Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. T. (toliau – A. T.) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2015 m. rugsėjo 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. 3 d. ir nubaustas 10 (dešimties) parų administraciniu areštu už tai, kad jis, būdamas du kartus per vienerius metus baustas administracine nuobauda už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose pagal ATPK 178 str., 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 19.30 val. neblaivus (nustatytas 1,87 promilių girtumas) Veisiejų gatvėje prie PC ,,Maxima“ viešoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą Utenos alų, tuo įžeisdamas žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę.

Teisės pažeidėjo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas neįvertinus jo senelių – V. O. ir A. D., kuriuos pastaruoju metu apeliantas globoja, sveikatos būklės, kadangi šiuo metu jiems būtina visokeriopa pagalba. Tuo tarpu, į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu, jis neatvyko dėl svarbios priežasties, t. y. dėl savo užimtumo darbe.

A. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip numato ATPK 178 str. 3 d., alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, <...> gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus <...>, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, padarytas asmens, kuriam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt trijų iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Analizuojant šios teisės normos turinį matyti, kad asmuo, padaręs ATPK 178 str. 3 d. įtvirtintą teisės pažeidimą, gali būti baudžiamas viena iš komentuojamo straipsnio sankcijoje įtvirtintų alternatyvių administracinių nuobaudų - bauda arba administraciniu areštu. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tai išskirtinė organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija. Tačiau net ir tokiu atveju, teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str.. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Esant šiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. T. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę (ankščiau administracine tvarka baustas net 17 kartų, įskaitant ir analogiškus teisės pažeidimus), įvertino jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, jog kai kurios praeityje A. T. paskirtos administracinės nuobaudos yra vis dar galiojančios, dėl ko A. T. paskyrė griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą, mažesnę už ATPK 178 str. 3 d. sankcijoje įtvirtinto administracinio arešto vidurkį, t. y. 10 (dešimties) parų areštą. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, aukštesniajam teismui nekyla.

Pritariant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo A. T. atžvilgiu motyvams pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Šių duomenų kontekste sprendžiant A. T. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, akcentuotina, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir girto pasirodymus viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus garbę ir orumą, už ką jam ne kartą buvo skirta alternatyvi ATPK 178 str. 3 d. str. sankcijoje įtvirtinta nuobauda – bauda, tačiau nors jam paskirtas baudas apeliantas ir moka, tačiau išvadų iš jų paskyrimo, nepadaro, netrukus ir vėl padaro analogišką teisės pažeidimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė, jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, nes išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas nedaro. Tokiu būdu akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį nagrinėjamu atveju apeliantui parinko tinkamai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. T. gailisi dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės dėl jo buvusių baustumų, tokius jo teiginius leidžia pagrįstai pripažinti deklaratyviais.

Priešingai nei teigiama A. T. apeliaciniame skunde, tai, kad jis padeda savo senyvo amžiaus seneliams, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, esminės įtakos jo administracinės nuobaudos individualizavimui taip pat neturi. Akivaizdu, kad jo apelianto seneliai bei jiems reikalinga pagalba (kaip teigia A. T.), nesutrukdė jam pažeisti įstatymų nustatytus reikalavimus bei gyventi ne pagal bendras moralės ir elgesio normas, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jų turėjimas A. T. atgrasys nuo pakartotinio teisės pažeidimų darymo.

Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jo ankstesnius baustumus, jam inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą, jo pobūdį bei pakartotinumą, teismas sprendžia, kad A. T. paskirta administracinio arešto nuobauda bei jo trukmė nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik apelianto deklaratyviais teiginiais, nėra teisinio pagrindo. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, jog apeliantas yra dirbantis ir jo atžvilgiu paskirtas administracinis areštas gali įtakoti jo darbo vietos praradimą. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina, kad pagal ATPK 29 str. 2 d., asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis; šiuo atveju teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą. Tokiu būdu, A. T. susidūrus su atitinkamomis kliūtimis dėl jam paskirtos administracinio arešto atlikimo suderinimo su savo darbu, teisės pažeidėjas gali pasinaudoti jam suteikta teise ir pateikti apylinkės teismui prašymą dėl arešto atlikimo poilsio dienomis.

Kaip nepagrįsti atmestini ir A. T. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nedalyvavo dėl svarbios priežasties, todėl negalėjo išdėstyti savo pozicijos apie jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, kas, apelianto įsitikinimu, rodo skundžiamo apylinkės teismo nutarimo neteisėtumą. Atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina, jog, sutinkamai su ATPK 272 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad apie 2015 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdį, įvyksiantį Druskininkų miesto apylinkės teisme, A. T. buvo informuotas 2015 m. rugpjūčio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, kurį apeliantas patvirtino ir savo parašu (b. l. 2-3). Šios aplinkybės apeliaciniu skundu neneigia ir pats apeliantas, tačiau, nepaisant to, 2015 m. rugpjūčio 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo posėdyje jis nepasirodė, savo neatvykimo priežasčių teismui nepaaiškino, prašymų atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, taip pat nepateikė, dėl ko, 2015 m. rugpjūčio 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta į kitą teismo posėdį (2015 m. rugsėjo 7 d., 9.00 val.) A. T. atvesdinti (b. l. 23). 2015 m. rugsėjo 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas buvo informuotas, kad į 2015 m. rugsėjo 7 d. 9.00 val. teismo posėdį atvesdinti A. T. nėra galimybės, nes nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu, namuose jis rastas nebuvo (b. l. 29), dėl ko, 2015 m. rugsėjo 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla A. T. atžvilgiu buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog A. T. vengė atvykti į teismo posėdžius, savo atžvilgiu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi nesidomėjo, kas rodo nepakankamą teisės pažeidėjo, kaip proceso dalyvio, rūpestingumą, apdairumą ir atidumą, ko pasėkoje, pagrįstai manytina, jog vien tai, kad A. T. yra dirbantis ir jam sudėtinga išeiti iš savo darbo, negali būti pagrindu teisėto ir pagrįsto skundžiamo Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimo pakeitimui ar panaikinimui. Juo labiau įvertinus ir tai, kad net ir žinodamas, jog jo atžvilgiu 2015 m. rugpjūčio 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu, ir dėl darbo negalėdamas dalyvauti jos nagrinėjime, A. T. teismui vis tik nepateikė jokių prašymų dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimo, nesuteikdamas teismui ir informacijos apie jam patogų posėdžio laiką.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, įvertinus tai, kad administracinė nuobauda A. T. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, keisti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra – Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.