis bei pirmininkavimu Komisijos posėdžiams, kuriuos pirmosios insatncijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir jų nepripažino pagrįstais. Minėtos aplinkybės nėra apeliacijos dalyku, nes pareiškėja nėra padavusi apeliacinio skundo, o atsakovas šios pirmosios instancijos teismo dalies nekvestionuoja, todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosio sinstancijos teismo argumetnais, šių aplinkybių plačiau neaptarinėja.
36. Atsižvelgama į išdėstytus nutartyje motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pranešimo pareiškėjai įteikimo bei Sprendimo surašymo procedūrinių trūkumų reikšmės, nes formalius pažeidimus be pakankamo pagrindo vertino kaip galėjusius turėti lemiamą reikšmę objektyvaus Sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismui apsiribojus Komisijos veiklos priimant ginčijamą Sprendimą procedūrinių aspektų vertinimu, liko neišnagrinėti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais pareiškėja be kita ko argumentavo Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą – teismas nevertino pareiškėjos argumentų dėl jos teisės žurnalistei pasakyti savo nuomonę, dėl jos pareikštos atskirosios nuomonės Komisijos 2017 m. liepos 10 d. posėdžio metu legitimumo ir kt., taigi liko neatskleista bylos esmė. Nors teismas ir vertino Sprendimo kaip administracinio akto priėmimo tvarkos pažeidimų įtaką atsakomybės taikymo teisėtumui pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatančias, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, padarė nepagrįstas išvadas dėl pažeidimų įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui Sprendimo pagrįstumui. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Taigi, kiekvienu atveju turi būti vertinama teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma.
37. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo formaliuosius politikės elgesio tyrimo procedūros aspektus, kurie niekaip nesuvaržė pareiškėjos teisių ir negali būti vertinami kaip sukliudę objektyviai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes jos atsakomybės taikymui. Tuo pačiu liko neišnagrinėta paties pažeidimo konstatavimo bei atsakomybės už jį taikymo pagrįstumas / nepagrįstumas, taigi bylos esmė liko neatkleista (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad nuspręsti, ar pareiškėjos skundas tenkintinas, reikia įvertinti pareiškėjos skundo argumentų dėl Komisijos padarytų išvadų pagrįstumo, ko nėra ištyręs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėja, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją, o tokia situacija neleistina.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkintina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Paneve?z?io miesto savivaldybe?s etikos komisijos apeliacini? skundą patenkinti iš dalies.
Regionu? apygardos administracinio teismo Paneve?z?io ru?mu? 2018 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.